Kaišiadorių rajone, Aleksandruvkos kaime įsikūręs Perlinių danielių parkas jau metus laiko tapo erdve vienai šeimai aiškintis tarpusavio santykius. Į šeimos konfliktą buvo įtrauktos ir kone visos Lietuvos institucijos – nuo policijos ar ugniagesių, iki Seimo kontrolierių.
Daugiau nei prieš mėnesį portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija, jog populiariame Kaišiadorių rajone esančiame Perlinių danielių parke užfiksuota gausybė pažeidimų, tačiau šalies institucijos į pateiktus skundus nereaguoja.
Perlinių danielių parkas leidžia ne tik pamatyti perlinius danielius, bet ir juos maitinti, siūlo galimybę organizuoti gimtadienius, bei kitas šventes.
Viešosios įstaigos vadovas Karolis Kanapeckas nuomojasi valstybinės žemės plotą pagal su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2021 m. gegužės 3 d. pasirašytą žemės nuomos sutartį.
Šiame plote yra trys skirtingo dydžio sklypai. Registrų centro duomenimis, sklypų dydžiai – 3,32 hektaro, 3,51 hektaro, 0,21 hektaro. Visi trys sklypai sudaro 7,05 hektaro plotą, nustatyta tokia pati naudojimo paskirtis (žemės ūkio).
Pateikta gausybė skundų
Į portalą besikreipę gyventojai dėl matomų pažeidimų pateikė gausybę skundų – į „Amber grid“ kreiptasi 3 kartus, AB „Litgrid“ 5 kartus, į EPSO-G – net 6.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susipažino su keliais šių institucijų pateiktais atsakymais.
„Litgrid“ atsakymą reziumuoti galima taip – linijų inžinierė atsakyme nurodo, jog parko klientai palikdami automobilius pažeidžia minėto LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 str., kuris draudžia statyti transporto priemones 330 kV oro linijų apsaugos zonose.
Reaguodami į situaciją, „Litgrid“ atsakyme teigė, jog kreipsis į Kaišiadorių rajono savivaldybę, inicijuojant automobilių statymą draudžiančių ženklų įrengimą.
NŽT atstovė panašiai abstrakčiai nurodo, jog kelio ženklams įrengti buvo numatytas „protingas“ 2-3 mėnesių terminas, o „galbūt įsitraukti“ turėtų Kaišiadorių rajono savivaldybė ar vietos bendruomenė.
Užklausa buvo pateikta ir Seimo kontrolieriaus įstaigai, siekiant išsiaiškinti, ar VERT sureagavo į pateiktą skundą dėl neva nelegaliai pastatytos stovėjimo aikštelės.
Pateikdami atsakymą Seimo kontrolieriui, VERT nurodė, jog buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 327 str. 1 dalies požymius (Energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimas).
Visgi portalui pateikus užklausą Kaišiadorių rajono savivaldybei, savivaldybė patikino, jog parkuotis aukštos įtampos elektros apsaugos zonoje draudžiama, vietoje įrengti kelio ženklai, draudžiantys automobilių statymą.
„Informuojame, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2023 m. vasarą sulaukė gyventojų pranešimų dėl aukštos įtampos elektros apsaugos zonoje statomų automobilių. Reaguodama į situaciją, Kaišiadorių rajono savivaldybės eismo saugumo komisija priėmė sprendimą įrengti kelio ženklus Nr. 332 „Sustoti draudžiama” vietinės reikšmės kelyje Nr. pr3 (Pušyno g., Gojaus g.) Pravieniškės–Neveronys aukštos įtampos elektros apsaugos zonoje, šalia VšĮ „Perliniai danieliai” teritorijos.
Papildomai šių metų vasarą į savivaldybę kreipėsi AB „Amber Grid” su prašymu leisti įrengti betoninius blokus, ribojančius fizinį automobilių statymą dujų apsaugos zonoje. Eismo saugumo komisija šiam prašymui pritarė“, – nurodė Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovė Edita Levansavičiūtė.
Be to, savivaldybė ragina apie pažeidimus informuoti policiją.
„Atkreipiame dėmesį, kad aukštos įtampos elektros apsaugos zonoje prie VšĮ „Perliniai danieliai” yra įrengti kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama”. Vairuotojai, statydami automobilius šioje vietoje, pažeidžia Kelių eismo taisykles, todėl raginame laikytis kelių eismo taisyklių ir užtikrinti eismo saugumą, o pastebėjus eismo taisyklių pažeidimus galima juos fiksuoti ir siųsti e-policija.lt“, – pabrėžė Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovė.
