Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtoje Kaune stovintis XIX a. namas jau daugiau kaip tris savaites traukia praeivių ir vairuotojų dėmesį – pastatą puošia išraiškingi piešiniai su lietuvių kalbos paradoksus atskleidžiančiais užrašais. Tai menininkės, karikatūristės Hertos Burbės kūriniai, jos praminti kalbainiais. Trijų rekonstruojamo pastato pusių langus ir duris praskaidrina apie 50 kūrinių. Idėjos sumanytojas – architektas Audrys Karalius.
Pradžiuginti gyventojus
Architektas Audrys Karalius pasakojo, kad idėja pagyvinti namą jam kilo atkreipus dėmesį į puikiai matomą XIX a. pastatą šalia aktyvios Kauno sankryžos, kuris atrodė apniukęs ir nuobodus.
„Pastatas stovi puikiai matomoje vietoje, tarp Steigiamojo Seimo aikštės ir Istorinės LR Prezidentūros, o toks nykus ir pilkas jis atrodė. Šalia – ir viena didžiausių Kauno sankryžų, per dieną čia pravažiuoja tūkstančiai automobilių, viešasis transportas, praeina galybė žmonių, pagalvojau, nejau ir toliau visi žvelgs į tokį nykų pastatą? Nusprendžiau pralinksminti! Pastato savininkui Edvinui Mamedovui pasiūliau idėją – „apgyvendinti“ namą pozityviais gyventojais, skleidžiančiais gerą nuotaiką, šiltas emocijas. Tam buvo pasitelkti gabios menininkės H. Burbės kūriniai“, – pasakojo A. Karalius.
Jis pažymėjo, kad karikatūrų menu domisi nuo šeštos klasės, tuomet pradėjo kaupti karikatūrų kolekciją, kuri šiandien yra solidi.
„Karikatūros – mano žanras. Karikatūra yra kaip maža granata, kuri, jeigu nesprogsta, tėra tik geležies gabalas. Karikatūros yra sprogstamieji juoko užtaisai, atliekantys juoko terapiją. Per daugybę metų kolekcijoje sukaupiau daugiausia vyrų karikatūras. Moterys karikatūrų dailininkės – retas dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad menininkė Herta Burbė – išskirtinė kūrėja, jos braižas savitas, o be to, kviečiantis susimąstyti. Jos kūriniai – tai gatvės filosofija. H. Burbę laikau filosofuojančia karikatūriste“, – teigė A. Karalius.
Vaizduoja kalbos paradoksus
Menininkė, linksmų kalbainių autorė Herta Burbė pažymėjo, kad jos darbai tokioje neįprastoje vietoje – ant pastato langų ir durų – eksponuojami pirmą kartą.
„Pagrindiniai veikėjai šioje serijoje yra lietuvių kalbos paradoksai – kontrastai tarp žodžių/sąvokų ir tai, kaip mes jas suprantame. Piešiniai yra mažiau ar daugiau linksmi, tad skirti praskaidrinti nuotaiką, padėti pastebėti mūsų turtingos kalbos įdomybes“, – aiškino menininkė H. Burbė.
Kalbainiai išties pralinksmina: su užrašu „surasti savo porą“ vaizduoja merginą ir šalia žygiuojantį porą (daržovę), piešinyje su užrašu „lietuviai lygina eglutes“ matyti tėtis, mama ir dukra, kurie ant lyginimo stalų pasidėję iš tikro lygintuvais lygina egles, kalbainyje „pastatė ant blakstienų“ matyti ant savo blakstienų aukštyn kojomis stovintis vyras, kalbainis su užrašu „paukščiai skrenda į pietus“ vaizduoja į verdantį puodą skrendančius paukščius, kalbainyje su žodžiais „nosis bėga“ – matyti nosis su bėgančiomis kojomis, apmautomis sportbačiais, vaizdas su užrašu „it musę kandęs“ įamžino vyrą, godžiai kandantį išsigandusią musę. Ne vienas kalbainis žmonėms grąžins šypseną veide.
Menininkė H. Burbė pažymėjo, kad Kaunas jai svarbus miestas.
„Kartą vasarą, pavakary grįžau iš Vilniaus į Kauną autobusu, užmigau ir pro miegus apėmė tokia būsena, kai jau nebemiegi, bet dar ir neprabudai. Mačiau pro langą kažkokį vidurio Europos miestą. Mielą miestą: žalią, jaukų, tvarkingą… Galvojau: „Kaip norėčiau tokiame mieste gyventi!” Ir tada prabudau: „Ei, bet tai Kaunas, aš jame ir taip gyvenu!“ Kaunas – nuostabus, žalias miestas. Man patinka gatvės su nedideliu eismu ir parkai – mėgstu ramiai vaikščioti pėsčiomis“, – kalbėjo H. Burbė.
XIX a. pastatas ruošiasi atgimti
Gyvenamasis namas dab. Gimnazijos g. buvo statomas 1847-1858 m. Po 1858 m. rekonstrukcijos 2 a. namas buvo sujungtas su dviem vienaukščiais priestatais, o virš jų įrengtas antras aukštas. 1869-1883 m. pastatas buvo nuomojamas Kauno mergaičių gimnazijai. Pirmojo Pasaulinio karo metais pastatą niokojo jame gyvenę vokiečių kareiviai, o 1920 m. naujoji savininkė Marija Kersnauskienė pastatą suremontavo ir išnuomavo parduotuvėms bei gyventojams kaip butus. 1937-1940 m. 1/14 namo dalis priklausė žinomam kolekcininkui Mykolui Žilinskui. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Ilgus metus pastatu-vaiduokliu buvęs statinys šiuo metu yra atnaujinamas Edvino Mamedovo NT įmonės „Optina“. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kada sutvarkytas pastatas lankytojams atvers duris. Čia planuojama įrengti viešbutį, konferencijų sales, požeminę automobilių saugyklą, I a. planuojama nuomoti patalpas kavinėms, restoranams, administracinei veiklai.
„Projektavimo ir derinimo su visomis statybos leidimą išduodančiomis institucijomis procesas yra gan ilgas. Kad nesutvarkytas pastatas nedarkytų senamiesčio vaizdo, restauravome visus fasadus pagal paveldo tvarkybos projektą. Norėjosi, kad pastato languose atsirastų kažkokia gyvybė. Kol pastato viduje nevyksta gyvenimas, langai, tarsi, atspindi gyvenimą su humoru ir gilia mintimi. Smagu, kai praeiviai skaito H. Burbės kūrinius ir šypsosi. H. Burbė yra puiki menininkė su geru humoro jausmu ir galybe idėjų. Norisi kuo greičiau pradėti statybos darbus. Kol projektuosime, darbai bus languose. Kaunas pilnas kultūros ir puikių idėjų!“, – sakė pastato savininkas verslininkas E. Mamedovas.
H. Burbės darbai ant pastato Gimnazijos g. 4 buvo pradėti kabinti prieš praėjusias Kūčias, tiksliai nėra numatyta, kiek darbai bus eksponuojami, tad visi norintieji, tikėtina, tikrai suspės juos pamatyti. Svarstoma, kad eigoje dalis kūrinių bus pakeisti naujais, galbūt čia atsiras ir kaunietiškų kalbainių.
