Keletą valandų diskutavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė – laida „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo tuo metu perrinkimo siekęs prezidentas Gitanas Nausėda, pripažinta paslėpta politine reklama.
Išvadą, jog laida yra politinė reklama, parėmė 6 VRK nariai, 5 pasisakė prieš, o viena narė balsuodama susilaikė. Nors balsai pasiskirstė vienodai, pirmininkės Linos Petronienės balsu, išvada patvirtinta. Tai, jog laida yra paslėpta politinė reklama, teigė 7 VRK nariai.
Komisijos sprendimu pripažinta, kad praėjusių metų balandį Palangos koncertų salėje filmuota laida „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo G. Nausėda, bei renginio viešinimas yra laikytini paslėpta politine reklama.
Visgi, VRK nepripažino, kad laidos rengimo ir viešinimo kaštai yra laikytini nepinigine politine auka. Todėl G. Nausėda laidos kūrimo ir viešinimo kaštų – per 18 tūkst. eurų – neturės pervesti valstybės biudžetui.
Renginio kaštai siekia per 18 tūkst. eurų: siūlė įpareigoti G. Nausėdą šią sumą sumokėti į biudžetą
Kaip skelbta anksčiau, skundą dėl organizuojamo renginio VRK gavo dar iki laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ transliacijos – prašyta įvertinti rengiamą turinį politinės reklamos aspektu.
VRK narė Inga Milašiūtė informavo, jog, atliekant tyrimą ir pasikreipus į „Kitokių pasikalbėjimų“ prodiuserį Mantą Bertulį, šis paaiškino, kad laida nebuvo užsakyta, jos metu nebuvo kalbama apie rinkimus, kampaniją, programinius klausimus ir pan.
Anot jo, projektas „Kitokie pasikalbėjimai“ minėjo 10 metų jubiliejų, tai norėta pažymėti išskirtiniu svečiu – prezidentu arba ministre pirmininke. Todėl, pažymėjo M. Bertulis, laidose kviestas dalyvauti ne tik G. Nausėda, bet ir konservatorių kelta kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Tačiau, patikino prodiuseris, politikės rinkimų štabas pasiūlymo atsisakė.
Visgi, savo ruožtu tuometis I. Šimonytės štabo vadovas, Seimo narys Mindaugas Lingė VRK nurodė, jog gavo M. Bertulio žinutę „Messenger“ programėlėje vėliau, nei Prezidentūra – kovo 28 d. Prezidentūrai M. Bertulis kvietimą buvo išsiuntęs kovo 21 d., o teigiamas atsakymas gautas kovo 27 d. Be to, konservatorius nurodė, jog minėtų laidų formatas prasilenkia su lygiateisiškų rinkimų principu, todėl kvietimo atsisakyta.
Tyrimą kuravusi I. Milašiūtė pastebėjo, jog „Kitokių pasikalbėjimų“ prodiuserio teiginius, esą kviesti prezidentas ir ministrė pirmininkė, paneigia tai, jog kvietimai išsiųsti skirtingoms institucijoms – G. Nausėdos atveju kreiptasi į Prezidento kanceliariją, o dėl I. Šimonytės – į jos rinkimų štabą, ne Vyriausybės kanceliariją.
VRK tyrėjai, aiškindamiesi situaciją, taip pat paprašė situaciją paaiškinti ir šalies vadovą G. Nausėdą. Prezidento kanceliarija VRK nurodė, kad gavus kvietimą sudalyvauti „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ imtos derinti laidos detalės, organizatoriai indikuoti apie galimas temas, kuriomis kalbėti nederėtų – siekiant išvengti daryti įtaką rinkimams ar veikti piliečių motyvaciją balsuoti. Prezidentūra pabrėžė – jokie klausimai laidai nebuvo derinti, išlaidų dėl dalyvavimo renginyje nepatirta.
„Priešingai nei teigia laidos autorius ir prodiuseris Mantas Bertulis, dalis laidos turinio buvo susijęs su Nausėdos, kaip valstybės politiko ir kandidato, propagavimu, tam tikrų tikslinei auditorijai patrauklių asmeninių savybių sklaida. Pokalbių laidos metu buvo sudaryta išskirtinė galimybė vienam kandidatui į Respublikos prezidentus pristatyti savo asmenines, su einamomis pareigomis nesusijusias savybes“, – posėdžio metu aiškino I. Milašiūtė.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad, lyginant su kitomis „Kitokių pasikalbėjimų“ laidomis, pokalbiui su G. Nausėda buvo skirta neįprastai didelė sklaida. Pastaroji laida socialiniuose tinkluose reklamuota gerokai daugiau nei kitos – „Meta“ mokamos reklamos bibliotekos duomenimis, anonsas apie būsimą pokalbį su G. Nausėda skleistas mokamai mėnesį (nuo kovo 29 d. iki balandžio 28 d.). Komisijos surinktais duomenimis, įprastai kitų renginių reklamos skleistos 1-4 dienas.
