Kryžkelėje atsidūrusi Europa renkasi tarp savo senųjų idealų ir putinizmo arba žvėriškumo, todėl Lietuvos laisvės kova dar nėra baigta, sako pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
„Europos idealui kasdien vis drąsiau ir vis daugiau ir daugiau siūlomos alternatyvos. „Alternatyva Europai“ („Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – BNS) dabar tikisi laimėti rinkimus Vokietijoje. Aš jų klausiau, kas tai yra ar tai yra alternatyva Europai? Na, žinoma, yra, tai putinija“, – sekmadienį per tradicinėje laisvės gynėjimų susitikimą Kovo 11-osios salėje Seime kalbėjo V. Landsbergis.
„Tai jūs esate putinijos partija „Alternatyva Europai“, taip? Jums nepatinka Europa, naujieji vokiečiai. Gal jūs visai ne naujieji vokiečiai, gal jūs senieji fašistai, tik pasispalvinote kitaip?, – sakė jis.
Vokietijoje vis daugiau palaikymo sulaukianti AfD pasisako už sienų uždarymą nelegaliems migrantams, žaliosios ekonomikos atsisakymą, glaudesnių ryšių su Rusija atkūrimą.
Buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, tokios partijos ir politikai, siūlantys alternatyvą Europos idealams – demokratijai, žmogaus teisėms ir kt. – yra skatinami autoritarinių režimų atstovų. Tam Europos šalyse pasitelkiama propaganda.
Anot jo, ir Lietuvoje „veisiasi putinoidų su alternatyvomis“, stiprėja balsai, „o kam mums padėti tai Ukrainai, tai jos problema“, „be reikalo kišame pinigus“, „ ji pati kalta“ ir pan.
„Turime toliau ginti Europos idealą“, – sekmadienį ragino V. Landsbergis.
„Ar esame prie tų, kurie dar gina Europos idealą, laisvę, žmonių orumą, ar susitaikome, einame pas tą stipresnį: gal duos gardesnį gabaliuką, o gal bent nežudys. Žiūrėkite, kaip blogai tiems, kurie neklauso“, – klausė jis.
„Štai kur stovi Europa ir mes joje, čia yra pagrindinė šios dienos kryžkelė, – pabrėžė V. Landsbergis. – Norėjau priminti, kad mes nesame atsitiktiniai, mes esame dalis labai didelio ir lemtingo vyksmo, nes ta civilizacija, kuriai norime priklausyti, gali būti sunaikinta, gali ateiti barbarai.“
Sausio įvykių minėjimui skirtame renginyje tuometinis parlamento vadovas akcentavo, kad savyje privalu turėti barometrą su aiškia skirtimi tarp žmoniškumo ir žvėriškumo.
Anot jo, kai kurių valstybių lyderių kalbos, kad nori derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jų skambučiai į Kremlių reabilituoja šį asmenį, kuriam paskelbtas tarptautinio arešto orderis.
„Ir normalūs prezidentai trokšta paspausti jam ranką, skambina telefonais ir džiaugiasi: aš paskambinau, jis atsiliepė, mes pasikalbėjome. Pagalvoju, žmonės, kur jūs esate? Į ką jūs tempiate tą mūsų vargšę Europą?“ – kalbėjo V. Landsbergis.
„Broliautis reikia, bet broliautis su niekšu yra kažkaip visai kas kita. Turime jausti, turėti kaip barometrą tas aiškias skirtis – žmoniškumas ir žvėriškumas. Tas antrasis žodis truputį yra užgaulus žvėrelių atžvilgiu, nes žvėreliai nebūna tokie baisūs kaip žmonės. Sakykime, bestijajiškumas, kai dvikojis padaras, kuris galėjo būti panašus į žmogų, o išvirsta bestija“, – sakė jis.
Kreipdamasis į laisvės gynėjus buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas klausė, kas vis dėlto yra laisvė šiomis dienomis.
„Pirmiausia tai yra laisvė būti žmogumi, šiurkščiai kalbant, o ne kiaule, kuri ėda savo vaikus, ir ne mankurtu, kuris tarnauja svetimam pavergėjui, padėdamas jam engti užkariautos šalies žmones, versdamas juos vergais“, – teigė pats atsakydamas į savo klausimą.
„Laisvė pasirinkti, ir pasirinkti svarbiausius dalykus, pasirinkti žmoniškumą ir brolystę (…) Laisvė telktis tai brolystei (…) Laisvė džiaugtis gyvenimu, o kažkas labai pyksta dėl to, (…) Laisvė nepataikauti melagiams“, – vardijo V. Landsbergis.
Sekmadienį, Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, Kovo 11-osios salėje surengtas tradicinis nepriklausomybę 1990 metais atkūrusios valstybės gynėjų susirinkimas.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.
Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991 balandį.
