Nuo seno priimta metų gale sumokėti visas skolas ir ateinančius metus pasitikti nuo jų išsivadavus, tačiau ne visiems pavyksta tai padaryti.
2021-ųjų balandžio mėnesį Vilniuje įkurta (registruota viename iš Nidos gatvės namų) UAB „Ipanema group“ netrukus, kai kuriems Kauno verslininkams, norėjusiems įsikurti Panemunės paplūdimyje, gana netikėtai laimėjo Kauno miesto savivaldybės paskelbtą viešą konkursą. Ir pagal nekilnojamojo turto (NT) nuomos sutartį nuo 2021 m. gegužės 13 d. tapo savivaldybei nuosavybės teise priklausančio prekybos paviljono nuomininke.
Sutartis galioja iki 2026 m. gegužės 13 dienos. Tačiau NT Panemunės paplūdimyje nuomininkė įsiskolino savivaldybei nuomos mokesčio, todėl pateikė savivaldybei grafiką, pagal kurį galėtų įsiskolinimą panaikinti. Patvirtinti tokį žingsnį prireikė Kauno miesto tarybos sprendimo.
Anot vietos politikams sprendimo projektą parengusio Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Paliuko, „Atsižvelgiant į įmonės veiklos sezoniškumą, blogėjančią miesto, o kartu ir įmonės veiklos ekonominę situaciją, padidintą PVM tarifą, prašoma išdėstyti įmokas dalimis per periodą nuo 2024 m. lapkričio 10 iki 2025 m. birželio 10 dienos. Šaltuoju metu jaučiamas klientų sumažėjimas, o artėjant pavasario – vasaros sezonui, planuojamas klientų srautų padidėjimas ir ženklus pajamų augimas, todėl ir pašoma 2024 m. lapkričio – 2025 m. kovo mėn. mokėti minimaliai – 500 Eur/mėn., o didžiąją dalį įsiskolinimo padengti 2025 m. balandžio – birželio mėn.“.
Naujienų portalui smalsu, ar tikrai „blogėja miesto (gal Vilniaus, o ne Kauno?) ekonominė situacija? Tuo pačiu norisi kukliai priminti, kad pridėtinės vertės mokesčio tarifas viešbučių bei restoranų verslui nebuvo padidintas, bet panaikinta dėl pandemijos keletą metų gyvavusi PVM lengvata. Todėl dabar tarifas yra lygiai toks, koks Lietuvoje taikomas visiems verslams.
O prieš šimtą metų…
…kaip teigia Viltė Migonytė portale tarpukaris.autc.lt, „nors Aukštosios Panemunės paplūdimiuose statybos buvo griežtai prižiūrimos, vis dėlto retsykiais iškildavo koks laikinas, tik sezono metu veikiantis paviljonas. Pliažo lankytojams paviljono bufete buvo siūloma gaivių gėrimų ir pavėsis. Iš tuometinės spaudos atsiliepimų galima daryti prielaidą, jog paplūdimys buvo bene populiariausia Aukštosios Panemunės vieta, todėl tokios laikinos statybos, tikėtina, verslininkams atsipirkdavo su kaupu“.
Statybos, tikėtina, griežtai prižiūrimos ir šiais laikais, juolab, tai būtina sąlyga, jei statant panaudojamos Europos Sąjungos lėšos. Jų nemažai investuota į atnaujintą Panemunės paplūdimį ir tvarkant palei jį žaliuojantį šilą.
„Miesto savivaldybė už Europos Sąjungos lėšas atnaujintą paplūdimį nori išnuomoti penkiems metams. Konkurso laimėtojas gaus teisę operuoti 141 kv. m prekybos paviljoną, per sezoną turės pritraukti ne mažiau kaip tūkstantį klientų ir užtikrinti švarą paplūdimyje. Konkurso laimėtojas privalo sukurti ne mažiau kaip vieną naują darbo vietą šiame objekte. (dar 2016 m. gegužę skelbė Kauno miesto savivaldybė ir naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“).
Kauniečiai bei jų svečiai pastaraisiais metais noriai lankosi Panemunės šile bei paplūdimyje ir džiaugiasi geresnėmis sąlygomis pailsėti niekur nekeliaujant už Kauno miesto ribų. Lankytojų srautai ypač pagausėjo renovavus pėsčiųjų tiltą per Nemuną. Tiesa, seniai žadėto (net konkursą buvo paskelbusi Kauno savivaldybė) nedidelio prekybos paviljono prie to tilto vis dar nesimato…
Nuomininkas turi ir daugiau skolų
Pagal 2021 m. gegužės 13 d. Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartį, prekybos paviljono nuomininkas įsipareigojęs mokėti nuompinigius – 1650 Eur per mėnesį ir įstatymų nustatyto dydžio PVM (kai nuomininkas yra PVM mokėtojas). Sutarta nuompinigius mokėti kas mėnesį, prieš jam prasidedant, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Nuomos kaina su PVM – 1996,50 Eur per mėnesį. 2024 m. lapkričio 25 d. susidariusi skola už nuomą – 1996,50 Eur ir 10,48 Eur delspinigiai. Būtent lapkritį ir kreipėsi „Ipanema group“ į Kauno savivaldybę dėl susidariusio įsiskolinimo už NT nuomą mokėjimo tvarkos.
