Kauno miesto savivaldybė džiaugiasi pasiektais rezultatais, teigdama, kad rombo formos horizontalus ženklinimas, naudojamas prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, padėjo užtikrinti miestiečių saugumą.
Remiantis savivaldybės duomenimis, per penkerius metus tokiose perėjose nebuvo užfiksuota nė vienos mirtinos nelaimės. Vis dėlto šis unikalus ženklinimas sukėlė daug diskusijų tarp kauniečių ir specialistų.
V.Matijošaitis: buvo nemažai skeptikų
Kauno savivaldybė rombų efektyvumą grindžia statistika: nuo 2018 metų nereguliuojamose perėjose žūčių nefiksuota.
„Buvo nemažai skeptikų, tačiau dabar matome rezultatą,“ – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Savivaldybės atstovai pabrėžia, kad rombai naudojami remiantis užsienio šalių, tokių kaip Japonija ir Naujoji Zelandija, pavyzdžiais. Šie ženklai, įrengti 30 metrų iki perėjos, pasak savivaldybės, padeda vairuotojams laiku pastebėti perėją ir sustabdyti transporto priemonę.
Ar kauniečiai su tuo sutinka?
Nepaisant savivaldybės argumentų, daugelis miestiečių skeptiškai vertina šį sprendimą ir savo nuomonėmis aktyviai dalinasi miesto savivaldybės socialinio tinklo komentaruose. Dalius pasakoja, kad užsieniečiai, atvykę į Kauną, nesupranta, ką šis ženklas reiškia, o ir logiškai to paaiškinti sunku.
Kristina priduria, kad saugumą perėjose greičiausiai užtikrina ne rombai, o šviesoforai ir kameros.
Audrius pastebi, kad net vietose, kur perėjos nėra, nelaimių neįvyksta, todėl abejoja rombų būtinybe.
Lina kritikuoja rombus kaip pinigų švaistymą, pabrėždama, kad šis ženklinimas atsirado be miestiečių pritarimo.
Kiti miestiečiai pabrėžia, kad ženklinimas gali klaidinti. Eleonora teigia, jog dauguma vairuotojų mano, kad tai pagrindinio kelio ženklas. Sigitas priduria, kad rombai neatitinka tarptautinių kelių ženklinimo standartų ir dėl to gali kelti pavojingas situacijas.
Tuo tarpu Vaidas pripažįsta, kad ženklai atkreipia dėmesį, tačiau Vytautas pastebi, kad jų efektyvumas priklauso nuo to, ar vairuotojai tinkamai koncentruojasi į kelią.
Ką sako eismo specialistai?
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių policija taip pat kritikuoja rombus.
Pasak ministerijos, ženklinimas nėra numatytas Kelių eismo taisyklėse ir prieštarauja Vienos konvencijai, reglamentuojančiai tarptautinius kelių ženklus.
Policijos atstovas Vytautas Grašys anksčiau teigė, kad tokie ženklai neturėtų būti naudojami, nes jie gali klaidinti vairuotojus ir kelti pavojų eismo saugumui.
Ir nors Kauno savivaldybė toliau laikosi savo pozicijos, tačiau rombų naudojimas lieka karšta tema tiek tarp miestiečių, tiek tarp specialistų. Daugelis mano, kad saugumą perėjose užtikrina kompleksinės priemonės, tokios kaip kryptinis apšvietimas, saugumo salelės ir šviesoforai, o ne vienas konkretus ženklinimas.
