Kauno meras Visvaldas Matijošaitis piktindamasis konservatoriais neretai pabrėžia, jog nuėjusi vyriausybė Kaunui skyrė vos 5 mln. eurų miesto infrastruktūros projektams įgyvendinti. Tuo tarpu konservatoriai atšauna, jog toks pateiktas skaičius – toli gražu ne tikslus. Kuri iš šių nesutaikomų pusių yra teisi?
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, lapkritį Kauno miesto meras V. Matijošaitis išplatino autorinį komentarą, kuriame kritikavo taip pat ir Kaune vykusį protestą „Dešimt tylos minučių“.
Šiame komentare meras konservatorius kritikavo ne tik dėl nacionalinės politikos lygio skandalų, bet ir dėl sumažinto centrinės valdžios finansavimo Kauno infrastruktūrai.
„Jei palygintume iš valstybės gautas lėšas miesto projektams įgyvendinti, tai praeitoje kadencijoje jos sumažintos beveik dešimteriopai, kone iki minimumo. Tuo tarpu 2016–2020 metų Vyriausybė buvo skyrusi apie 45 milijonus eurų, o nueinančioji – vos 5 mln. Skirtumas – kaip diena ir naktis“, – komentare teigia V. Matijošaitis.
Beje, panašias mintis Kauno vadovas yra išsakęs ir anksčiau.
Štai reklamuodamas Sauliaus Skvernelio vedamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatus, reklaminiame tekste V. Matijošaitis minėjo beveik tokias pačias frazes.
„Skirtumus tarp paskutinių Vyriausybių požiūrio į Kauną gerai parodo net elementarūs skaičiai: per paskutinius 4 metus valstybės finansavimas mūsų miesto projektams sumažėjo beveik dešimteriopai ir šioje besibaigiančioje Seimo kadencijoje nesiekė nė 5 mln. eurų. Tuo metu 2016–2020 metais finansinis palaikymas Kaunui iš viso sudarė apie 45 mln. eurų“, – skundėsi V. Matijošaitis.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Kauno miesto savivaldybe siekiant išsiaiškinti, ką turi mintyje Kauno meras, dažnai kartodamas 5 mln. eurų skaičių. Deja, atsakymo nepavyko sulaukti ilgiau nei dvi savaites. Per tą laiką apie pasitraukimą iš pareigų pranešė mero patarėjas ir vicemeras Tomas Jarusevičius.
Centrinė valdžia pinigus skiria ir per kitus šaltinius
Portalas „Kas vyksta Kaune“ anksčiau pranešė, jog dalis svarbiausių Kaunui projektų yra dalinai ar pilna apimtimi finansuojami centrinės valdžios ar Europos Sąjungos pinigų, ar apskritai kuruojami ne savivaldybės. Tiesa, šie pinigai nėra skiriami tiesiogiai savivaldybei, nes projektus Kauno regione įgyvendina ir kitos institucijos.
Finansų ministerijos duomenimis, viską suskaičiavus, Kaunui praėjusios Vyriausybės kadencijos metu skirta 88 kartus daugiau pinigų, nei teigia meras – ne 5 mln. eurų, o 443 mln. eurų.
Finansų ministerija nurodo, jog per 2021–2027 m. Investicijų programą Kaune vykdomi 377 projektai, kurių bendra vertė – 186,1 mln. eurų (125,9 mln. eurų iš jų yra ES lėšos).
Didžiausi projektai orientuoti į „Pažangesnės Lietuvos“ (121,9 mln. eurų) ir „Socialiai atsakingesnės Lietuvos“ (54,5 mln. eurų) prioritetus.
Kaip pavyzdžius Finansų ministerija pateikia M. K. Čiurlionio muziejaus Mykolo Žilinsko galerijos pritaikymą kultūros ir visuomenės poreikiams (13,92 mln. eurų ES lėšos), KTU dirbtinio intelekto kompetencijos centrą (12,07 mln. eurų ES lėšos), Vytauto Didžiojo universiteto FOREST 4.0 – Ekscelencijos centrą tvariai miško bio-ekonomikai vystyti (9,37 mln. eurų).
