Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra.
„2025 metų biudžetą vertinu gerai. Su naująja Gintauto Palucko Vyriausybe operatyviai sutarėme dėl istorinio finansinio pajėgumo gynybai – iki 4 proc. BVP, kuris bus realizuojamas pagal karinį patarimą. Buvusioji Ingridos Šimonytės Vyriausybė į biudžeto projektą jau buvo įtraukusi nemažą dalį fiskalinę erdvę išsemiančių socialdemokratinei pakraipai būdingų sprendimų, kurie didins žmonių pajamas“, – pranešime teigė G. Nausėda.
„Matau perspektyvą, kad 2025 metais su naująja Vyriausybe pavyks konstruktyviai sutarti ir dėl didesnio neapmokestinamojo pajamų dydžio, ypač vaikus auginantiems dirbantiesiems, dėl ko pritrūkome bendramintiškumo su ankstesne Vyriausybe“, – teigė valstybės vadovas.
Kitąmet, palyginti su 2024 metais, gydytojų atlyginimai augs 305 eurais, arba 10 proc. (atskaičius mokesčius), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), o mokytojų atlyginimai nuo rugsėjo didės 142 eurais (8,2 proc.), dėstytojų – 164 eurais (8,2 proc.).
Minimali alga (MMA) didės 12,3 proc. iki 1038 eurų „ant popieriaus“, arba iki 777 eurų „į rankas“. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nedidės ir liks galioti 2024-ųjų dydžio – 747 eurai.
Senatvės pensijos nuo sausio didės 12,7 proc., arba maždaug 73 eurais iki 673 eurų. Turintiems būtinąjį stažą ji didės 81 euru iki 721 eurų, o neturintiems – 42 eurais iki 422 eurų.
Standartinė išmoka už vaiką didės 27,3 proc., arba 122,5 euro (vietoj 96,25 euro). Gausioms ir nepasiturinčioms bei vaiką su negalia auginančioms šeimoms jis pasieks 194,6 euro (vietoje 152,9 euro).
„Be to, biudžete suplanuotos papildomos lėšos prezidento inicijuotiems įstatymų projektams dėl transporto lengvatų vaikams, šeimoms ir senjorams, dėl kurių galutinai apsispręsti dar turės Seimas“, – teigia prezidentūra.
Kitų metų biudžete numatytos papildomos skolinimosi galimybės kelių finansavimui, papildomai skirta 20 mln. eurų žvyrkelių finansavimui, dar apie 6 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir kitoms teisėsaugos įstaigoms.
Be to, numatyta papildoma galimybė skolintis iki 800 mln. eurų (1 proc. BVP) karinei įrangai įsigyti ir su tuo susijusiems avansams mokėti. Išnaudojus šią galimybę gynybai būtų skirta apie 4 proc. BVP.
2025-ųjų valstybės biudžetą naujoji Vyriausybė koregavo minimaliai, nes jo deficitas siekia maksimalią galimą 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, o jį žada tikslinti kitais metais.
Valstybės pajamos kitais metais sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų.
