Dėl nelaimingų atsitikimų darbe kasmet Lietuvoje miršta kelios dešimtys darbuotojų, virš šimto žmonių patiria sunkius sužalojimus. Kiekvienas mirtinas atvejis darbe yra tragiškas sukrėtimas įmonės bendruomenei ir žuvusiojo artimiesiems. Kokią teisinę, ekonominę ir moralinę atsakomybę tai užtraukia darbdaviui?
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjęs asmuo visų pirma turi teisę gauti išmokas pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Jei patirta žala nėra padengiama „Sodros“ išmokomis, nukentėjusieji gali prašyti žalos atlyginimo iš darbdavio.
Teismų praktika rodo, kad bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mūsų šalyje teisingu atlygiu laikoma 4 344,30–20 273,40 Eur suma.
Tašką padėjo teismas
2021 m. sausio 27-oji įmonės „Kauno tiltai“ istorijoje pažymėta juoda spalva. Tą dieną magistralėje ties Kaunu per Nerį kylančio A. Meškinio tilto statybų aikštelėje nukritusios metalinės konstrukcijos atėmė žmogaus gyvybę. Dar keturi darbuotojai sužeisti, vienas iš jų – sunkiai, kiti patyrė stiprų šoką.
2024 m. kovą Kauno apylinkės teismas šioje istorijoje pagaliau padėjo tašką. Dėl įvykio kaltu pripažintas bendrovės „Kauno tiltai“ darbų vadovas, padaręs darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, kurie galėjo sąlygoti darbuotojo žūtį.
Teismo sprendimu kaltu pripažintas asmuo į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą įpareigotas sumokėti 2,5 tūkst. eurų dydžio įmoką, taip pat atlyginti žuvusiojo seseriai daugiau kaip 3,6 tūkst. eurų advokato išlaidų.
Priteista ir neturtinė žala. Bendrovė „Kauno tiltai“ žuvusiojo motinai ir tėvui įpareigota sumokėti po 10 tūkst. eurų, seseriai 7 tūkst. eurų, viso – 27 tūkst. eurų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjo Sauliaus Balčiūno teigimu, inspekcija šioje situacijoje pripažino, kad pagrindine įvykio priežastimi buvo tilto konstrukcijos – traukimo įrenginio projektavimo trūkumai.
Kaip anksčiau buvo skelbta žiniasklaidoje, atliekant Kleboniškio tilto per Nerį statybos darbus, lūžo ir virto traukimo įrenginio atraminės plieninės sijos, jos krito ant tuo metu šalia įrenginio buvusių bendrovės darbuotojų.
Po Kleboniškio tiltu žuvo statybininkas
Baudžiami fiziniai asmenys
Pasak „Kauno tiltai“ darbuotojo žūtį nagrinėjusios bylos prokuroro Andriaus Kiuršino, dėl mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų darbe visuomet vykdomi ikiteisminiai tyrimai, kurių išvados nebūtinai sutampa su VDI išvadomis. „Mes tiriame, ar įvykio sudėtyje yra veiksmų, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju galutinį verdiktą tarė teismas“, – sako Kauno apygardos teismo prokuroras.
Pasak A. Kiuršino, tik pernai buvo padaryti baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos už veiksmus, sukėlusius nelaimingus atsitikimus darbe, kuomet sunkiai ar mirtinai yra sužalojami darbuotojai, gali būti baudžiami ir juridiniai asmenys. Tačiau iki šiol tokios praktikos nėra daug. „Dažniausiai atsakomybė tenka fiziniam asmeniui, atsakingam už darbų organizavimą, tas fizinis asmuo veikia juridinio asmens naudai, yra jo įgaliotas, todėl būtų logiška, jei atsakomybė būtų bendra“, – sako jis.
Šiuo atveju bendrovė „Kauno tiltai“, kaip juridinis asmuo, atsakomybės išvengė. Vienintelis įpareigojimas įmonei – sumokėti 27 tūkst. eurų neturtinės žalos žuvusiojo darbuotojo artimiesiems.
Bendrovė „Kauno tiltai“ pakomentuoti situacijos nepanoro. Įmonės komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė į tyrimo užklausą atsakė, kad įmonė pasirinko neteikti komentaro.
