Kai pernai birželį Kauno apylinkės teismas paskelbė nutartį civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį jai nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkui V. B., šis apskundė teismo sprendimą. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės.
Nors ši kolegija paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, tačiau 2024-ųjų gruodį priimto sprendimo iškeldinti nuomininką iš savivaldybės būsto už susidariusias nemažas skolas vykdymą atidėjo iki šių metų birželio 19-osios. Ši teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
Kas ko prašė…
Kauno miesto savivaldybė (ieškovė) prašė teismo priteisti jai iš V. B. (atsakovo) 1 929,60 Eur skolą už gyvenamosios patalpos (…), nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., 33,92 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Taip pat prašyta nutraukti 2009 m. birželio 23 d. savivaldybės gyvenamųjų patalpos nuomos sutartį, iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Ir toks prašymas buvo patenkintas.
Nepaisant to, kad savivaldybei priklausančiame 3 kambarių bute oficialiai vienas gyvenantis nuomininkas prašė priešingai – nenutraukti su juo nuomos sutarties. Kadangi, anot jo atstovės, vyras yra neįgalus nuo vaikystės, nuomojame bute gyveno kartu su mama nuo 1988-ųjų. Tėvas miręs, o po mamos mirties nuomininkas (atsakovas) gyvena vienas, kartais jam padeda sesuo.
„Atsakovui gyvenamosios patalpos yra puikiai pažįstamos, taip pat pažįstama lauko aplinkos infrastruktūra, siekiant nueiti iki parduotuvės. Atsakovui pakeitus gyvenamąją vietą, jam bus sudėtinga, kadangi atsakovas turės iš naujo pažinti būsto ir lauko aplinką. Atsakovas yra išsituokęs, turi nepilnametį vaiką (…) Atsakovo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra neįgalumo pensija ir pašalpa, iš viso apie 350 Eur. Dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti ir gauti didesnių pajamų.
Atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, todėl teismas turėjo įvertinti atsakovo ryšio su ginčo patalpomis teisėtumą, trukmę, kodėl ieškovė siekia iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų, nesiūlo alternatyvių būdų atsakovui išsaugoti ginčo būstą tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus. Atsakovas neginčija, kad yra susidaręs įsiskolinimas, tačiau yra pasiryžęs padengti įsiskolinimą, prašo išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis“, – aiškino advokatė.
Kraustytis į mažesnį butą nepanoro
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės atstovė teismui pateikė kitokių argumentų:
„Apeliacinio skundo priedai kelia abejonių dėl atsakovo negalios ilgalaikiškumo ir sunkumo, kadangi pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. Toks poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba. (…) Atsakovas nėra atlikęs jokių aktyvių veiksmų, formaliai dangstydamasis savo negalia, bando suklaidinti teismą ir susikurti teisinę situaciją, kuomet teismai sudarytų prielaidas jam ir toliau likti gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nuomininko teisėmis, nemokant nuomos mokesčio“.
Aiškinantis bylos aplinkybes, paminėta ir tai, kad savivaldybė siekė padėti atsakovui, (bent kartą telefonu pasiūlydama jam nuomotis mažesnio ploto socialinį butą. Tai leistų žmogui išsikelti iš jam per didelio, todėl neišlaikomo būsto, tokiu būdu sumažinant finansinę naštą, bet jis atsisakė.
„Ieškovė yra sudariusi visas įmanomas sąlygas atsakovui pasigerinti savo gerbūvį, tačiau, atsakovui piktybiškai siekiant išlaikyti jam netinkantį būstą ir toliau didinti įsiskolinimus, ieškovė nebegali pateisinti tokio elgesio ir leisti atsakovui nevaržomai piktnaudžiauti ieškovės geranoriškumu“, – (citata iš Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos besibaigiant 2024-iesiems).
Bylinėtasi ne kartą
Beje, pernai vasarą pirmosios instancijos teisme priminta, jog tai – ne pirmoji byla to paties savivaldybės patalpų nuomininko atžvilgiu, – jo skolos už buto nuoma buvo susidariusios ir 2014-aisiais, ir 2017-aisiais, ir vėliau. Tad Kauno savivaldybei taip pat prireikė kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo.
Kadangi siekiama tikslo – iškeldinus pastoviai įsiskolinantį nuomininką, aprūpinti socialiniu būstu mažiausias pajamas gaunančius asmenis (našlaičius, neįgaliuosius, daugiavaikes šeimas). Valstybės tarnautojų nuomone, „atsakovas pernelyg ilgą laiką elgėsi pasyviai ir neatsakingai, sistemingai pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, nemokėdamas nuomos ir komunalinių mokesčių, nerodė iniciatyvos išsaugoti jam skirtą būstą“.