Pagal planą „Naujos kartos Lietuva“ Kaunui skirta 106,6 mln. eurų, iš jų 79,3 mln. eurų – ES lėšos, daugiausia investuojant į sveikatos sektorių (60 mln. eurų).
Už šias lėšas buvo išplėsta LSMU Kauno klinikų infrastruktūra (siekiant gerinti infektologinę priežiūrą, skirta 38 mln. eurų), įsigytos Greitosios medicinos pagalbos tarnybos išmaniosios sveikatos priemonės (10,54 mln. eurų ES lėšos), investuota į Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą (5,45 mln. eurų ES lėšos).
Švietimo klausimais, per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą Kaunui skirta daugiau nei 25 mln. eurų.
Kalbant apie infrastruktūrą, A. Meškinio (Kleboniškio) tilto rekonstravimo darbams skirta 70,5 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui skirta 37 mln. eurų, likusią sumą – 33,5 mln. eurų – sudaro valstybės biudžeto lėšos.
Taip pat Vyriausybė skyrė 10 mln. eurų Kėdainių, arba Santakos tilto per Nemuną Kaune, Vilijampolėje, statyboms.
Iš valstybinės Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansuotas Kauno pietrytinio aplinkkelio tiesimas, skiriant jam beveik 9 mln. eurų. KPPP lėšomis taip pat finansuojamas kitas miestui svarbus infrastruktūros projektas – Šilainiuose esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcija, šiemet skiriant tam beveik 2 mln. eurų.
Beje, beveik pusė (18,2 mln.) neseniai atidaryto mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ išlaidų taip pat dengiama Europos Sąjungos pinigais, centrinė valdžia skirs dar 3,7 mln. eurų.
Didėjo ir savivaldybės pajamos
Atskiras klausimas – Kauno miesto savivaldybės pajamos. Jos per paskutinius ketverius metus taip pat ženkliai ūgtelėjo.
Štai 2020 metais iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) savivaldybė surinko beveik 170 tūkst. pajamų. O 2023 m. savivaldybė surinko beveik 308 tūkst. pajamų iš GPM.
Atitinkamai didėjo ir pajamos iš dotacijų (2020 – 168 tūkst. eurų, 2023 m. – 208 tūkst. eurų), bei kitų šaltinių (2020 –25 tūkst. eurų, 2023 m. – beveik 48 tūkst. eurų).
Politikai nesutaria, ar pinigų Kaunui skiriama pakankamai
Nepaisant šimtų milijonų eurų skiriamų Kaunui, sumažinto finansavimo per savivaldybės kasą tema buvo keliama ir per spalio 13 d. įvykusius antro turo Seimo rinkimus. Tuomet daugelyje Kauno vienmandačių rinkiminių apygardų antrame ture nugalėjo socialdemokratų kandidatai. Iš 9 Kaunui atitenkančių apygardų (7 miestui, 2 rajonui), 7 apygardoje laimėjo socialdemokratai.
Ne išimtis ir Šilainių apygarda. Čia antrame ture susikovė konservatorius Martynas Prievelis ir socialdemokratas Laurynas Šedvydis. Ir jų požiūris į šį klausimą taip pat išsiskyrė.
Socialdemokratas pakartojo Kauno mero ne kartą išsakytą pastabą, jog buvo gerokai sumažintos investicijos į Kauną.
„Devynis kartus, devynis kartus, dabartiniai valdantieji sumažino investicijas į infrastruktūrą Kaune. Aš žinau ką jis (M. Prievelis, pastaba) atsakys. Jis atsakys, kad o, yra savivaldybės nepriklausomos lėšos. Ne, devynis kartus sumažino investicijas Į Kauną.
Grąžinkime finansus. Nes visa kita – keliai, parkai, be pinigų neatsiras“, – kalbėjo L. Šedvydis.
O Štai konservatorius akcentavo, jog kauniečiams aktualus vadinamasis Kleboniškio tiltas finansuojamas išskirtinai „Via Lietuva“ lėšomis. Jis taip pat nurodė ir kelis kitus pavyzdžius.