„Kauno tiltai“ – vėl tarp pažeidėjų
Tačiau praėjus vos dvejiems metams po tragiško įvykio, 2023 m. vasarį, toje pačioje A. Meškinio tilto statybos vietoje įvyko kita avarija – griuvo dalis tilto. Laimei, griūties metu niekas nenukentėjo. Avariją tyrusi komisija nustatė, kad statinio griūtį lėmė kelios priežastys: tilto ardymo technologijos pažeidimas, nepakankamas armatūros kiekis atramų lūžio vietoje bei netinkamas statybos dalyvių pareigų vykdymas ir statybos darbų įforminimas.
Griaunamas Kleboniškio tiltas
Tirdama šį įvykį, savo žodį tarė ir VDI. Inspekcijos pareigūnai griuvusio tilto vietoje fiksavo nemažai pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms. Kad nekiltų papildomų įvykių, netgi teko stabdyti visus avarijos likvidavimo darbus.
„Darbai buvo vykdomi neparengus avarinio griovimo darbų plano. Nebuvo atlikti nugriuvusio tilto dalį laikančių atraminių konstrukcijų patvarumo bei stiprumo skaičiavimai bei vertinimai, kokiu būdu galima toliau saugiai užtikrinti darbuotojų darbą saugą bei sveikatą“, – LRT radijui po avarijos komentavo VDI atstovė Jolanta Bielskienė.
Pasak jos, buvo nustatyta, kad pavojingiems griovimo darbams vadovauja nustatyta tvarka neatestuotas darbų vadovas, kuris tikrinimo metu negalėjo pateikti jokių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe užtikrinančių sprendimų. Pavojinga zona nebuvo aptverta: nepaženklinta saugos ženklais ir panašiai.
Dėl padarytų pažeidimų tuo metu nesigynė ir bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius, LRT teigęs, kad pažeidimai veikiausiai buvo greito reagavimo pasekmė.
Tačiau paprašytas pakomentuoti po dviejų metų įvykusią antrąją, itin pavojingą avariją, kuomet tik laimingo atsitiktinumo dėka nežuvo žmonės, VDI vyriausiasis inspektorius S. Balčiūnas sakė: „Kadangi šio įvykio metu darbuotojai nenukentėjo, šių dviejų istorijų mes tarpusavyje nesiejame.“
Bausmė – didesnės įmokos
Saugaus darbo konsultacinės įmonės „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas įsitikinęs, kad nėra didesnės nelaimės darbdaviui, kaip darbuotojo žūtis. „Kai su mumis konsultuojasi darbdavys, aš visada patariu kuo skubiau susisiekti su darbuotojo artimaisiais ir klausti, kaip gali padėti: apmokėti laidotuvių išlaidas, suteikti kitą reikalingą pagalbą. Jei tai padaroma, paprastai vėliau kyla mažiau nesutarimų“, – sako E. Jasas.
Pasak jo, kiekviena situacija yra skirtinga ir labai priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Sakyčiau apie pusė atvejų, kai teismų neprireikia ir darbdavys su darbuotoju ar jo artimaisiais randa abiems pusėms priimtiną sprendimą“, – sako „SDG“ vadovas.
Pasak E. Jaso, didžiausia nuobauda, kurią mirtinų ir sunkių sužalojimų darbe atvejais patiria įmonė, tai jos perkėlimas „Sodros“ sistemoje į kitą draudėjų grupę, kurioje jiems teks mokėti didesnes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.
„Pavyzdžiui, jei įmonėje dirba 1000 ir daugiau darbuotojų, „Sodros“ įmokos gali padidėti šimtais tūkstančių eurų. Tai didelė našta darbdaviui ir įmonės darbuotojams“, – sako E. Jasas.
Draudėjo duomenys – įslaptinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja Rasa Jakubėnienė sako, kad „Sodra“ sprendimu į rizikingesnę grupę įmonės yra perkeliamos pagal įvykusį faktą. Taip pat tokį sprendimą gali nulemti Valstybinės darbo inspekcijos užfiksuoti pažeidimai.
Į didesnės rizikos grupę įmonės yra perkeliamos sekančiais metais po draudiminio įvykio trijų metų laikotarpiui.
Viso yra keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės, o įmokų tarifų skirtumas yra nuo 0,14 proc. I grupėje iki 1,4 proc. IV grupėje.
2024 m. įmonė „Kauno tiltai“ buvo II draudėjų grupėje, tai reiškia, kad mokėjo įmokas 0,46 proc. tarifu. „Informacijos apie įmonės „Kauno tiltai“ įmokų pokytį suteikti negalime, kadangi tai nėra vieši draudėjo duomenys“, – paprašyta pakomentuoti įmonės mokamų įmokų grupės pokyčius sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Kadangi, po 2021 m. įvykusios tragedijos kitąmet sueis trejų metų terminas, galima daryti išvadą, kad net ir po 2023 m. fiksuotų akivaizdžių darbo saugos pažeidimų, kitąmet „Kauno tiltai“ mokės jau mažesnes nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas.
