Kuo toliau, tuo sunkiau pasaulio sportas įsivaizduojamas be šiuolaikinių technologijų pažangos, o olimpiečiais vis sunkiau tampama remiantis tik talentu, darbu ir trenerio patirtimi.
Sportas tampa ypač konkurencingas, tad treneriui ir sportininkui reikia visapusiškos pagalbos siekiant aukščiausių rezultatų. Sportininką dažnai lydi didelė komanda jam padedančių asmenų – kineziterapeutas, dietologas, psichologas, sporto medikas ir mokslininkas, rašoma Lietuvos sporto universiteto pranešime.
Nors Lietuvoje sporto mokslininkai vis dar ieško savo vietos sportininko rengimo komandoje, padėtis keičiasi. Šis pokytis pirmiausia susijęs su didelėmis pastarųjų metų investicijomis į aukščiausio tarptautinio lygio testavimo įrangą – vien Lietuvos sporto universitetas (LSU) į sporto mokslo infrastruktūrą investavo daugiau nei 1,5 mln. eurų, o tyrėjams suteikta nuolatinė galimybė naudoti įvairius tyrimo metodus, tokius kaip GPS, ultragarso, belaidės elektromiografijos, dujų analizės, kraujo tūrio ir hemoglobino masės matavimo bei kitas šiuolaikines sistemas.
Nepaisant to, kad infrastruktūra nuolat gerėja, LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktoriaus prof. Sigito Kamandulio teigimu, ypač svarbu atkreipti dėmesį į mokslininkų kvalifikacijos kėlimą.
„Visi supranta, kad su šiuolaikiška įranga turi dirbti kvalifikuotas ir motyvuotas žmogus, bet kažkodėl apie tai dažnai pamirštama. Investuojama į infrastruktūrą, bet nenumatoma lėšų žmogiškajam potencialui puoselėti. Taip vyksta todėl, kad tai brangu – profesionalu tampama ne per vienus metus, o dabar reikia įvairių specializacijų sporto mokslininkų. Mano manymu, tokia investicija būtina siekiant padėti atletams siekti aukščiausių rezultatų ir didinti atrankos į sporto šakas efektyvumą“, – kalbėjo S. Kamandulis.
Telkiant mokslininkus irgi pastebimi teigiami poslinkiai. LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto potencialas stiprinamas naudojant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programos „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ projekto lėšas. Šio projekto išskirtinis privalumas – sudaromos palankios sąlygos Universitete įdarbinti jaunus ir patyrusius užsienio mokslininkus.
Šiuo metu sudarytos ilgalaikės darbo sutartys su mokslininkais iš Izraelio, Suomijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Taivanio. Labai tikimasi, kad aukšto tarptautinio lygio mokslininkų pritraukimas ne tik padidins sporto mokslo kokybę, bet ir dar labiau sustiprins būsimų trenerių rengimą Treniravimo sistemų studijų programoje.
„Visame pasaulyje olimpiniai centrai, federacijos, klubai labai glaudžiai bendradarbiauja su sporto universitetais, nes būtent ten yra sukoncentruotos mokslinės žinios ir ten yra rengiami būsimi treneriai, – akcentavo LSU rektorė prof. Diana Rėklaitienė. – Būtina pabrėžti, kad sporto mokslas ir sportininko parengimas nėra komercijos objektas – tai nauda Lietuvai kaip valstybei. Kai didelio meistriškumo sportininkams leidžiame tirtis bet kur, prarandame labai daug svarbių duomenų, kurie bus naudingi ateičiai. Mums būtina turėti nuolatinį centrą, kur duomenys būtų kaupiami visą laiką, o juos galėtų panaudoti ne tik sportininkų priežiūrai, bet ir rengiant ateities trenerius“.
Pasak LSU rektorės, itin svarbu pradėti efektyvų ir visuotiną sporto mokslininkų integravimą į Lietuvos sportininkų rengimo procesus, tačiau norint, kad sportininkų moksliniai testavimai vyktų sklandžiai, efektyviai ir kokybiškai būtina telkti mokslinį potencialą viename centre.
„Turėtume turėti ne tik suaugusiųjų, bet ir jaunimo testavimo duomenų bei sekti jų dinamiką. Tokį procesą galima užtikrinti tik tada, kai viskas yra centralizuota. Lietuvoje sportininkų ir taip yra labai nedaug, o duomenų kiekis apie juos yra ribotas. Negana to, tuos duomenis išbarstome po visą Lietuvą, nors neturime labai didelio mokslinio potencialo. Dėl to būtina viską kaupti vienoje vietoje ir dirbti efektyviai, o ne pradėti nuo balto lapo prieš kiekvieną sportininko pasirengimo ciklą. Apie tai kalbame daug metų, todėl kažkada turime pradėti tai daryti“, – tikino prof. D. Rėklaitienė.
LSU rektorei antrino ir Sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius prof. S. Kamandulis.
„Dabar sportininkų mokslo priežiūra pagal individualius pageidavimus užsiima daug valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, kolegijų, su sportu mažai susijusių universitetų. Tokia įvairovė negali užtikrinti tyrimų kokybės, duomenys renkami fragmentiškai ir menkai panaudojami praktikoje, nėra kaupiama sportininkų modelinių charakteristikų duomenų bazė. Mokslinės priežiūros sistemos centralizavimas leistų užtikrinti riboto kiekio, tačiau aukšto tarptautinio lygio sporto mokslo centrų potencialą, sutelkiant žmogiškuosius resursus ir pačią šiuolaikiškiausią infrastruktūrą“, – teigė sporto mokslininkas.
O Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas kvietė dėmesį kreipti ne tiek į sporto mokslo priežiūros centrų kiekį, bet į jų paslaugų kokybę.
„Džiaugiamės, kad sportininkų priežiūros centrų Lietuvoje yra nemažai. Visgi manau, kad pirmiausia reikėtų identifikuoti, kur turime geriausius centrus ir koks yra jų potencialas, kad išlaikytume kokybinę kartelę. Kadangi su strateginėmis sporto šakomis kalbamės tiesiogiai, norisi, kad sporto mokslo centrai šalyje būtų kuo labiau koncentruoti“, – sakė M. Špokas.
