Jau kitą pavasarį gali atgimti apleista senoji žydų ligoninė

Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.
Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.

Visai netoli Kauno pilies bokšto stūkso apleista istorinė žydų ligoninė. Jos fasadas su langais ir buvusiu paradiniu įėjimu dabar nukreiptas į  A. Jakšto gatvę, o pats pastatas apdengtas didžiuliu apvalkalu. Aiškėja, jog per daug skirtingų savininkų rankų keliavusi ligoninė galėtų būti atnaujinta net ir kitais metais.

Pradėkime nuo trumpos istorinės apžvalgos – tai padės suprasti, kodėl ligoninė jau dešimtmetį apleista.

Kaip anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“, Nepriklausomos Lietuvos laikais Žydų ligoninė priklausė draugijai „Bikur cholim“. Ji buvo garsi puikiais gydytojais ir teikė gydymo paslaugas visiems, nepriklausomai nuo tautybės ar socialinės padėties.

Kaip nurodyta 1935 m. lietuvių kalba leistame žydų laikraštyje „Apžvalga“, ligoninė tuometinėje Lietuvos nepriklausomybės erdvėje, turėjo „ryškų labdarybės“ įstaigos bruožą ir ypatingai rūpinosi vargingais miesto gyventojais.

Per savo istoriją, Žydų ligoninė priimdavo visus, kurie ieškojo gydymo, tiek tuos, kurie galėjo tai finansuoti iš savo lėšų, tiek tuos, kuriuos atsiųsdavo kitos ligoninės. Neturtingiems pacientams ligoninė suteikdavo galimybę gauti reikiamą gydymą, o visą tai finansavo „Bikur cholim“ draugija.

Šioje ligoninėje veikė daugybė skyrių, įskaitant vidaus ligų, chirurgijos, gimdymo, užkrečiamųjų ligų ir mišrus skyrius. Nuo 1930 m., ligoninė pradėjo teikti vaikų ir tuberkuliozės gydymo paslaugas, o nuo 1934 m. atidarytas gerklės, nosies, ausų ir akių skyrius, taip pat urologinis ir odos skyriai. Visoje ligoninėje buvo apie 300 lovų. Žydų ligoninėje taip pat buvo greitosios pagalbos stotis, kuri buvo įsikūrusi A. Mapu gatvėje.

Sovietmečiu žydų ligoninės teritorijoje veikė Lenino rajono ligoninė, po to gydymo įstaiga buvo pervardinta į Kauno miesto 2-ąją klinikinę ligoninę. Ši ligoninė 1995 m. išsikėlė į naujas patalpas.

Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.
Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.

Jau dešimtmetį apleista

Daugiau nei dešimtmetį savivaldybei priklausiusi ligoninė buvo visai neeksploatuojama, o vėliau keliavo per skirtingas rankas.

Portalo žiniomis, iš Kauno savivaldybės ligoninę viešojo aukciono būdu dar 2010 m. įsigijo bendrovė „Tarptautinė skubiosios medicinos akademija“. Po kelerių metų įmonė nusprendė, kad pastate norėtų steigti simuliacinių medicinos mokymų centrą. Jame Lietuvos ir užsienio medikai bei studentai galėtų tobulinti savo įgūdžius.

Už pastatą verslininkai tuomet sumokėjo 3,6 mln. litų. Į pastatą buvo planuojama investuoti dar 5 mln litų, jį sutvarkyti iki 2015 m. Tik žinoma, tokie planai netapo realybe.

Nuo 2022 m. pastatą nuosavybes teise valdo įmonė UAB „TSMA-T“. O 100 proc. šios įmonės akcijų valdo UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“.

Pastatas 2012 m. buvo įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tiesa, numatoma paveldo apsaugos zona neapima visos pastato teritorijos. Savininkai buvo įpareigoti nepakeisti trijų fasadų išvaizdos, dekoro, kai kurių interjero elementų.

Jau turėjo mokėti baudas

Beje, A. Jakšto g. 5 esanti ligoninė 2018–2022 metais buvo įtraukta į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Dėl to pastatui taikytas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnas Marius Švaikauskas nurodė, jog apleisti ir neprižiūrimi NT įtraukiami į sąrašą, jiems taikomas padidintas mokestis. Seniūnijos organizuoja planinius ir neplaninius patikrinimus. Jų metu surašomi protokolai, nutarimai. Nutarimuose dažniausiai skiriamos didesnės baudos už statinio nepriežiūrą.

