Peržvelgus pastarųjų ketverių metų duomenis rekordiniais mirčių darbe metais buvo 2021-ieji, kuomet dėl darbo metu patirtų sužalojimų mirė 42 asmenys. Gruodžio 16 d. duomenimis, šiemet nelaimingi atsitikimai darbe nusinešė 18-ka gyvybių, sunkiai sužeista – 118 asmenų. Kiek dėl įvykusių nelaimių kalti patys darbuotojai?
Kasmet įvyksta apie 7500–8000 nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbo santykiais. Iš jų apie 5000 nelaimingų atsitikimų įvyksta darbe, apie 2500 – pakeliui į darbą ar iš darbo. Svarbūs visi incidentai darbe, kurie tinkamai įvertinti, gali padėti išvengti skaudžių nelaimių ateityje.
Kiekvienas atvejis – svarbus
„Labai svarbu yra tinkamai išanalizuoti visus atvejus, nustatyti jų priežastis bei peržiūrėti darbo organizavimo principus, kad pavojingos situacijos nesikartotų. Nes kitą kartą lengvas atvejis gali tapti sunkiu ar net mirtinu“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja Rasa Jakubėnienė.
Kiekvieną įvykį, kuris baigėsi darbuotojo sveikatos sutrikdymu, ragina tinkamai fiksuoti ir Valstybinė darbo inspekcija.
Tačiau realiame gyvenime nutinka įvairiai. „Dažnai darbuotojai apie jiems darbe nutikusius įvykius linkę nutylėti, ypač jei sveikatos sutrikdymas nėra ženklus. Kartais baiminasi pranešti darbdavio atstovui, nes ir patys jaučia kaltę, pavyzdžiui, nedėvėjo apsaugos priemonių ar dėvėjo netinkamai”, – sako „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.
Pasak jos, viena iš profesinės sąjungos misijų – apginti nukentėjusio darbuotojo teises, tačiau tai lengviau padaryti tada, kai viskas fiksuojama tinkamai ir laiku.
Andriaus istorija
Jonavoje veikianti „Achemos“ gamykla yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje. Bendrovė skelbia, kad ji yra ir didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Ankstesniu „Azoto“ pavadinimu gamykla pradėjo veikti sovietmečiu – 1965 metais.
31 m. Andrius „Achemos“ gamykloje dirba beveik metus. Trąšų krovimo ceche. Atlyginimas „ant popieriaus“ – 960 eurų. Jo darbo vieta – angaras, kuriame stovi vagonai, į kuriuos iš viršaus plačiomis žarnomis į maišus ar tiesiai į krovininius vagonus pilamos gamykloje pagamintos trąšos.
Andriaus darbas yra užpildyti maišus iš žarnų byrančiomis trąšų granulėmis ir sudėti juos į vagonus. Prie fiksuoto atlygio Andriui darbdavys moka priedą už per pamainą sukrautą svorį, todėl krovėjas stengiasi dirbti greitai. Jei negailės savo jėgų ir laiko, per mėnesį jis uždirbs iki poros tūkstančių eurų.
Pažeidė akį
Kadangi trąšos nuodingos ir pavojingos, darbuotojams išduotos pirštinės, akiniai, kaukės. „Bet tie akiniai rasoja, todėl su jais dirbti labai nepatogu“, – prisipažįsta Andrius. Tad trašų krovimo skyriuje dirbantys vyrai mieliau vietoj akinių ant galvos ir akių užsismaukia bliuzonų gobtuvus. „Nu kad nenupliktume, jei salietra ant pakaušio užkris“, – šypsosi Andrius.
Prieš pusę metų, persirenginėjant darbo drabužius, toks „salietros“ gabaliukas vyrui įkrito į kairę akį. „Mūsų visi drabužiai būna aplipę trąšų gabaliukais, tad nusirengiant darbo drabužius toks gabalėlis įkrito į akį. Jaučiau, kad nudiegė akies paviršių, bet kiti bendradarbiai sakė, kad ir jiems taip buvo ir, kad praeis. Nesikreipiau į gydytojus, tik cecho viršininkui pasakiau. Bet per keletą dienų situacija ėmė labai blogėti, akis stipriai paraudonavo, tada jau kreipiausi ir į medikus“, – pasakoja jis.