Kompensacijos nelaimių atvejais
Visgi, kai įvyksta nelaimingi atsitikimai darbe, ypač sunkūs ar net mirtini, nukentėjusieji arba jų šeimos nariai yra linkę ieškoti teisybės teisme ir siekia prisiteisti iš darbdavio papildomo žalos atlyginimo.
Pasak Kauno apygardos prokuroro A. Kiuršino, paprastai tokiose bylose artimųjų prašoma turtinės ar neturtinės žalos kompensacija yra peržiūrima nevertinant gautų „Sodros“ išmokų. Tad analizuojant teismų priteistas kompensacijas, reiktų vertinti, kad tai ne vienintelės piniginės lėšos, kurias gavo nukentėjusieji nelaimės atveju.
Plačiau apie „Sodros“ išmokas nelaimingų atsitikimų darbe atvejais rašyta I-oje tyrimo dalyje:
Teismų praktika
Tai, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe, visų pirma turi teisę gauti išmokas pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, pabrėžia ir advokatas Martynas Antanaitis.
Jo teigimu, nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti reikalavimą darbdaviui atlyginti už žalą, jei asmens (darbuotojo ar jo šeimos narių) patirta žala nėra padengiama anksčiau minėtomis išmokomis. Ir tai, neabejotinai, reikia įrodyti.
„Darbuotojas reikšdamas reikalavimą darbdaviui dėl žalos atlyginimo turi įrodyti, jog tas įvykis nutiko darbo metu, dėl darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, pavyzdžiui, jam neorganizuojant tinkamai darbų saugos ir pan., jog buvo patirta žala ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos“, – sako advokatas.
Taip pat galimas reikalavimas dėl būsimos žalos atlyginimo. „Darbuotojas gali reikalauti būsimų gydymo išlaidų atlyginimo, kurių nekompensuoja valstybė, pavyzdžiui, protezavimui“, – teigia M. Antanaitis. Be to, taip pat galimas reikalavimas ir dėl negautų pajamų, kurias suluošintas asmuo galėjo gauti, jei nebūtų patyręs įvykio.
Neturtinė žala
Taip pat yra tam tikra praktika, kuomet darbuotojai kreipiasi dėl patirtos neturtinės žalos. Jis pateikia keletą pavyzdžių, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe darbuotojas buvo sunkiai sužalotas, ir jam teisme priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
Vienoje iš bylų buvo spręsti darbuotojo, kuris darbe dėl nelaimingo atsitikimo neteko dešinės plaštakos, reikalavimai. 2019 m. baigtoje nagrinėti byloje buvo priteista ne tik turtinė žala, bet ir 25 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas. Tokia pati neturtinė žala priteista kitoje 2020 m. byloje, kurioje nustatyta, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, dėl ko darbuotojui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
2023 m. pasibaigusioje byloje, kurioje nagrinėtas atvejis, kai dėl nelaimingo įvykio darbe asmuo patyrė 10 procentų kūno paviršiaus nudegimų, nes darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, iš darbdavio priteistas 13 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas
2023 m. išnagrinėtoje byloje, kurioje dėl patirtos žalos kreipėsi asmuo, patyręs itin sunkius sužalojimus darbe, jam buvo nustatytas dalinis darbingumas, todėl jis negalės dirbti tokio pobūdžio darbo, kokį dirbo, teismas priteisė 30 000 eurų turtinei žalai atlyginti ir 11 847,30 Eur turtinės žalos atlyginimą už negautas pajamas ir išlaidas vaistams bei reabilitacijai.
Advokato M. Antanaičio išaiškinimu, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. „Tai gali būti nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai. Taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. “, – sako jis.
„Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis“, – remdamasis teismų praktikos analize argumentuoja M. Antanaitis.
Jis pateikė kelis nuasmenintus pavyzdžius, kuomet dėl darbe mirusio asmens neturtinė žala buvo priteista atlyginti žuvusio asmens artimiesiems. 2022 m. baigtoje nagrinėtoje byloje teismo iš darbdavio buvo priteista po 21600 Eur neturtinės žalos atlyginimą darbe žuvusiojo asmens sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams.
Pasak M. Antanaičio, Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą 2022 m. nutartimi pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ankstesne savo praktika, yra nurodęs, jog bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo, sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 4 344,30–20 273,40 Eur.
Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas.
