Verslininkų ir Žaliakalnio gyventojų sankirta – iš teniso kortų teliks „smėlio dėžė“?

Teniso kortai Ąžuolyne, Kauno RAT posėdis („Kas vyksta Kaune“ fotomontažas)
Teniso kortai Ąžuolyne, Kauno RAT posėdis („Kas vyksta Kaune“ fotomontažas)

Antradienį vyko karštas Kauno regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdis, kuriame svarstyti klausimai, susiję su ypatingai daug dėmesio sulaukusiais planais statyti paslaugų paskirties pastatą visai netoli Ąžuolyno parko. Čia pirmą kartą istorijoje atsidurs ir butai bei viešbutis. Šis projektas sulaukė ypatingo dėmesio – visuomenininkai planuojamą pastatą ir toliau vadina svetimkūniu, o statytojas pabrėžia, jog planuojami butai yra tik nedidelė dalis planuojamo statinio, kuris esą padės pritraukti turistus. 

Portalas „Kas vyksta Kaune“ dar spalio pabaigoje pranešė, jog sklype planuojama statyti paslaugų paskirties pastatą, su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis.

Gyvenamųjų patalpų bus nemažai – plane nurodoma, kad suplanuota 18 butų, jie bus 2 ir daugiau kambarių dydžio.

Taip pat suplanuota ir 10 numerių viešbučio tipo pastatams.

Po publikacijų, asociacija „Žaliasis Ąžuolynas“ kreipėsi į Kauno RAT prašydama svarstyti šį projektą, bei atliktas detaliojo plano korekcijas. Taip pat buvo sukurta ir peticija, kuria prašoma stabdyti projektą.

Posėdis buvo suplanuotas dar lapkričio pabaigoje, tačiau buvo nukeltas ir galiausiai įvyko antradienio rytą. Šiame posėdyje buvo svarstomi du klausimai – vienas susijęs su detaliojo plano korekcija, atlikta Sporto g. 3 esančiame sklype ir kitas, susijęs su pateiktais projektiniais pasiūlymais, siekiant statyti paslaugų paskirties pastatą.

Visuomenės susidomėjimą šiuo projektu neblogai iliustravo ir pilna architektų namų salė.

„Dalyvaujame gausiai ir sodriai“, – pastebėjo Audrys Karalius, kuris pirmininkavo šiam posėdžiui, mat etatinis pirmininkas negalėjo dalyvauti posėdyje.

Architektūros posėdis / R. Tenio nuotr.

Stebisi, jog sujudimo nebuvo anksčiau

Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius savo ruožtu teigė, jog projektas nėra naujas – pirmą kartą detalusis planas čia keistas 2017 m. liepos 18 d.

Tuometinis Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas įsakymu koregavo anksčiau 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1591 „Dėl žemės sklypo Sporto g. 3 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nustatytą žemės sklypo statinių statybos zoną, statybos ribą, pastatų išdėstymą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus.

Detalusis planas šioje teritorijoje iš viso buvo keistas net keturis kartus – 2017, 2019, 2022 ir 2024 metais.

Anot N. Valatkevičiaus, 2023 m. buvo parengtas architektūrinis konkursas, kuriame dalyvavo trys dalyviai – galiausiai konkurse nugalėjo studija „Archas“.

Kaip minėjome anksčiau, naujojo pastato statytojas – įmonė UAB „Sporto 3“.

Įmonės savininkas, verslininkas Robertas Jocius pasakojo, jog buvo suorganizuotas vidinis konkursas ir „Archas“ projektas buvo pasirinktas todėl, kad buvo labiausiai atitiko statytojų poreikius ir numatomą funkciją. Tiesa, formali architektų komisija sudaryta nebuvo, į architektų taryba kreiptasi irgi nebuvo.

Paskutinį kartą detalusis planas buvo koreguotas 2024 m. – šių metų spalio 9 d. įvyko ir projektinių pasiūlymų viešinimas.

Pasak savivaldybės atstovo, projektas šiuo metu yra galutinėje stadijoje.

„Liko paskutiniai keli parašai dėl statybos leidimo“, – pabrėžė N. Valatkevičius.

Architektūros posėdis / R. Tenio nuotr.

