Darganota antradienio popietė. Laisvės alėjos vitrinos bei kavinių prieigos jau senokai pasipuošusios kalėdiniais akcentais. Kas įprastais, nieko per daug nestebinančiais „blizgučiais“, kas kiek išradingiau.
Artėjant prie fontano pasigirsta muzikos garsai. Ir jie sklido ne iš kur kitur, o iš lig tol šioje vietoje nematyto grojančio triūba Kalėdų Senelio. Prisipažinsiu, per savo ilgą žurnalistinę praktiką teko jų visokių matyti, pačiose įvairiausioje rolėse, bet, kad taip, muzikuojantį ir linksminantį praeivius Laisvės alėjoje – pirmą kartą. (Kad jis čia groja pirmą kartą kiek vėliau patvirtino ir netoliese esančios vaistinės darbuotojai – M. P.).
Vieni džiaugėsi, kiti stebėjosi
Tai stebino, ir matyt patiko, kai kuriems praeiviams. Ne vienas, trumpai pasiklausęs atliekamų kalėdinių melodijų, įmesdavo kažkiek pinigėlių į greta padėtą skardinę.
„Faina kaip. Tokia niūri, darganota diena, ir štai senelis nuotaiką pataisė…“, – šypsojosi fotografuodama mobiliuoju telefonu mergina.
Tačiau buvo ir tokių, kurie stebėjosi tokiu neįprastu Kalėdų Senelio muzikavimu.
„Matyt, seneliams Lietuvoje jau visai striuka, kad „chaltūrina“ Laisvės alėjoje. Visada jie dalina dovanas, o dabar priversti štai taip uždarbiauti?“ – svarstė garbaus amžiaus praeivių pora.
Nenorėjo leistis į kalbas
Keliolika minučių paklausius jo atliekamų kūrinių bei įamžinus beliko tik pakalbinti. O paklausti norėjosi išties kai ko šventiško. Sulaukus, kada baigs groti „eilinį“ kūrinį, prisistačiau ir paprašiau trumpam interviu. Bet, didelei mano nuostabai, muzikuojantis Santa Klausas kategoriškai atsisakė leistis į kalbas.
„Aš čia pakeliui į Šveicariją. Neturiu laiko dalinti interviu…“, – taip ir nesupratau čia jis rimtai, ar juokais gana pikta, laužyta lietuvių kalba atrėžė ir pradėjo vėl kažką groti.
Dar po kelių minučių vėl pabandžiau jį pakalbinti, tačiau jis ir vėl atkirto, kad… aš jam trukdąs.
„Eikit savo keliu, netrukdykite man, nenoriu aš nieko jums pasakoti…“.
Na ne, tai ne. Nors oras buvo darganotas, kalėdinė nuotaika dar labiau subjuro…
Kažkas papuošė šlagerių pradininką
Gerai, kad netrukus nuotaiką pataisė ne kas kitas, o priešais buvusį „Metropolis“ restoraną stovintis tarpukario metų šlagerių atlikėjas Danielius Dolskis.
Tiksliau kažkieno jam „padovanota“ megzta kepuraitė ir į rankas įsprausta baltų rožių puokštė. (Beje, tai ne pirmas kartas, kai kažkas jį įvairiai papuošia – M.P). Į tai atkreipė dėmesį ir ne vienas praeivis.
„Oi kaip gražu, yra dar gerų žmonių. Kad ir maža kažkieno kalėdinė dovanėlė, tačiau verčia nusišypsoti…“, – pakomentavo paglostęs statulą vienas vyriškis.