UAB „Ipanema group“, turinčios 15 socialiai apdraustų darbuotojų ir besiverčiančios restoranų bei maisto gaminimo veikla, šių metų gruodžio 29-os dienos pradžioje skola „Sodrai“ siekė 4893 eurus. Dviejų akcininkų valdoma įmonė 2023 metais patyrė 30 413 Eur nuostolio. (rekvizitai.vz.lt). Galima spėti, kad sėkmė jos nelydėjo ir 2024-aisiais.
„Pritarus sprendimo projektui, laukiama šių pozityvių rezultatų: bus nustatyta tvarka, kaip nuomininkas įsipareigoja susidariusį įsiskolinimą už turto nuomą ir mokėti einamojo mėnesio nuompinigius. Pagal pasirašytą susitarimą nuomininkui nesumokant nuomos mokesčio, būtų sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“, – Kauno miesto tarybos nariams paaiškino savivaldybės skyriaus vedėjas D. Paliukas.
Romantiški privalumai
Anot V. Migonytės, į Aukštosios Panemunės vasarvietę laikinosios sostinės ir jos apylinkių gyventojai burdavosi ilsėtis ne tik dėl įstabios gamtos ir čia organizuojamų gausių pramogų, bet ir dėl nepakeičiamo vasaros malonumo – maudynių. Ir anuometinėje (prieš šimtmetį) spaudoje buvo skelbiama, kad „A. Panemunės pušynas su sausu grynu oru, patogiais ir gražiais dviem pliažais tapo nepakeičiama poilsio vieta kauniečiams“. Poilsiautojai „atsivežę patefoną šoka, kiti užgerdami dainuoja ar žaidžia su sviediniu, šokinėja, ir visame miške marguoja marguoja“.
Tas „marguoja“ stebimas ir šiais laikais, tiesa, dažniau šiltuoju metų laiku. Apie Panemunėje organizuojamas gausias pramogas girdime retokai. Ir norinčiųjų maudytis Nemune retai pasitaiko, juk vandens valymo įrenginiai ne prieš Panemunę, bet už miesto į upę švaresnį vandenį išleidžia. Vėstant orams, lankytojų Panemunėje sumažėja.
Prisipažinsiu, šiemet vasarą ir rudenį su šeima nuo pėsčiųjų tilto ne kartą keliavome tai mišku, tai Nemuno pakrante iki Smetonos alėjos pradžios, kur ir yra tas vilniečių nuomojamas prekybos paviljonas. Bet užkandžių „repertuaras“ jame nepatiko, todėl paskui jau Panemunės centrinėje gatvėje ieškojome kitos užeigos. Radome, tik pavargome iki jos ilgą kelią sukorę…
Praeito amžiaus pradžioje ir vėliau, žinoma, mažyčių užeigėlių visame mieste būdavo kur kas daugiau. Šiais laikais jų stygių iš dalies kompensuoja kepyklėlės, tačiau kai kurios iš jų 2024-aisiais jau paskelbė užsidarančios. Tiesa, šių metų spalį Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaryto didžiausių skolininkų sąrašo pirmajame dvidešimtuke paminėtas tik vienas, per 500 darbuotojų visoje Lietuvoje turintis picerijų tinklas.
Kaip ten bebūtų, ne tik Panemunėje, bet ir kitose šalies vietose šiandien išlaikyti maitinimo verslą iš tiesų sunku, nepaisant to, kad „Lietuvos ekonomika gerėja“ (kaip skelbia oficiali statistika). Verslas prašo palankesnių sąlygų veikti. Beje, ir tarpukariu jų prašydavo bei gaudavo.
Tai mini straipsnio apie Panemunę autorė Viltė Migonytė. Įdomus ir jos paminėtas vienas draudimas, kuris, pasirodo, visai buvo geras: „Nors leidimus turintiems prekybininkams čia buvo suteikiamos itin palankios sąlygos, to nepasakytum apie besimaudančius poilsiautojus, kurių maudynėms buvo taikomi kur kas griežtesni (padorumo) reikalavimai. Pagal Kauno miesto ir apskrities viršininko Morkaus 1923 m. priimtą privalomą įsakymą (Nr.19) „(…) vyrams ir moterims maudytis kartu draudžiama. Neklausantieji šio privalomojo įsakymo bus baudžiami administraciniu būdu iki 1000 litų pinigais arba vieno mėnesio areštu“.
Tačiau šiame draudime, pasirodo, galima įžvelgti ir romantiškų privalumų, nes, pasak kauniečių poetų, „tuomet jausmai suliepsnoja ir širdis veržiasi kaip patrakus“.
