Per Sausio įvykius Kaunui teko svarbus vaidmuo – kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko ir buvo užgniaužtas laisvas žodis, būtent mūsų miestas tapo Lietuvos balsu pasauliui, kauniečiai taip pat būrėsi ginti strategiškai svarbių objektų. Unikaliais to meto kadrais dalijasi fotožurnalistas Edmundas Katinas.
„Sausio 13-osios, Laisvės kovotojų dienos rytą, 8 val. uždegę lange simbolines žvakelis, kiekvienas savaip prisiminė 1991-uosius. Žurnalistams, fiksavusiems tų metų įvykius, kur kas lengviau prisiminti ir atkurti praeitį.
Talentingas kaunietis fotožurnalistas Edmundas Katinas, miesto dienraštyje išdirbęs trisdešimt penkerius metus, savo archyve tvarkingai sukaupė nuotraukas ir negatyvus nuo 1973-ųjų.
Skaitmeniniu fotoaparatu įamžinti vaizdai, kaip ir įsimintiniausios ankstesnių laikų nuotraukos, rūpestingai saugomos jo kompiuteryje. Kolegų paprašytas, darbštus ir paslaugus Edmundas Katinas, atrinko ir atsiuntė dešimtis nuotraukų, kuriose Sausio 1991-ųjų sausio 13-17 dienų vaizdai be komentarų…“ – nuotraukų galerija pirmadienį dalijosi Vidas Mačiulis, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkas.
Kauno vaidmuo
1990 m. kovo 11 d., po beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, Lietuva atkūrė nepriklausomybę. SSRS vadovybė prieštaravo tokiam, jos idealistinės santvarkos įvaizdį griaunančiam, žingsniui.
Kylanti įtampa karščiausią tašką pasiekė 1991 m. sausį, kai komunistinės valstybės ginkluotosios pajėgos užėmė svarbiausius Lietuvos objektus: Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą.
Lietuvos Krašto apsauga dar tik kūrėsi, todėl esminę gynybos poziciją savo pačių iniciatyva užėmė jos atstovai: savanoriai, pasieniečiai, Krašto apsaugos departamento mokomasis junginys ir šauliai.
Daugiau šia tema
Kauno reikšmė valstybingumo išsaugojimui taip pat buvo didelė. Čia ne tik buvo saugomi svarbūs strateginiai objektai – Sitkūnų radijo stotis, Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Kryžių kalnelis, Kauno radijas ir televizija, telekomas ir kiti – bet Kaune būrėsi ir didelė dalis savanorių, kurie ne tik gynė minėtus objektus, bet vyko ir į Vilnių.
Kaunas buvo ir tas miestas, kuris teikė visą informaciją per radiją ir televiziją, kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko.
1991 m. sausio 13 d. Sovietų desantininkams užgrobus Vilniaus televizijos bokštą, naktį 2 val. 5 min. transliacija nutrūko, o jau po 5 min. atsirado vaizdas iš Lietuvos radijo ir televizijos Kauno skyriaus (S. Daukanto g. 28A). Pirmasis ekrane pasirodė tą vakarą budėjęs radijo žurnalistas Modestas Patašius, vėliau prie jo prisijungė Raimundas Yla, Vidas Mačiulis, Vytautas Andrejaitis, televizijos Kauno skyriui vadovavęs Raimundas Šeštakauskas.
Susijaudinęs Modestas Patašius kalbėjo: „Kiek įmanoma, ginkimės jėga. Taikaus pasipriešinimo laikas baigėsi – prieš mus pačius panaudota jėga. Čia mūsų žemė, čia mes šeimininkai, jeigu reikės, mes čia ir mirsime”. Kad būtų užtikrinta transliacija, budėjo Kauno gyventojai ir Krašto apsaugos departamento Kauno zonos skyriaus savanoriai.
Taip pat, 3 val. 20 min., prabilo ir Sitkūnų radijo perdavimo stotis Kauno rajone. Žurnalistė Jolanta Šarpnickienė ištarė žodžius: „Kalba Kauno radiofonas, paskutinė veikianti Lietuvos radijo stotis“. Ji eteryje be pertraukos išbuvo 7 valandas.
Viena iš svarbesnių vietų buvo ir Kauno miesto tarybos būstinė iš kurios buvo koordinuojama visa Kauno miesto apsauga ypatingomis sąlygomis. Čia buvo Krašto apsaugos departamento zonos Kauno skyriaus savanorių štabas saugojęs savivaldybę ir koordinavęs savanorių veiksmus vykdant svarbių objektų apsaugą. Budėjo deputatai, savanoriai ir Kauno gyventojai išorėje.
Iš viso sausio 13 d. naktį Vilniuje buvo sužeista virš 600 laisvės gynėjų, 14 žuvo. Žuvusieji Laisvės gynėjai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius, tarp jų ir kaunietis – Titas Masiulis.