Taip pat akcentuojama, kad laida bei su ja susijęs, prieš ir po renginio viešintas turinys socialiniuose tinkluose kūrė išskirtinai teigiamą ir auditorijai patrauklų kandidato įvaizdį. Apie politinės reklamos sklaidą signalizuoja ir ilgiau viešinti renginio anonsai, pokalbio su G. Nausėda vaizdo ištraukos. Taip pat pastebima, kad viešinant renginį nevengta kalbėti apie vykstančią rinkimų kampaniją, G. Nausėdos „gerovės valstybės“ idėją bei rinkiminę programą, to neišvengta ir pačios laidos metu.
Galiausiai, VRK tyrėjai pažymėjo – jeigu komisija pripažins laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ paslėpta politine reklama, G. Nausėda turėtų būti įpareigotas į valstybės biudžetą pervesti gautos nepiniginės aukos sumą – per 18 tūkst. eurų. Būtent tiek, prodiuserio M. Bertulio teigimu, kainavo visos laidos filmavimo, montažo ir renginio organizavimo išlaidos.
M. Bertulis: kai žmogus atsisėda į „Kitokių pasikalbėjimų svečio kėdę, jis automatiškai yra aukštinamas
Posėdyje pasisakęs laidos prodiuseris M. Bertulis dar kartą išdėstė savo poziciją ir teigė, jog didesnė renginio sklaida socialiniuose tinkluose neturėtų būti traktuojama kaip kažkoks išskirtinis faktorius – anot jo, prieš renginį su G. Nausėda ir po jo nevyko kitų „Kitokių pasikalbėjimų“, todėl šiai laidai skirta didesnė reklama. Tuo metu Palangoje paviešinti renginio lauko reklamą pasiūlė Palangos koncertų salė, nurodė jis.
Prodiuseris sureagavo ir į tyrimo išvadą, esą laidos metu kurtas išskirtinai teigiamas G. Nausėdos įvaizdis.
„Kitokie pasikalbėjimai“ nėra Janutienės laida, kur būtų, kaip sakoma, pašnekovai maišomi su purvais. Kai žmogus atsisėda į „Kitokių pasikalbėjimų“ svečio kėdę, jis automatiškai yra aukštinamas“, – kalbėjo M. Bertulis, akcentuodamas, jog renginiuose yra kuriamas „tik teigiamas įvaizdis apie visus žmones“.
Be to, jis akcentavo, jog „Kitokių pasikalbėjimų“ laidos formatas yra visiškai kitoks, tad visų kandidatų pakviesti pokalbiui – nėra įmanoma.
Posėdyje kalbėjo ir G. Nausėdos advokatas Justas Vilys. Jis pabrėžė, jog laida „Kitokie pasikalbėjimai“ yra pramoginio turinio, todėl jai neturėtų būti taikomi kitoms visuomenės informavimo priemonėms priskiriami standartai. Be to, J. Vilio teigimu, nereikėtų sureikšminti ir to, jog pašnekovas – G. Nausėda. Anot jo, per keletą metų laidoje dalyvavo įvairiausi šalies politikai.
„Dar apie pasiekiamumą – norėčiau pasakyti, kad buvo nemažai akcentuojama 260 tūkst. (laidos įrašo – ELTA) peržiūrų. Tačiau rinkimuose yra ne 260 tūkst. balsuotojų. Balsuota buvo antrame ture 886 tūkst., pirmam ture – 632 tūkst.“, – kalbėjo teisininkas.
J. Vilys taip pat nesutiko, jog G. Nausėda turėtų į biudžetą sumokėti laidos kūrimo ir viešinimo lėšas. Advokatas pažymėjo, jog prezidentas nežinojo nieko apie pokalbio reklamą, tai derino laidos prodiuseriai.
„Toks vertinimas, mūsų įsitikinimu, yra ad absurdum, nes atsakomybė už nesavo veiksmus yra galima tik išimtinais atvejais“, – tikino J. Vilys.