Vieną įdomesnių atsakymų į pateiktą užklausą pateikė VERT. Atsakydami į pateiktus klausimus, kaip ir minėjome anksčiau, VERT nurodė, kad dėl statybinių medžiagų dangos (žvyro, skaldos) aikštelės buvo pradėtas tyrimas.
Anksčiau minėti šeimyniniais ryšiais su savininku susiję gyventojai portalui teigė, jog kadangi po žeme yra aukštos įtampos elektros laidai, čia negali būti organizuojami renginiai – tai numato LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Nepaisant to, sklype besibūriuoja šeimos su vaikais, o savo internetiniame puslapyje „Perlinių Danielių parkas“ net ir siūlo organizuoti šventes.
Tačiau VERT nurodo, jog nors elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama organizuoti renginius, anot institucijos, žmonių susibūrimas nėra renginys.
„Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktas elektros tinklų apsaugos zonose draudžia organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu. T. y. yra draudžiami renginiai, susiję su žmonių susibūrimu, o ne bet koks žmonių buvimas elektros tinklų apsaugos zonose. Žmonių lankymasis Parke nėra vertintinas kaip renginys bei nėra jokių pagrindų plečiamai aiškinti Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4 punktą “, – rašoma VERT pateiktame atsakyme.
Atlikti patikrinimai
Patikrinimus šioje teritorijoje atliko kelios institucijos. Štai Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) 2024 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą atlikti patikrinimą.
Anksčiau, dar vasario 28 d. buvo apžiūrėtos pareiškėjos ir apžiūros metu Karolio Kanapecko žodžiu nurodytos vietos/faktinės aplinkybės.
Pirmiausia pastebėta, jog miško žemėje, esančioje 47 kv. 11 sklype, sandėliuojami ir saugomi šie daiktai – plastiko, metalo vamzdžiai, betono trinkelės, mediniai padėklai, vielos tinklas, žvyras. Kaip nustatė AAD, visi šie daiktai nėra susiję su miškų ūkine veikla.
Be to, miško žemėje, esančioje vienoje iš sklypų, buvo nustatyti neteisėti statiniai – įrengti penki mediniai dvišlaičiai nameliai, trijuose iš jų pastatyti suolai, stalai. Nors šiems pastatams nebuvo įrengti stacionarūs pamatai, šie nameliai buvo pastatyti tiesiog ant plytų.
Be to, tame pačiame sklype, prie vieno įrengto namelio priėjimas buvo užpiltas žvyru/žvirgdžu, taip sunaikinant miško paklotę.
Kitame, 14 sklype, buvo prie sausuolių medžių kamienų pritvirtintas skersinis ir įrengtos supynės – jos taip pat įrengtos nelegaliai, mat įrenginiai nėra numatyti galiojančiame Miškotvarkos projekte.
Gegužės 9 d. atlikto patikrinimo metu ir vėl nustatyti panašūs teisės aktų pažeidimai. Savo išvadose AAD pabrėžia, jog dėl aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų pažeidimų bus skaičiuojama miške padarytos žalos aplinkai pagal Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Aplinkos ministro įsakymu.
Taip pat pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, rengiami privalomieji nurodymai pašalinti aplinkosauginių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Pažeidimus nustatė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI, toliau – statybų inspekcija) – patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinėje žemėje buvo pastatyti statiniai, neturint Statybą leidžiančių dokumentų (SLD).
Tad šiuo atveju statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktus ir nurodė, jog Savavališkos statybos padariniai bus šalinami vadovaujantis Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.
Tiesa, vėliau atliktų patikrinimų metu statybų inspekcija jokių pažeidimų nebenustatė.
Telefonu susisiekus su savininku K. Kanapecku, šis teigė, jog privalomi nurodymai dėl anksčiau minėtos aikštelės ir tvoros yra panaikinti.
„Gal per skubėjimą, gal prisidėjo keli kiti faktoriai, bet buvo blogai įvertinta situacija. Jie (tvora ir aikštelė, pastaba) neatitinka statinių kategorijos.
Gaila, kad tuos nurodymus surašė. Tam kad horizontalus arba inžinerijos statinys atitiktų parametrus, aikštelė turi atitikti tam tikrus parametrus. Pirmiausia, kad visas statinys ar statinio dalis neturėtų galimybės deformuotis, o šiuo atveju taip nebuvo.