N. Valatkevičius stebėjosi, jog architektų taryba tik dabar svarstė šį projektą, kodėl abejonių nei architektams, nei gyventojams nekilo anksčiau.

„Šis posėdis mano manymu turėjo įvykti anksčiau, viešojo svarstymo metu, ar rengiant detalųjį planą. Bet tiek kartų viešai svarstant niekas nesikreipė, niekas neparašė. Man pačiam keista, kad visuomenė nekreipė dėmesio į tokį objektą“, – svarstė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

„Buvo informuota ir savivaldybės puslapyje ir visuose įmanomuose dalykuose buvo paskelbta. Nežinau kodėl taip atsitiko“, – pridūrė N. Valatkevičius.

Paklaustas ar mano, jog daugiabučiams toje teritorijoje vieta, N. Valatkevičius pabrėžė, jog šių butų bus itin mažai.

„Manau, kad jūsų klausimas yra netaktiškas, nes tų daugiabučių bus minimumas. Kalbama apie viešbutį, sveikatos paslaugas“, – sakė N. Valatkevičius.

Tikėtina, kad visuomenė sujudo po portalo „Kas vyksta Kaune“ publikacijos, kuomet redakcijos žurnalistai detaliai analizavo ir skaitytojams pristatė verslininkų planus.

Apie butus sužinojo tik šiemet

Tačiau egzistuoja gana paprasta priežastis, kodėl gyventojai projektu susirūpino visai neseniai.

Nors tai gali atrodyti gana akiplėšiška, tačiau nei viename detaliajame plane nebuvo nurodyta, jog šioje teritorijoje gali atsirasti gyvenamosios paskirties pastatai. Apie tai visuomenė sužinojo tik paviešinus projektinius pasiūlymus.

„Mes apie daugiabučius nežinojome. Pamatėme tik pamatę projekto vizualizacijas. Laukiame aiškios specialistų nuomonės, dėl aukštingumo ir vizualinės taršos“, – teigė asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė.

Pastatą statančios įmonės UAB „Sporto 3“ savininkas R. Jocius apgailestavo, jog diskusija dėl šio projekto įvyko taip vėlai.

„Miestas yra gyvas organizmas ir kiekvienas turi teisę pareikšti savo nuomonę, Diskusija yra normalu, dirbu šioje srityje virš 20 metų. Aš gal tik galėčiau apgailestauti, kad ji įvyko tokiame vėliame periode“, – žurnalistams kalbėjo R. Jocius.

Nerijus Stanionis, detaliojo plano koregavimo projekto vadovas, pabrėžė, jog šioje teritorijoje galėtų būti statomi butai iki trijų aukštų. Taip pat jis teigė, jog nėra labai neįprasta, kad planai apie butus atsirado ne iš karto, o gerokai vėliau vystant projektą.

„Gal kažkuriuo laiku neįvyksta susitarimai, būna persigalvojama, medicinos paskirties pastatas tampa truputį kitoks. Panašiai yra ir su kitais pastatais. Nagrinėjant yra ieškoma sprendimų, kad užsakovo projektai atsipirktų, architektai žiūri, kaip tai įvilkti į rūbą, kuris būtų vertingas ir tiktų toje vietoje“, – žurnalistams pasakojo N. Stanionis.

Ginčas dėl teniso kortų

Kaip žinia, dabar Sporto g. 3 teritorijoje yra teniso kortai. Kyla klausimas, ar jie nebus sunaikinti?

N. Stanionis pabrėžė, jog keturis kartus koreguojant detalųjį planą, nebuvo panaikinta galimybė palikti teniso kortus.

Tačiau kyla abejonių, ar tokioje teritorijoje įmanoma įsprausti funkcionalius teniso kortus, kurie bus prieinami visiems.

„Jūs paliekate tenisui galimybę turėti smėlio dėžę daugiabučio kieme. Ar galima sakyti, kad tenisui neužkertame kelio?“, – klausė A. Karalius.

Audrys Karalius / R. Tenio nuotr.

Tiek A. Karalius, tiek kiti posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, jog ši vieta istoriškai susijusi su teniso sportu ir rekreacine veikla apskritai.

