Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 7 tūkst. 668 gaisrai. Palyginti su 2023 m., kai buvo užgesinti 7 tūkst. 905 gaisrai, pernai jų kilo 3 proc. mažiau.
Tai mažiausias gaisrų skaičius per 21-erius metus, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, 503 pastatus, 89 transporto priemones, 252 gyvūnus.
2024 m. gaisruose žuvo 84 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 176 gyventojai patyrė traumų.
Palyginti su 2023 m., kai gaisruose žuvo 100 žmonių, pernai žuvo 16 gyventojų, arba 16 proc., mažiau.
2024 m. kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai – vasarį Kupiškio rajone žuvo trys žmonės: sutuoktiniai (g. 1947 m.) ir (g. 1943 m.) bei jų sūnus (g. 1971 m.).
7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 67 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.
29 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų. Vilniuje pernai sausį per sprogimą ir gaisrą daugiabučiame name Vilniuje žuvo šį sprogimą ir gaisrą sukėlęs namo gyventojas (gim. 1949 m.) ir šalia jo gyvenęs berniukas (gim. 2016 m.).
Dar 2 žmonės žuvo dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dar 4 – dėl kitų priežasčių.
Miestuose kilusiuose gaisruose žuvo 32 gyventojai (38 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 2 gaisruose žuvę žmonės, miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 52 gyventojai (62 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 6 gaisruose žuvę žmonės.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,9 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 53 vyrai ir 26 moterys (vyrų žuvo 2 kartus daugiau nei moterų), penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.
Daugiausia gyventojų pernai žuvo antradienį (16) ir pirmadienį (15). Nuo 11-tos iki 22-os mėnesio dienos, t. y. mėnesio viduryje, gaisruose žuvo 37 žmonės (44 proc. žuvusiųjų).
Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 val. iki 6 val. ryto, tuo metu gaisruose žuvo 56 žmonės (67 proc.). Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.
2019–2023 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per metus kyla 9000 gaisrų, kuriuose žūsta 86 gyventojai, pernai gaisrų kilo 14,8 proc. mažiau ir juose žuvo 2 gyventojais, arba 2,3 proc., mažiau.
Gyvenamosios paskirties pastatuose pernai kilo 2109 gaisrai, t. y. 27,5 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 73 žmonės (iš jų 50 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1497 gaisrai, iš jų 756 gaisrai, arba 50,5 proc. – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Palyginti su 2023 m., kai gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 2 tūkst. 186 gaisrai, o juose žuvo 81 gyventojas, gaisrų (-3,5 proc.) ir juose žuvusių žmonių (-9,9 proc.) pernai buvo mažiau.
677 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų pernai kilusių gaisrų), juose žuvo keturi gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 281 gaisras), pirtys (128) ir garažai (49). 936 gaisrai kilo transporto priemonėse (12,2 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 514 lengvųjų automobilių. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 88 gaisrai (1,1 proc. visų gaisrų).
1 tūkst. 784 gaisrai užgesinti atvirosiose teritorijose, t. y. 23,3 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 360 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 673 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 307, Alytaus – 137, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. 2004-2024 metų gaisrų statistikos duomenimis, šiemet užregistruotas mažiausias atvirosiose teritorijose kilusių gaisrų skaičius.
Miestuose užgesinti 3 tūkst. 764 gaisrai (49 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3 tūkst. 904 (51 proc.). Ugnis sunaikino 168 pastatus, 204 transporto priemones, 293 gyvūnus, 2536 kv. m gyvenamojo ploto, o 4933 kv. m šio ploto buvo sugadinta.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,1 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (3,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.). Be to, įregistruoti 257 padegimai (3,4 proc.), 58 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,8 proc.), o 29 gaisrų (0,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