Dėl šių K. Kanapecko nurodytų aplinkybių portalas kreipėsi į Statybų inspekciją, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. Kai atsakymo sulauksime – papildysime.
O ta medinė tvora yra padaryta iš segmentų, kad prireikus ją būtų galima bet kuriuo momentu perkelti, iš vienos vietos į kitą. Tai kilnojamas daiktas, o ne statinys“, – pasakojo K. Kanapeckas.
Pažeidimų nenustatė ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD).
Kaip portalą informavo AAD Komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyrius, gruodžio 4 d. buvo gautas pranešimas dėl Aleksandruvkos kaime aptiktų gyvūnų kūnų dalių. Apie galimai aptiktas gyvūnų kūnų dalis Aleksandruvkos kaimo gyventojų „Facebook“ grupėje buvo pranešusi ir viena gyventoja.
„Pareigūnai papildomai apklausė šalia nurodytos vietos esančią įmonę. Įmonė atliekas tvarko nustatyta tvarka ir jų veikloje nesusidaro gyvulinės kilmės atliekų“, – nurodė AAD.
Vadina susidorojimu
Susisiekus su VšĮ „Perliniai danieliai“ savininku K. Kanapecku pasiteiravome, kaip jis vertina susiklosčiusią situaciją. Šis pasakojo, jog institucijų patikrinimai parke prasidėjo tada, kai K. Kanapecko tėvas pradėjo nebesutarti dėl turtinių santykių su savo žmona.
O pats K. Kanapeckas, kaip pasakoja, tapo atpirkimo ožiu.
„Ginčai prasidėjo tarp mano tėčio ir jo naujos žmonos. Jie šiaip žmonės garbiame amžiuje, perkopę 70 metų. Kada jie pradėjo aiškintis turtinius santykius, tada pradėjo kenkti man. Kadangi aš šalia gyvenu, buvo noras kenkti vien dėl to, kad yra nesutarimas jų šeimoje. Jie pasakė, kad padarys viską, kad uždarytų tą parką.
Pirmą kartą kartu pradėjome diskutuoti 2023 m. balandžio mėnesį, kada dar santykiai nebuvo labai pašliję. Žmonės atėjo ir pasakė į akis – padarysim viską, kad čia to parko nebūtų. O mes pasakėme, kad padarysime viską, kad tas parkas čia liktų. Ir nuo to laiko visos institucijos yra įtrauktos“, – apgailestavo K. Kanapeckas.
Anot K. Kanapecko, skundus teikia šalia gyvenantys tėvo žmonos giminaičiai.
„Šalia gyvenantys gyventojai yra jos sūnus. Tai jo šeima (sūnus su marčia ir dviem anūkais) ir ji. Tos pačios institucijos sako – mes gauname skundą iš tėvo žmonos. Dar kartą reaguoti į skundą iš to paties asmens nebegali, tai gauna skundą iš sūnaus ar marčios.
Ir tada gauna iš anūko. Visi trys žmonės skundžia tuos pačius dalykus ir jie kaip ir skirtingi asmenys, nors institucijos mato, kad pavardė yra ta pati. Ir visa tai tęsiasi nuo 2023 m. balandžio mėnesio“, – teigė K. Kanapeckas.
Kaip minėjome anksčiau, AAD ir statybos inspekcija yra atlikusi patikrinimus pagal minėtų asmenų užklausą, o štai į EPSO-G kreipėsi giminystės ryšiais susijęs asmuo. Be to, minėtoje Aleksandruvkos kaimo gyventojų „Facebook“ grupėje minėtos moters artimieji ne kartą kėlė klausimus dėl šiukšlių ir kitų tariamų ar esamų problemų, nepaminėdami, jog yra suinteresuoti asmenys.
„Gavome paklausimą, kaip mes tvarkome gyvūlinės kilmės atliekas. Prieš tai tikrino dėl kartono. O dabar važiuoja tikrinti dėl tokio dalyko“, – pasakojo savininkas, referuodamas į anksčiau minėtą AAD patikrinimą.
Savininkas apgailestavo, jog atliekant patikrinimus be reikalo švaistomi resursai.