Pavyzdžiui, 1928 m. tuometinis Kauno teniso klubas (KTK) surengė tarptautinį turnyrą, o tais pačiais metais Kauno teniso klubas gavo sklypą Ąžuolyno prieigose.

„Šis objektas visai nesusijęs su Ąžuolyno, kaip rekreacinio miško parko veikla, tiek ir su teniso kortų paskirtimi, funkcija. Nerimą kelia tai, jog šiuo objektu ko gero galės naudotis ribotas skaičius žmonių, o visuomenės interesas šiuo atveju bus pažeistas“, – kalbėjo asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė, taip pat vėliau nurodžiusi, jog pastatai planuojami statyti Kauno miesto savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūriniame draustinyje bei nacionalinio reikšmingumo lygmens objekto „Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas” teritorijoje.

Architektė ir Kauno tarpukario kultūros ekspertė Jolita Kančienė negailėjo kritikos numatomiems planams, vadino siūlomą projektą nusikaltimu.

„Čia gali būti vystomi tik sporto objektai. Funkciškai tai visiškas svetimkūnis. Tai yra tiesiog nusikaltimas.

Valgoma kąsnelis po kąsnelio“, – dėstė J. Kančienė.

Savo ruožtu statytojai pabrėžia, jog svarbiausia ne išlaikyti pastatytus teniso kortus, o jų funkciją.

„Mes nematome didelės vertės sovietmečiu pastatytuose kortuose. Naudą matome pačioje funkcijoje, tą ir bandžiau pasakyti“, – teigė N.Stanionis.

Siūlo kalbėti ne apie butus, o medicininį turizmą

Kol visuomenininkai pabrėžia statomus butus, UAB „Sporto 3“ akcininkas R. Jocius pabrėžia, jog butai tėra mažuma projekto ir verčiau nori kalbėti apie kitas pastate planuojamas teikti paslaugas.

Verslininkas pasakoja, jog šiuo pastatu bus siekiama plėsti medicininio turizmo paslaugų tiekimą.

„Tame sklype yra numatyta visuomeninė funkcija. Tai yra išplėtimas ir pratęsimas medicininio turizmo, kuris šiandien vyksta tame sklype, kur yra įsikūrusi „Fi Clinica“.

Būnant toje veikloje mes pamatėme poreikį, tos paslaugos trūkumą, pamatėme, koks potencialas yra Kaune. Kaunas tikrai gali būti medicininio turizmo traukos centras“, –  kalbėjo R. Jocius.

R. Jocius tikina, jog NT objektas buvo planuojamas itin ilgą laiką, o gyvenamosios patalpos reikalingos todėl, kad klientai neretai atvyksta su lydinčiais asmenimis. Nors tai ir nepaaiškina, kodėl prireikė statyti ir butus.

„Mes konkuruojame su platesniu konkurenciniu krepšeliu. Ir kaip matote iš diskusijų, NT objektas atsiranda per labai ilgą laiko tarpą.

Dažnai klientai atvyksta su lydinčiais asmenimis. Jiems reikalingas apgyvendinimas, reikalingas užimtumas – laisvalaikis, dienos SPA ir panašiai. Visos šios paslaugos ir bus įgyvendintos šiame naujame projekte“, –  kalbėjo R. Jocius.

Žurnalistams paprašius, verslininkas sutiko detaliau papasakoti, kokios gi paslaugos bus teikiamos naujajame pastate.

„Dominuojanti paskirtis yra dienos SPA. Sveikatingumo centras, kur numatyta ne masinio sveikatingumo, bet labiau specializuotos paslaugos – jogos, sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, atsiranda viešbutis, atsiranda kažkiek butų, bet jie nėra dominuojantys“, –  teigė R. Jocius, netrukus pridurdamas, jog komplekse bus 18 butų.

Anot R. Jociaus, lauko tenisas Lietuvoje nėra aktualus visus metus, todėl ir projektuojamas toks daugiafunkcinis pastatas.

„Lauko tenisas Lietuvoje veikia 5 mėnesius, kaip komercinis objektas jis neveikia, kai yra tik teniso kortai lauke. Ankstesnis savininkas bandė išplėtoti teniso kortus lauke, bet bankrutavo. Privatūs pinigai ieško naujos funkcijos“, – kalbėjo R. Jocius.