Vyras gavo nedarbingumo pažymą, gydėsi beveik du mėnesius, tačiau po gydymo regėjimas neatsistatė. „Mano buvo labai geras regėjimas, o dabar pažeista akimi matau prasčiau. Jei užsimerkiu ir žiūriu tik pažeista akimi, man jau liejasi vaizdas. O kai pavargstu, nesveikoji akis stipriai parausta“, – sako Andrius. Vyras nusprendė kreiptis į darbdavį dėl papildomos kompensacijos dėl darbo metu patirtos traumos, šiuo metu jis renka reikalingus dokumentus.
Vergoviškos sąlygos
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė B. Daškevičienė sako, kad įvykus įvykiui darbe būtina kuo skubiau pranešti apie tai savo vadovui ir nedelsiant kreiptis į medikus. „Nereikia nieko laukti, klausytis kitų patarimų, būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą. Patartina neskubėti pasirašyti ir darbdavio pateikiamų dokumentų, nes labai dažnai darbdavys nori apsidrausti, kad darbuotojas pats kaltas dėl įvykio“, – pataria ji.
B. Daškevičienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Andriui nutikusi istorija yra pasekmė to, kokiomis sąlygomis priversti dirbti „Achemos“ darbuotojai. Įrenginiai, kuriais pilstomos trąšos, yra moraliai pasenę, tokį darbą turėtų atlikti automatizuota įranga.
Angare, kuriame krovėjams tenka dirbti karštą vasaros dieną, temperatūra būna pasiekia net iki 50 laipsnių karščio. „Prieš penkerius metus pradėjome kelti reikalavimus, kad negali būti tokių vergoviškų darbo sąlygų, tačiau per tą laiką sugebėta tik parengti cecho pertvarkos projektą, kurį gal ir įgyvendins kažkada, jei ras lėšų. Kol kas į atsinaujinimą šioje gamykloje nėra visiškai investuojama“, – pasakoja B. Daškevičienė.
Pasak profsajungos pirmininkės, trąšų krovimo ceche nuolat trūksta krovikų, nes žmonės nebenori dirbti tokiomis sąlygomis. Situacija tapo tokia kritiška, kad būna dienų, kuomet gamyba stabdoma, nes nėra kam krauti produkcijos į vagonus.
Kaltina darbuotojus
„Didžioji dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl darbuotojo kaltės“, – įsitikinęs anonimiškai sutikęs pasikalbėti verslininkas Algis. Jis yra didelės pramonės įmonės vadovas ir akcininkas. Pasak jo, tokie jau yra lietuviai darbininkai – nenori dėvėti apsaugos priemonių, nesilaiko saugumo reikalavimų.
„Nuolat girdime pasiteisinimus, kad pirštinės nepatogios, šalmai spaudžia, o taisyklės lėtina procesus. O kai jau nukenčia – tai kaltas darbadvys“, – sako jis.
Pasak vadovo, situacijos, kai stipriai sužalojamas darbuotojas ar net ištinka mirtis, yra labai skaudžios, visi darbdaviai jų bijo, kaip velnias kryžiaus. „Jūs neįsivaizduojat, kaip tokie įvykiai paveikia – praktiškai sustoja įmonėje viskas“, – sako jis.
Krovą planuoja automatizuoti
Akies pažeidimą darbe patyręs Andrius neneigia, kad akinių „Achemos“ trąšų krovos skyriuje krovikai dažnai nedėvi. „Tačiau man įkrito trąšos gabalėlis persirengimo kambaryje. Galvoju, gal galėtų įrengti kažkokius įrenginius, kad nuo mūsų drabužių tuos trąšų gabalėlius nupūstų ar nuplautų?“, – svarsto jis.
Kad ant krovėjų drabužių patenka trąšų dulkės, neneigia ir situaciją sutikusi pakomentuoti koncerno „Achemos grupė“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė. „Išduodami darbo drabužiai ir kitos darbų saugos priemonės yra sertifikuoti pagal ES reikalavimus. Darbuotojams sudarytos sąlygos nusiprausti, pasikeisti drabužius“, – sako ji.
Ji patvirtino, kad „maišai trąšomis yra pildomi automatiniais dozavimo įrenginiais vagonuose, darbuotojai tuščius maišus turi užmauti ant įrenginio ir prilaikyti pildymo metu“.
Pasak J. Macelytės, yra paruoštas krovos automatizavimo projektas, kurį numatoma įgyvendinti iki 2025 IV ketvirčio. Šio projekto vertė 6,9 mln. Eur.
„Achemos“ gamyklos atstovė informavo, kad 2024 m. bendrovėje fiksuoti 7 nelaimingi atsitikimai, iš jų – 2 darbo vietoje, 5 – pakeliui iš/į darbą. 2024 m. fiksuotas 1 lengvas nelaimingas atsitikimas, susijęs su amoniako salietros krova, incidentų nefiksuota.
Akių pažeidimas – sunkus atvejis
„Bet koks akių sužeidimas yra priskiriamas prie sunkių pakenkimų. Šiuo atveju situacijos negaliu komentuoti, nes ji man nėra žinoma. Bet jei pažeistos akys, esminis klausimas, kas tai sąlygojo. Jei darbuotojui buvo išduoti apsaugantys akiniai, ar jis juos dėvėjo, ar buvo tinkamai instruktuotas ir panašiai”, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
VDI inspektoriu sutinka, kad dažnai darbuotojai vengia dėvėti apsaugos priemones, motyvuodami, kad jos yra nepatogios, trukdo dirbti greitai ir efektyviai. Paklaustas, ar visgi darbdavys irgi turėtų prisiimti atsakomybę, kad darbuotojas nedėvėjo asmeninių apsaugos priemonių ir dėl to patyrė sužeidimą, S. Balčiūnas sakė, kad tokiose situacijose egzistuoja labai trapi riba.
„Iš vienos pusės, tai juk prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi po prievaizdą, iš kitos pusės, jei skubinsi darbuotoją, neduosi jam pakankamai laiko darbui atlikti, tai jis, taupydamas laiką, nesidės ir apsaugos priemonių, nes jos paprastai lėtina procesą. Tarkim akiniai rasoja, bet jei skirsim laiko jų valymui – tai gal darbuotojas ir sutiks juos dėvėti“, – pavyzdį minėjo inspektorius.
Išmokų už patirtus sužalojimus tvarka
Asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe, visų pirma turi teisę gauti išmokas pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, apie tai rašėme I tyrimo dalyje.
Nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą darbdaviui atlyginti už žalą, jei asmens (darbuotojo ar jo šeimos narių) patirta žala nėra padengiama anksčiau minėtomis išmokomis. Apie teismų praktiką ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą rašėme II tyrimo dalyje.
Dar tam tikros išmokos nelaimės darbe atveju darbuotojai gali tikėtis, jei yra papildomai darbdavio apdrausti privačiu sveikatos draudimu. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovo Sauliaus Abraškevičiaus pateiktais bendrovės „Darbuotojų draudimo“ paslaugos duomenis, pastaruosius 4 metus jų įmonėje registruotų žalų skaičius svyruoja nuo 90 iki 105 vnt. žalų kreipinių per metus.
Duomenys rodo, kad dažniausiai registruojama žala, kurią darbuotojai patiria darbe ar darbo metu – minkštųjų audinių ir vidaus organų sužalojimai. Šio tipo žalos paprastai sudaro daugiau nei pusę kreipinių, o vidutinė žalos išmokos suma, šių metų duomenimis, siekia 320 eur. Pasak S. Abraškevičiaus, antroje vietoje pagal dažnumą yra kaulų lūžiai ir išnirimai, vidutinė tokios žalos išmokos suma sudaro 460 eur.
„Šių metų 11 mėnesių duomenimis, „Lietuvos draudime“ buvo registruota 101 darbuotojų draudimo žalos kreipinys, kurių bendra išmokos suma sudaro 68 tūkst. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.