Metė kaltinimus dėl „galimų įtakų“
Tiesa, gindamas prezidento poziciją, advokatas metė kaltinimus ir VRK narėms, atlikusioms tyrimą – Laurai Martinaitytei bei I. Milašiūtei.
„Mums kilo abejonių, ar gerbiamos komisijos narės, kurios pristatė išvadą, galėjo atsiriboti nuo galimų įtakų“, – kalbėjo J. Vilys.
Anot jo, L. Martinaitytės brolis yra aktyvus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, buvęs kandidatas į Palangos tarybą.
Tuo metu, teisininkas pastebėjo, I. Milašiūtė tuometės premjerės I. Šimonytės paskirta Venecijos komisijos – Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ – nare.
Tokios sąsajos, advokato teigimu, rodo VRK narių palankumą konservatorių partijai.
Šias insinuacijas VRK narės vadino absurdiškomis.
„Tikrai nustebinote. Labai liūdnai nustebinote. (…) Drįsčiau teigti – labai neetiška, populistiška“, – atkirto L. Martinaitytė, pažymėdama, jog yra davusi tiek advokato, tiek VRK narės priesaiką.
„Aš tai priimu kaip silpnos gynybos argumentą“, – savo ruožtu teigė I. Milašiūtė.
VRK narių gretose – skirtingi laidos vertinimai
Diskusijos metu VRK narių pozicijos išsiskyrė. Komisijos atstovas Andrius Vaišnys tikino manąs, jog laida, kurioje dalyvavo prezidentas, yra pramoginis turinys. Tiesa, jis pažymėjo, jog pastaroji situacija išryškina pramogų ir politikos santykį, kuris, anot VRK nario, nėra aiškiai apibrėžtas Rinkimų kodekse.
„Žiūrint į visą pateiktą tyrimą ir jo išvadą, atsiskleidžia pramogos ir politikos santykis. Jis yra iš tikrųjų ir teoriškai, žiūrint iš politinės komunikacijos, aprašytas kaip tam tikra ir turbūt neišsprendžiama problema. Bet tas dalykas nėra aprašytas Rinkimų kodekse – dalyvavimas pramogų laidose“, – posėdžio metu savo poziciją dėstė A. Vaišnys.
„Turime pramogos reklamą, pramogos turinį ir tada išimtiniu būdu bandome prilyginti politinei reklamai“, – kalbėjo jis, pažymėdamas, jog būtų naudinga tokius atvejus aiškiau apibrėžti įstatymu.
Todėl, tęsė A. Vaišnys, tyrimas neleidžia daryti vienareikšmiškų išvadų.
„Tyrimas neleidžia daryti vienareikšmių išvadų – pasižymėjau sau šitą pastabą. Taip, dėl to ir neleidžia, nes mes turime neišspręstą tam tikrą laisvo pasaulio, pramogų pasaulio problemą, kada dešimtmečius ko tik nedarė scenoje politikai – ir dainavo, ir šoko, ir žurnalistai tiems reiškiniams pataikavo. Tokia aktyvioji politinė komunikacija yra dešimtmečių vaizdas, kuriam nėra aiškių apibrėžtų teisės normų“, – teigė A. Vaišnys.
Visgi, jis balsavime nedalyvavo ir tikino nusišalinantis, mat į VRK yra pasiūlytas prezidento G. Nausėdos.
Kita VRK atstovė Olga Kilkinova laikėsi kategoriškos nuomonės – jos teigimu, laida „Kitokie pasikalbėjimai“ nėra jokia politinė reklama, o tyrimas ir išvados yra pritemptos.
„Mano įsitikinimas ir mano pozicija tapo dar aiškesnė – siūlomam sprendimui aš nepritarsiu. Aš jokios politinės reklamos nematau“, – pabrėžė O. Kilkinova.
ELTA primena, kad, praėjusį pavasarį vykstant prezidento rinkimų kampanijai, viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė G. Nausėdos pokalbis laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ – kelti klausimai, ar toks renginys nėra politinė reklama. Visgi, tuo metu Prezidentūros atstovai tvirtino, kad G. Nausėda laidoje dalyvaus ne kaip kandidatas, bet kaip pareigas einantis šalies vadovas, todėl „Kitokie pasikalbėjimai“ nebus politinės kampanijos dalimi.
Gegužę vykusiuose rinkimuose G. Nausėda buvo perrinktas antrajai kadencijai prezidento poste.