Jeigu teritorija netvarkinga, ji taip pat traukiama į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Istorinės žydų ligoninės savininkai 2021 ir 2023 metais mokėjo žemės mokestį padidintu tarifu – 4,0 proc.

Anot M. Švaikausko, trejus metus iš eilės (2019 m., 2020 m. ir du kartus 2021 m.) pastato savininkui pritaikytos administracinės nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso (360 str.).

Paskutinį kartą bauda skirta 2021 m. rugsėjo viduryje.

Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.
Apleista senoji žydų ligoninė / A. Znamerovskio nuotr.

Netrukus bus pajudėta iš mirties taško

Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su savininkės UAB „TSMA-T“ atstovu. Šis telefonu komentavo, jog jau visai netrukus bus parengti projektiniai pasiūlymai. Esmė išlieka tokia pati – planuojama atstatyti ligoninę.

„Dabar architektų grupė ruošia techninio projekto A laidą. Planai išlieka – žmogus yra nupirkęs šį pastatą ir neplanuoja čia kokių butų ar kažko. Bet būtent ligoninę. Yra planai tokie“, – aiškino TSMA-T įmonės atstovas.

Kadangi projektiniai pasiūlymai dar neparengti, pašnekovas nenorėjo per daug detalizuoti, kas gi išdygs šioje vietoje.

Visgi, portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, anksčiau buvo kalbų ir apie SPA bei lengvojo kultūrizmo centro bei laboratorijos įrengimą. Pirmajame aukšte duris turėjo atverti kavinė, o pastato palėpėje turėjo atsirasti palatos.

Įmonės atstovas sako, jog darbai objekte galėtų pajudėti net ir ateinantį pavasarį.

„Projektavimo planai eina link finišo tiesiosios. Kitais metais pavasarį kažkas galės jau vykti“, – pabrėžė pašnekovas.

Pašnekovas tikino, jog darbai negali įvykti greičiau dėl šalimais vykdomos Rotušės gatvės rekonstrukcijos. Jis taip pat pabrėžė, jog darbų tempą riboja ir būtinybė laikytis paveldosauginių reikalavimų.

„Statyti nuo nulio ant naujų pamatų turbūt būtų daug kartų paprasčiau“, – pabrėžė jis.

Istorinės žydų ligoninės istorija

Kadaise ši teritorija Kauno miestui nepriklausė. Ji buvo žinoma kaip jurizdika, tiesiogiai priklausanti karaliui, o ją valdė seniūnai. Dėl šios priežasties čia galėjo įsikurti nepageidaujami žydai, kurių Kauno miesto magistratas nenorėjo įsileisti miestan.

Peršokime į modernesnius laikus – Žydų ligoninės statyba ligoninės statyba pradėta XIX a. viduryje.

Sklypas, esantis tiesiai priešais Kauno pilį, per gatvę nuo Seserų Bernardinių vienuolyno sienos, seniai priklausė Kauno burmistrui vokiečiui Reisui, todėl buvo vadinamas Reiso sodu. Tačiau XIX a. viduryje šį sklypą perėmė tas pats Merkelis Kadisonas, vėliau, žydų bendruomenė jį perpirko.

Iš pradžių, didelių statybų čia nebuvo numatyta. Pagal pirmąjį projektą, kurį parengė Nikolajus Timofejevas, buvo numatyta pastatyti tik du vienaaukščius namus palei A. Jakšto gatvę. Šiek tiek vėliau, 1860 m., vienas iš jų buvo išaukštintas iki dviejų aukštų, o 1875 m. šie du pastatai buvo sujungti į vieną (statybų priežiūrą vykdė architektas A. Polozovas). 1882-1885 metais pastatas buvo atnaujintas.

Tačiau šiandieninę išvaizdą žydų ligoninė įgavo tik 1891–1892 metais. Žinomas architektas Justinas Golinevičius praplėtė ją iki dviejų aukštų pastato su vidiniu kiemu. Iki 1912 m. buvo pridėtas rizalitas suapvalintais kampais, o Papilio gatvėje, prie pastato, buvo pastatytas vieno aukšto korpusas. Tačiau pastaroji struktūra buvo nugriauta po 1986 m.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA