Kaune – nesutarimai dėl viduryje miesto esančios teritorijos, kur stovi mečetė. Musulmonai teritoriją bando susigrąžinti per teismus. Jie teigia, kad kone hektaro teritorija priklauso jiems, tačiau tarnybos to nepripažįsta, o Kauno savivaldybė imasi archeologinių tyrimų išsiaiškinti, ar čia tebėra likusių palaidojimų.
Ahmed – vienas iš musulmonų religinės bendruomenės narių. Jis čia atlieka kasdienes maldas mečetėje, stovinčioje Ramybės parke. Musulmonams panorus susigrąžinti kone hektarą žemės aplink mečetę, susikirto bendruomenė ir tarnybos.
„Teismas nusprendė musulmoniškas žemes grąžinti mums, tačiau tarnybos nenorėjo suprasti. Pažvelkime į istoriją – tai yra mūsų teritorija. Ten buvo kapinės ir mums labai reikia šios teritorijos“, – pabrėžė bendruomenės narys Ahmed Erenüz.
Dėl parko teritorijos pačiame Kauno centre nesutariama jau 6 metus, nors musulmonai laimėjo tris teismus įrodę, kad žemė priklauso jiems.
„2018 metais mūsų klientas kreipėsi, kad tas žemės sklypas būtų perduotas jų nuosavybei. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atsisakė tą padaryti, tad klientas kreipėsi į teismą, kurį laimėjo. Tarnyba toliau atsisakė perduoti sklypą, tad klientas vėl kreipėsi į teismus 2022 metais ir vėl laimėjo. Tačiau NŽT ir toliau atsisakė perduoti sklypą“, – pasakojo advokato padėjėjas Vytautas Breimelis.
NŽT situaciją komentuoti atsisako. Po paskutinio teismo sprendimo buvo dar kartą kreiptasi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo, nes abi pusės esą nesuprato ką turi daryti.
„2022 metų liepos 7 dienos teismo sprendimu pareiškėjų skundas buvo patenkintas: panaikinti du administraciniai aktai ir NŽT įpareigota per mėnesį laiko, nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, priimti sprendimą dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybei pareiškėjams 0,8405 hektaro žemės sklypo Totorių gatvėje, Kaune“, – pranešė Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė.
Kitaip tariant, NŽT įpareigota nuspręsti, ką daryti su tomis žemėmis, tačiau nėra įpareigota šią teritoriją atiduoti musulmonams. Sausio viduryje teismas skelbs sprendimą apeliacinėje byloje.
„Galvojame kreiptis į lygių galimybių kontrolierių dėl diskriminacijos religiniu pagrindu, galvojame kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl diskriminavimo religiniu pagrindu. Nežinome, ar tai dėl musulmonų, ar, kad sklypas randasi labai patrauklioje investicinėje vietoje“, – svarstė V. Breimelis.
Tarnyba kreipėsi į Kauno savivaldybę išsiaiškinti, ar ši vieta yra parkas, ar kapinės. Musulmonams siūloma grąžinti tik 20 arų teritoriją.
„Savivaldybė netikėtai po 30 metų pradėjo rengti detaliojo plano pakeitimą, pagal kurį sklypą nori padalinti į 2 dalis: 20 arų palikti bendruomenei, 64 aruose padaryti kapinių teritoriją“, – teigė advokato padėjėjas.
Sovietmečiu šioje teritorijoje buvo kapinės, tačiau jos iškeltos. Savivaldybė sako iš naujo pradėsianti aiškintis, ar čia nebeliko palaidojimų.
„Planuojama patikslinti apibrėžtas teritorijos ribas, atsižvelgiant į istorinius planus, buvusį ir esamą užstatymą, ikonografiją bei atliktus archeologinius tyrimus. Priimto sprendimo motyvas: istoriniai Kauno senųjų kapinių planai rodo, kad dabartinės šių kapinių ribos yra netikslios“, – rašė Kauno savivaldybė.
Musulmonai turi planą, ką su žeme darys.
„Reikia automobilių stovėjimo vietų. Nauji pastatai mums reikalingi, kad būtų tvarka. Ši teritorija mums labai svarbi, čia juk mūsų žemė – teismas taip nusprendė. Jei mums bus suteikta ši teritorija, galėsime pastatyti naujus pastatus, įrengti tvorą. Taip pat čia galėtume įkurti islamo mokyklą, nes yra daug vaikų“, – akcentavo A. Erenüz.
Esą musulmonai čia nebetelpa, tad jiems tenka melstis gatvėje.
„Musulmonai meldžiasi net ne pačioje mečetėje, o lauke – apie 500 žmonių kasdien meldžiasi lauke, tai absurdinė situacija“, – piktinosi V. Breimelis.
Istorikai sako, kad musulmonai nori šių žemių pagrįstai, bent istoriškai, nes totoriai gyvena Kaune nuo XVI amžiaus, o čia buvo ir pirmoji jų mečetė bei totorių kapinės.
„Tai yra totorių bendruomeninė nuosavybė: arba privačiai pirkta, arba valdovo teikta, arba teikta privačių valdų savininkų, kuriems ta žemė priklausė. Istoriškai totoriai nesikuria ten, kur neturi leidimo kurtis ir gyventi“, – aiškino VU istorikė Dovilė Troskovaitė.
Islamą išpažįstančius totorius Vytautas Didysis į Lietuvą pasikvietė daugiau kaip prieš 600 metų. Lietuvoje yra 4 jų mečetės: dvi Vilniuje, Kaune ir Alytuje.
Visą LNK.lt reportažą galite žiūrėti čia.
