Penktadienį Kauno apygardos teismas atvertė žmogžudystės bylą – bylos duomenimis, 39-erių metų kaunietis Karolis Rudžionis kaltinamas tuo, jog savo žmoną pasmaugė vonioje. Visgi penktadienį daugiausiai klausimų kilo ne dėl žmogžudystės aplinkybių, o kam gi turi atitekti globėjo teisės – ar kaltinamojo globėjai gali atstovauti anūkų interesus?
Šis nusikaltimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 2-osios rytą, Vilijampolės mikrorajone esančiame sutuoktinių bute.
Tuomet 35-erių metų amžiaus moteris pasakė savo vyrui K. Rudžioniui, jog nori skirtis.
Įtūžęs vyras puolė moterį, griebė už kaklo, stipriai suspausdamas. Portalo žiniomis, moterį pasmaugęs vyras pats kreipėsi į policiją, tiesa, nuo įvykio praėjus kelioms valandoms.
Neoficialių šaltinių duomenimis, ant nukentėjusios kūno peties srityje buvo rasta didelė mėlynė.
Sulaikymo metu vyras buvo blaivas. Tuo metu kitame kambaryje nuotoliniu būdu pamokose dalyvavo jų vaikas.
2020 metais kaltinamasis buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl savo sutuoktinės sumušimo – tiesa, į teisėsaugą kreipėsi tiek vyras, tiek žmona, tad įtarimai buvo pareikšti tiek K. Rudžioniui, tiek jo žmonai. Tačiau byla buvo nutraukta, porai susitaikius.
Taip pat jam buvo iškelta byla dėl smurtavimo prieš kaimyną, tačiau ir šis tyrimas buvo nutrauktas, K. Rudžioniui su nukentėjusiuoju susitaikius.
K. Rudžionis anksčiau dirbo autokrautuvo vairuotoju, tačiau nusikaltimo dieną jau buvo išėjęs iš darbo.
Vaikų globos kazusai
Pirmasis šios bylos posėdis turėjo įvykti sausio 7 dieną, tačiau buvo atidėtas, mat į posėdį neatvyko kaltinamojo gynėjas. Nuosprendžio K. Rudžionis laukia suimtas, tad į teismo posėdį buvo konvojuotas.
K. Rudžioniui inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. (artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas). Už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų.
Kaltinamais yra gimęs 1985 m. spalio 9 d. Kaune, nurodė, jog yra našlys, MB bendrasavininkas, dirbantis pagal individualią veiklą. Šio MB veiklą vyras vykdė su savo žmona – pagal specialybę, ji buvo programuotoja.
Šeima turi du vaikus – portalo žiniomis, jie yra mokyklinio amžiaus.
K. Rudžionis savo kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, pirmojo įvykusio posėdžio metu parodymų kol kas nedavė. Pagal įstatymų nustatytą tvarką, kaltinamasis parodymus gali duoti po visų kitų proceso dalyvių duotų parodymų, arba parodymų neduoti išvis.
Bylą kuruojantis prokuroras Vytautas Gataveckas pateikė du civilinius ieškinius. Vienu ieškiniu siekiama kompensuoti nukentėjusiajam Ž.K. padarytą žalą.
Tiesa, K. Rudžionio gynėja Aušra Ručienė teismo salėje prašė prijungti prie bylos banko išrašą, jog kaltinamasis yra Ž.K. pervedęs 2000 eurų už padarytą žalą. Anot advokatės, šie duomenys turi reikšmės nagrinėjamoje byloje.
Kitu civiliniu ieškiniu siekta pripažinti nužudytosios moters vaikų senelius laikinais jų globėjais.
Patiems giminaičiams teismo metu tai buvo siurprizas – tiesa, vėliau jie tikino, jog prokuroro prašymo iš pradžių nesuprato, tačiau laikinaisiais globėjais būti sutinka.
Teisėjų kolegija nusprendė pirmąjį ieškinį tenkinti, o antrąjį tenkinti iš dalies. Laikinaisiais vaikų globėjais taps kaltinamojo artimieji, tačiau teisme vaiko interesus atstovaus vaiko teisių gynėjai ir antrinės teisės advokatai.
Aibę prašymų pateikė ir asmuo, kuris nėra proceso dalyvis šioje byloje ir kaip nurodė prokuroras, net neturi teisės teikti tokių prašymų. Prie bylos ši medžiaga prijungta nebuvo.
Šimtatūkstantiniai ieškiniai
Nukentėjusiais šioje byloje pripažintas nužudytosios moters tėvas ir senelis.
Vaikai nėra pripažinti nukentėjusiais, mat negali išreikšti savo valios dėl nepilnametystės.
Dėl vaikams padarytos neturtinės žalos iškeltas 100 tūkst. eurų sumą siekiantis civilinis ieškinys, kiekvienam vaikui tektų 50 tūkst. eurų.
Nužudytosios moters tėvas prašo atlyginti net 300 tūkst. eurų siekiančią neturtinę žalą, senelis – 20 tūkst. eurų.
Vadino žudiku
Teismo salėje posėdžio metu liejosi emocijos – štai vienas iš nužudytosios moters artimųjų teisme nesilaikė bendros tvarkos, ne kartą replikavo teisėjų kolegijai pirmininkaujančiai teisėjai.
Vėliau teismo salėje jis kaltinamąjį vadino „žudiku“.
„Nuosprendžio nėra, prašome neįžeidinėti mano kliento“, – prašė K. Rudžionio gynėja advokatė A. Ručienė.
Galiausiai po daugybės pranešėjos perspėjimų, asmens buvo paprašyta išeiti iš teismo salės.
Kitas šios bylos posėdis numatomas vasario 11 d.
Kritikuoja ikiteisminio tyrimo atlikimą
Su portalo žurnalistu sutiko pabendrauti ir vienas su byla susipažinęs šaltinis. Jį stebina prokuroro pateiktas ieškinys, mat situacija iš tiesų yra neeilinė – jei dėl vaikams padarytos žalos iškeltas ieškinys būtų tenkinamas, K. Rudžionis kompensaciją už neturtinę žalą mokėtų savo artimiesiems.
Be to, šaltinio nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas atmestinai. Esą nors kaltinamasis ir pripažįsta kaltę, tačiau parodymų patikrinimas įvykio vietoje atliktas nebuvo, tad toks kaltės pripažinimas esą reikalingas tik tam, kad būtų sušvelninta bausmė.