Ginčo gyvenamosios patalpos atsakovui išnuomotos už minimalų nuomos mokestį, t. y. gyvenamųjų patalpų nuomos kaina yra maža, lyginant su gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kaina. Tačiau, pasak savivaldybės atstovės, V.B. piktnaudžiaudamas savo teisėmis, nesumoka šio nedidelio nuomos mokesčio. Kiti asmenys, būdami pakankamai motyvuoti gauti ir išlaikyti ieškovės nuomojamą būstą, moka ne tik nuomos mokestį, bet ir komunalinių paslaugų mokesčius.
„Todėl, atsakovui nevertinant jam suteiktos paramos, esant teisiniams pagrindams ketvirtą kartą priteisti susidariusią nuomos mokesčio skolą, spręstina, kad ieškovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir atsakovą iškeldinti iš nuomojamų patalpų yra teisėtas ir proporcingas“, – konstatuota teismo nutartyje.
Pagal vieną iš Civilinio kodekso straipsnių, „gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta, ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi“.
V.A. ne kartą buvo įspėtas, kad būsto nuomos sutartis su juo gali būti nutraukta, ir būsto savininkė savivaldybė jį gali iškeldinti iš 3 kambarių buto, nesuteikdama kito gyvenamojo ploto. Beje, vyras tokia parama – „dykai gyventi“ naudojosi ir tuomet, kai užsiėmė individualia veikla – licencijuota prekyba tabako gaminiais (laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. birželio 15 d.). „Iš antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad visos priteistos skolos buvo priverstinai išieškomos antstolių, vėliausiai priteista skola iki šiol nėra išieškota“.
Pajamos ir išlaidos
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad V. B. gauna 409,76 Eur šalpos neįgalumo / negalios pensiją, 247,20 Eur ir 222,73 Eur našlaičių pensijas, 38,23 Eur vienišo asmens išmoką, iš viso – 917,92 Eur.
Taip pat iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius jam kas mėnesį moka 181,50 Eur priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją, paskirtą neterminuotam laikotarpiui. Byloje nėra kitų duomenų apie minimo neįgalaus asmens, savivaldybės būsto nuomininko V. B. gaunamas pajamas.
V. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymų, kad yra neįgalus, jo darbingumo lygis siekia 10 proc. Įvertinus šiuos įrodymus, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl šio vyro sveikatos būklės bei jo galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas ribotumo.
Kas mėnesį jis privalo mokėti (už 3 kambarių, 61,02 kv. m ploto) buto nuomą 295,24 Eur nuomos mokestį, taip pat turi mokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas moka ir išlaikymą (per mėnesį 200 – 250 eurų, pagal susitarimą su buvusia sutuoktine) nepilnamečiam sūnui.
Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad V. B. skola už būsto nuomą sudaro iš viso 4 724,39 Eur sumą, einamieji mokėjimai nėra mokami. Taip pat ji patvirtino, kad atsakovas turi galimybę kreiptis dėl socialinio būsto, ir dėl asmens negalios tokio būsto suteikimo jam terminas nebūtų pernelyg ilgas.
Taigi, „šiuo atveju atsakovo atstovės teiginiai apie tai, kad atsakovas paliekamas be gyvenamosios vietos, nėra teisingi, kadangi tik nuo atsakovo pastangų ir noro priklausys, kada jis galės persikelti į kitą būstą, o atsakovo įsipareigojimas padengti įsiskolinimą dalimis šiuo atveju negali būti vertinamas kaip realus dėl ribotų atsakovo galimybių..Vien atsakovo negalia ir nenoras pakeisti gyvenamąjį būstą nepatvirtina, kad atsakovo persikėlimas gyventi į kitoje vietoje esantį mažesnio ploto būstą nėra įmanomas“, – teigiama teismo nutartyje.
Iš civilinėje byloje esančių antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad atsakovo V. B. atžvilgiu išieškojimus vykdo ir kiti kreditoriai, o duomenų, kad ateityje šio neįgalaus kauniečio finansinė padėtis pagerės, nėra. Akivaizdu, kad jo pajamos yra per mažos vykdyti įsipareigojimus miesto savivaldybei pagal sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. gali gyventi kitame būste, nepaisant pradžioje galinčių kilti sunkumų ir nepatogumų. „Vien jo negalia ir nenoras pakeisti gyvenamąjį būstą nepatvirtina, kad atsakovo persikėlimas gyventi į kitoje vietoje esantį mažesnio ploto būstą nėra įmanomas. Ieškovės (savivaldybės) atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas turi galimybę kreiptis dėl socialinio būsto, ir dėl atsakovo negalios tokio būsto suteikimo atsakovui terminas nebūtų pernelyg ilgas. Taigi, šiuo atveju atsakovo atstovės teiginiai apie tai, kad atsakovas paliekamas be gyvenamosios vietos, nėra teisingas, kadangi tik nuo atsakovo pastangų ir noro priklausys, kada jis galės persikelti į kitą būstą“.