„Iš tiesų apie esmę. Žiūrėkit – Vaišvydavos plentui pagal KPP programą skiriami 2 milijonai eurų, Meškinio tiltas – 70 mln., pagal TŪM programą visam Kaunui skiriama virš 20 mln. eurų, savivaldybės biudžeto augimas per šitą kadenciją nuo 375 iki 680 mln. eurų. Istorinis augimas, Laurynai“, – „Žinau, ką renku“ debatų metu kalbėjo M. Prievelis.
Socialdemokratai žada didinti investicijas Kauno infrastruktūrai
Primename, jog galiausiai Šilainių apygardoje nugalėjo socialdemokratas L. Šedvydis, surinkęs 58,05 proc. balsų.
Beje, praėjusią savaitę šis Seimo narys buvo paskirtas ir Žmogaus teisių komiteto pirmininku.
Susisiekus su Seimo nariu šis teigė, jog ir dabar laikosi pozicijos, kad Kauno infrastruktūrai skiriama nepakankamai centrinės valdžios pinigų. Socialdemokratas mano, jog nepaisant skambių savivaldybės pareiškimų apie tvarkomus kelius, infrastruktūra Kaune yra apleista.
„Kauno infrastruktūra, kalbant apie kelius ir esamus tiltus, ji yra be galo apleista. Nepaisant visų pastangų ir viešaisiais ryšiais grįsto teiginio, esą miestas tvarkosi, jis nesusitvarko su įvairiais papildomais iššūkiais. Kauno gatvės neatrodo labai gerai“, – problemas vardijo L. Šedvydis.
Anot L. Šedvydžio, nors centrinė valdžia ir įgyvendina nemažai projektų Kaune, jie dažniau orientuoti į miesto centrą.
„Nacionalinės institucijos kartais nesistengia įdėti savo teisingos dalies į miesto infrastruktūros vystymą.
Investicijos yra dedamos daugiausiai į Kauno centrą. O nacionaliniai mazgai, kaip pavyzdžiui autostrados ar aplinkkeliai, visa infrastruktūra, kuria naudojasi ne vien Kauno miesto gyventojai, ji mano vertinimu nėra pakankamai finansuojama“, – teigė socialdemokratas.
Kaip žinia, Kauno miesto savivaldybės biudžetas kasmet didėja. Tad ar didėjančio biudžeto nepakanka, norint sutvarkyti infrastruktūrą?
Socialdemokratas sako, jog situacija nėra tokia paprasta, mat savivaldybei disponuojamų laisvų lėšų nelieka tiek jau daug.
„Jeigu įsivertintumėte, kiek yra lėšų, kurios yra „užrakintos“, t.y skiriamos švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų palaikymo funkcionavimui (kuris valdomas nacionaliniais teisės aktais) ir kuomet atmetate viską, kas nuleidžiama iš viršaus, miestas turi stebėtinai mažai disposable income, laisvų lėšų, kurias galėtų naudoti kažkokiems projektams įgyvendinti. Visą šitą dalyką mes galime matyti per dideles skolas savivaldos lygmeniu, dėl stebėtinai mažų pinigų, kurie skiriami kultūros sričiai“, – komentavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Galiausiai pasiteiravome, ar socdemų kuluaruose esama kalbų apie finansavimo didinimą Kauno infrastruktūrai.
Pašnekovas teigia, jog prieš kelis mėnesius Seime pateiktame 2025 m. valstybės biudžeto projekte vietos naujoms investicijoms praktiškai nebeliko.
„Šių metų biudžete, kuris bus tvirtinamas, nieko ypatingai nebus daroma. Bus daroma biudžeto peržiūra pavasario sesijoje. Šitas dalykas jau yra įkaltas.
Biudžetas yra suplanuotas iki maksimalios biudžeto deficito ribos. Nėra praktiškai jokių galimybių per vieną ar dvi savaites atlikti pakeitimus, kurių norėtųsi“, – apgailestavo socdemas.
Tačiau L. Šedvydis pabrėžia, jog ateityje socialdemokratai sieks didinti Kauno infrastruktūrai skiriamus pinigus.
„Mes nekalbame apie pirmąjį biudžetą, bet kalbame apie nuoseklų didinimą per kelis metus. Per artimiausius metus daugiau ir sužinosime“, – žada L. Šedvydis.