„Teniso kortai kurie neturi uždarų patalpų, jie yra negyvybingi“, –  pridūrė verslininkas.

Robertas Jocius / R. Tenio nuotr.

R. Jocius pasakojo, jog erdvė, kuri skirta teniso kortams bus išlaikyta.

„Mes norime, kad toje vietoje atsirastų istoriniai dalykai, kurie buvo susiję su tenisu, eksponuojamos besikeičiančios parodos.

Primityviai laikyti teniso aikštelę neapsimoka“, –  dar kartą pabrėžė R. Jocius, taip pat pridurdamas, jog teniso treniruotės galimos ir kitose vietose, pavyzdžiui „Tennis Space“ aikštyne.

Paklaustas apie Ąžuolynui sukuriamą vertą, R. Jocius teigė, jog planuojamas objektas pritrauks daugiau turistų, taigi, bus naudingas visam miestui.

„(Statinys, pastaba) sudarys didžiulę pridėtinę vertę visam miestui, kadangi Kaunas labai stipriai kovoja už labai stiprius atvykstančius turistus. Ir turime specifiką, kad atvykstantys turistai praleidžia labai trumpą laiko tarpą.

Miestui reikia kuo daugiau objektų, kurie generuotų tuos atvykstančius žmones. Tai ir nakvynė, restoranai“, –  kalbėjo investuotojas.

RAT posėdžio metu buvo perskaityta ir dalis buvusio teniso kortų savininko parašyto atsiliepimo.

Šis pabrėžė, jog 1995 m. buvo įsigijęs šį objektą ir mano, jog būtų idealu įrengti uždarus teniso kortus, kur būtų galima žaisti visus metus. Tik jo nuomone, šiame sklype tam nėra vietos. O konkretus panaudojimas sporto paskirtims gali ir keistis.

Baiminasi dėl poveikio gamtai

Statytojas R. Jocius tikina, jog nei vienas medis iškirstas nebus, mat jų ir dabar sklypo teritorijoje nėra. Be to, adresu Sporto g. 3 esantis sklypas nepatenka į Ąžuolyno teritoriją.

Tačiau L. Ramanauskaitė mano, jog statybų darbai įrengiant požeminę aikštelę gali pakenkti parko medžiams, kurie nėra šioje sklypo teritorijoje.

„Statant požeminę aikštelę bus pradėti rimti drenažo darbai ir vandens pasiekiamumas patiems medžiams gali būti sutrikdytas. Pasekmių galbūt nematysime šiandien ar po penkerių metų, bet jos gali pasirodyti vėlesniame laikotarpyje“, – teigė L. Ramanauskaitė.

Architektūros posėdis / R. Tenio nuotr.

Sklypas – valstybinėje žemėje

Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog pats sklypas priklauso valstybei – jį patikėjimo teise nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Dėl pasikeitusių teisės aktų, nuo šių metų pradžios patikėjimo teise sklypą valdo Kauno miesto savivaldybė.

Šį sklypą, sudariusi sutartį su savivaldybe, nuomojasi UAB „Ąžuolyno sveikatingumo centras“, pristatomas kaip „vientisas bei modernus aktyvaus laisvalaikio, sporto ir sveikatingumo kompleksas“. Tokiu principu nuomos sutartis buvo sudaryta 2014 m. spalio mėnesį.

Be sporto salių, šiame komplekse įrengti ir atviri teniso kortai, vietoj kurių, pagal statytojų projektą, atsiras naujas didelis pastatas. Dabartinis kompleksas įrengtas žemėje, kuri yra įtraukta į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Tiesa, nuo šių metų rugsėjo 16 d., sklypą kartu nuomojasi ir Lietuvos futbolo federacija bei UAB „Sporto 3“. Pastaroji įmonė susikūrė visai neseniai – šių metų balandžio 27 dieną ir priklauso Robertui Jociui, verslininkui, per kitas įmones valdančiam UAB „Ąžuolyno sveikatingumo centras“.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ šiuo objekto statybomis domėtis pradėjo, kai nuo valstybinės žemės nuomos klausimo svarstymo miesto taryboje mįslingai nusišalino visi Matijošaičiai, taip aiškiai ir nenurodę, dėl ko tai padarė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA