Konservatorių gretose netylant kalboms, kad kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė gali atsisakyti dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, galimybę kandidatuoti į šias pareigas svarsto vis daugiau partiečių. Apie planus varžytis dėl partijos pirmininko pareigų užsimena Seimo nariai Žygimantas Pavilionis bei Arvydas Anušauskas.
Ž. Pavilionis tikina galutinį sprendimą dėl kandidatavimo į TS-LKD pirmininkus priimsiąs gruodžio viduryje. Nors politikas neslepia manąs, kad geriausia kandidatė į šias pareigas būtų I. Šimonytė, vis tik parlamentaras tikina, greičiausiai ir pats išbandysiantis jėgas rinkimuose.
„Mano apsisprendimas nemažai priklausys ir nuo Ingridos apsisprendimo. Aš tikrai manau, kad ji galėtų labiausiai partiją suvienyti ir paruošti naujoms pergalėms, kurios tikrai ateis. Bet tikrai neatmetu galimybės, kad ir pats kandidatuosiu“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
„Taigi, aš tarsiuosi – nuo to priklauso mano galutinis apsisprendimas. Bet tai, kaip dabar matau tą situaciją, pagal tą informaciją kurią dabar turiu, aš privalau dalyvauti“, – sakė politikas, neatskleisdamas, ką konkrečiau turi omenyje.
Nepritartų L. Kasčiūno kandidatūrai: pirmininkas turėtų būti labiau vienijantis
Ž. Pavilionis taip pat akcentuoja, kad labai svarbu, jog naujasis TS-LKD pirmininkas turėtų savybių, padedančių partiją vienyti, o ne skaldyti.
Tuo metu vertindamas potencialiu kandidatu viešoje erdvėje įvardinamo Lauryno Kasčiūno kandidatūrą į TS-LKD pirmininkus, politikas neslėpė turįs abejonių dėl šio politiko. Ž. Pavilionis kelia klausimą, ar kol kas savo apsisprendimo dėl kandidatavimo į partijos pirmininkus neatskleidęs politikas galėtų tapti konservatorių partija telkiančiu veiksniu.
„Aš su Laurynu vieningai dirbu užsienio ir saugumo klausimais, tačiau ne visais klausimais mūsų nuomonės sutampa. O aš manau, kad būsimasis partijos lyderis turi būti toks, kad apvienytų visą partiją, sugebėtų su ja sutarti, sugebėtų surasti tuos kompromisus. Tai manau, kad jis turėtų būti labiau vienijantis. Nes jeigu mes suradikalėtume, mes prarastume miestus“, – sakė Ž. Pavilionis.
„Manau, tai yra viena iš tų priežasčių, kodėl aš kandidatuoju“, – pridūrė jis.
Apie galimybę dalyvauti TS-LKD pirmininko rinkimuose leidžia suprasti svarstantis ir buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Šiaip aš esu demokratinio pasirinkimo šalininkas. Manau, kad naudinga, kad skirtingų požiūrių žmonės kandidatuoja, išsako savo vertinimus dėl partijos, dėl ateities“, – sakė politikas.
Visgi A. Anušauskas, paklaustas, ar į pareigas kandidatuotų ir tuo atveju, jei dėl partijos pirmininko posto nuspręstų varžytis ir I. Šimonytė, tiesiogiai į klausimą neatsakė.
„Niekam nedraudžiama kandidatuoti. Net jeigu tik vienas skyrius iškels, gali žmogus kandidatuoti. Nėra jokių apribojimų“, – pabrėžė politikas.
„Aš manau, kad partijai visai į naudą ir pats demokratinis procesas, ir patys rinkimai ir kalba, ko reikėtų partijai po šių rinkimų – kokiu keliu ji toliau eis, koks turėtų būtų bendravimas viduje partijos ir t.t. Yra daug klausimų, tas dilemas sprendžia ne vienas partijos narys ir šiuo atveju aš taip pat esu nusiteikęs prie to prisidėti“, – akcentavo jis.
Kadenciją baigianti premjerė I. Šimonytė praėjusią savaitę teigė priėmusi sprendimą ir sau atsakiusi į klausimą, ar dalyvaus sausio mėnesį vyksiančiuose TS-LKD pirmininko rinkimuose. Visgi, savo sprendimo politikė kol kas neviešina.
Tarp galimų kandidatų taip pat yra įvardintos L. Kasčiūno bei Pauliaus Saudargo pavardės. Nors abu politikai kol kas neatmetė galimybės kandidatuoti į TS-LKD pirmininko poziciją, jie galutinį savo apsisprendimą tikina pateiksiantys vėliau.
ELTA primena, kad po nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pasitraukus iš pareigų, vadovavimą konservatorių partijai laikinai perėmė jo pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Naujojo partijos pirmininko rinkimai planuojami sausio mėnesį.
TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus.
