LTG grupės infrastruktūros valdytoja „LTG Infra” tęsia geležinkelių pervažų modernizavimą. Beveik 200 esamų vaizdo kamerų papildys apie 60 naujų – jos bus įrengtos pervažose, kur traukinių ir automobilių eismas yra intensyviausias.
Anot „LTG Infra” generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, atnaujinus pervažas eismas taps dar saugesnis – intensyviausio eismo pervažose įrengiamos vaizdo kameros, o užfiksuoti eismo taisyklių pažeidimai operatyviai perduodami policijai. Kasdien vidutiniškai fiksuojami trys važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimai, kurie užtraukia baudą nuo 360 iki 560 eurų ir atima teisę vairuoti nuo 2 iki 6 mėnesių, rašoma „Lietuvos geležinkeliai“ pranešime.
„Pervažos, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 500, yra nuolatos prižiūrimos, atliekamas jų remontas, modernizacija ar rekonstrukcija. Šiuo metu 46 pervažose, kur vyksta intensyviausias eismas, jau dabar yra įrengtos vaizdo kameros”, – sako V. Žalimas.
Siekiant dar labiau padidinti transporto priemonių saugumą geležinkelio pervažose, šių metų birželį pradėjo veikti pažangus pervažų stebėjimo centras, kuriame operatorius centralizuotai stebi eismo padėtį vienuolikoje pervažų. Viso šiame centre numatoma stebėti apie 90 pervažų.
Nuo pervažų stebėjimo centro veiklos pradžios jau užfiksuota 350 pažeidimų, visi jie perduoti policijai. Iš kitų stebimų pervažų vien per tris mėnesius užfiksuota beveik 200 kelių eismo taisyklių pažeidimų – visi šie vaizdo įrašai taip pat perduoti policijai.
„Stebėjimo centre įdiegta 260 tūkst. eurų kainavusi intelektuali vaizdo stebėjimo ir analitikos sistema. Ji atpažįsta judančius objektus – žmones ir transporto priemones. Be to, sistema geba fiksuoti didesnį nei vieno metro pločio ir aukščio objektą, kuris sustoja geležinkelio pervažos pavojingoje zonoje ilgiau nei 10 sekundžių. Tokiu atveju sistema operatoriui siunčia kliūties aliarmą su vaizdu į minėtą objektą”, – teigia V. Žalimas.
Kartu su vaizdo stebėjimo sistema operatorius turi prieigą prie eismo valdymo ir ryšių sistemų, kurių pagalba gali įvertinti padėtį pervažose ir jų prieigose bei komunikuoti su traukinių mašinistais ir eismą valdančiais darbuotojais.
Europos Sąjungos geležinkelių agentūros duomenimis, avarijos geležinkelio pervažose sudaro daugiau kaip ketvirtadalį visų didelių avarijų ES šalių geležinkeliuose.
Statistika liudija, kada nelaimingi atsitikimai ir žūtys geležinkelio pervažose beveik visada įvyksta ne dėl traukinių, o kelių transporto vairuotojų, ar pėsčiųjų neatsargaus elgesio.
Europos Sąjungos geležinkelių agentūros duomenimis, žūtys dėl avarijų geležinkelio pervažose sudaro apie 31 proc. visų žuvusiųjų geležinkelio pervažose, o žūtys dėl traukinių susidūrimo ir nuriedėjimo nuo bėgių – 1,7 proc. visų žuvusiųjų geležinkeliuose.
Pagal eismo įvykių pervažose skaičių ES šalyse, Lietuva (9 vieta ES) patenka tarp valstybių, kuriose situacija vertinama saugiausiai. Pagal šį rodiklį prasčiausia situacija yra Estijoje, Graikijoje ir Kroatijoje, kurioms tenka didžiausias skaičius avarijų geležinkelio pervažose, tenkančioms milijonui traukinio nuvažiuotų kilometrų.