„Dabar važiuoja tikrinti dėl tokio absurdiško skundo, kad iš danielių parko tekančios srutos į Karčiupio upelį teršia Kauno marias. Nu kaip galima teikti tokius skundus. Ir du kartus važiavo laboratorija, ėmė mėginius, aišku, nieko nerado. Bet institucijos yra įtraukiamos ir labai gaila, kad gaišta laiką, kai yra kur kas didesnių problemų“, – pastebėjo verslininkas.
K. Kanapeckas nurodė, jog į teritoriją ne kartą buvo kviestos ir policijos bei ugniagesių pajėgos.
„Ugniagesiai pas mus važiavo 8 kartus. Jie (suinteresuoti giminaičiai, pastaba) paskambina 112 ir sako – miško žemėje, po kuria yra aukštos įtampos laidai, mes matėme rūkstančius dūmus. Viskas. Jie kaip ir nepameluoja. Jie pamato, kad vaikai kepa zefyrus ar bulves, kad rūksta dūmai.
Bet tarnybos turi atvažiuoti ir įsitikinti, kad dūmai rūksta ne todėl, kad nėra prižiūrima ugnis.
Tai iki tokio absurdo esame priėmę. Ir kol jie negavo raštiško įspėjimo apie tai, kad dar kartą paskambinsite ir pranešite apie netikrą pavojų, gausite 2000 eurų baudą, tada pradėjo skambinti kitoms institucijoms“, – skundėsi K. Kanapeckas.
Portalo žiniomis, Kaišiadorių rajono priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai į iškvietimus Perlinių danielių parke vyko 6 kartus. Tokią informaciją portalui pateikė Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Daiva Derškienė.
Policija informacijos apie gautus iškvietimus konkrečiu adresu neteikia, tačiau nurodė, jog Aleksandruvkos kaime buvo gauti keli pranešimai dėl garsiai sklindančios muzikos.
Į pastabas reaguoja
Portalas „Kas vyksta Kaune“ pasikalbėjo ir su vienu šaltiniu, artimu Pravieniškių seniūnijai, tačiau paprašiusiu išlaikyti anonimiškumą. Šis asmuo Perlinių danielių parko verslą apibūdino daugiau teigiamai.
„Aš džiaugiuosi tuo parku. Ir šiaip lankytina vieta, teikianti žmonėms daug laimės ir džiaugsmo“, – teigė pašnekovas.
Kelis nusiskundimus pašnekovui girdėti teko. Vienas iš jų buvo susijęs su statomais automobiliais, tačiau ši problema jau pašalinta.
„Viena iš pačių svarbiausių problemų buvo tai, kad parke apsilankydavo labai daug lankytojų ir tuo metu nebuvo įrengta vietos, kur galėtų stovėti automobiliai. Tad buvo užstatomas kelias, sudėtingesnis pravažumas. Nebuvo nepravažiuojama, bet buvo sudėtingiau pravažiuojama. Ir aišku, atsirasdavo rizika, kad ant kelio gali išbėgti žmonės, ar panašiai“, – pasakojo gyventojas.
Taip pat keli gyventojai skundėsi dėl šiukšlių. Tačiau kalbėdamas apie abiejus nusiskundimus, pašnekovas pabrėžia, jog K. Kanapeckas į gyventojų skundus reagavo ir bėdas pašalino.
„Gal truputį šiukšlių atsirado. Na natūralu, daugiau žmonių, šiukšlinimo atsirado. Bet kiek žinau, perlinių danielių darbuotojai apeina teritoriją, surenka šiukšles. Man buvo rašoma, kad jie meta šiukšles į bendrus konteinerius. Bet kiek kalbėjau su savininku, buvo metamos išrūšiuotos šiukšlės iš pakelių“, – liudijo šaltinis, pridurdamas, jog į abi pastabas parko savininkai sureagavo laiku ir yra geranoriški.
Paklausus, kodėl gi šis verslas susilaukia tiek institucijų dėmesio, gyventojas pasakojo, jog šeimoje vyrauja nesutarimai.
„Buvo vienas sklypas. Kaip sakote, buvo tėvas, ir sakykim, antroji žmona. Ir tie du vaikai, iš abiejų santuokų, gavo dalį to sklypuko, pasistatė namus. Kai pasistatė namus, vienas iš sunų sugalvojo šitą verslą, atidaryti tą parką. Kažkokie nesutarimai atsitiko. Kažkokie turtiniai nesutarimai – nepasidalino turtu“, – pasakojo pašnekovas.
