Daugiau nei 80 proc. gyventojų mano, kad į karo tarnybą pašaukti jaunuoliai kariuomenėje įgyja tolesniam gyvenimui ir karjerai naudingų įgūdžių, rodo visuomenės apklausa. Tarp svarbiausių karo tarnyboje įgytų pamokų gyventojai įvardija discipliną, fizinį pasirengimą, gebėjimą orientuotis kritinėse situacijose. Tuo tarpu profesinės karo tarnybos profesionalūs kariai bei karo prievolininkai išskiria kariuomenėje įgytas patirtis, kurios praverčia civiliniame gyvenime.
Bendrovės „Spinter tyrimai” spalį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 67 proc. šalies gyventojų pritaria, kad asmeniniame ir profesiniame gyvenime jaunam žmogui padeda kariuomenėje įgytas disciplinuotumas, dienotvarkės laikymasis. 65 proc. išskiria fizinį pasirengimą, 55 proc. – gebėjimą orientuotis kritinėse situacijose, 38 proc. – karybos žinias, 34 proc. – pagerėjusius socialinio bendravimo įgūdžius, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
„Atlikę devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą, jaunuoliai išvyksta fiziškai ir psichologiškai sutvirtėję, kur kas labiau pasitikintys savimi, svarbiausia – įgavę vertingos ne tik profesinės, bet ir gyvenimiškos patirties”, – sako Kaune įsikūrusio pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karo inžinierius, I inžinerijos kuopos skyriaus vadas, seržantas Saulius Kreivėnas.
Pasak jo, karo prievolę atliekantys jauni žmonės turi puikią galimybę išbandyti daugybę veiklų ir atrasti tinkančią sau – nuo inžinerijos, mechanikos iki ryšių ar medicinos.
„Tėvai dažnai dėkoja už atžaloms įskiepytą tvarkos, drausmės ir atsakomybės jausmą. O patys jaunuoliai išmoksta tvarkytis su stresu, nežinomybe ir tampa kur kas geriau pasiruošę sutikti bet kokius gyvenimo iššūkius”, – sako srž. S. Kreivėnas.
Šiauliuose įsikūrusio Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione tarnaujantis 24 metų Matas Letkauskas pritaria, kad tarnyba suteikia ne tik karinių žinių.
„Ginklo valdymas, tinkama reakcija į įvairias taktines situacijas – tai svarbu, nes šios pamokos leis būti pasiruošusiam ginti Lietuvą, jei tik to prireiktų ateityje. Tačiau dar daugiau dalykų, kurių išmokau tarnyboje, sėkmingai pritaikysiu civiliniame gyvenime. Per penkis tarnybos mėnesius tapau reiklesnis sau ir kitiems, labiau užsispyręs, pasitikintis savimi, savo sugebėjimais. Supratau komandinio darbo galią ir įtaką užduoties sėkmei. Išmokau geriau valdyti laiką, planuoti darbus, greičiau juos įvykdyti”, – sako M. Letkauskas.
Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione tarnaujantys devyni buvę Kauno Maironio gimnazijos absolventai Rokas, Karolis, Armantas, Martynas, Audrius, Mindaugas, Neilas ir du Justai taip pat teigia, kad karo tarnyba pakeitė požiūrį į civilinį gyvenimą, vertybių skalę.
Kalbėdami apie psichologinę savijautą, jaunuoliai išskiria vidinę stiprybę, visiškai pasikeitusį disciplinos suvokimą ir pabrėžia, jog dėl kariuomenėje esančios tvarkos, principų bei požiūrio jaučiasi kur kas labiau subrendę nei anksčiau.
Pasak vaikinų, prie šių pokyčių labai prisideda ir drauge išgyvenami sunkumai.
„Filmuose rodoma ar knygose aprašoma kareiviška draugystė tokia iš tikrųjų ir yra. Bendri išgyvenimai suartina bet kokioje gyvenimo srityje, o čia, kartu gyvenant ir vėliau juokiantis iš patirtų sunkumų, bendrumo jausmas sustiprėja labai greitai”, – pasakoja kartu tarnaujantys bičiuliai, pridurdami, kad čia atėję ne tik susirado naujų draugų, bet ir tarpusavyje „susicementavo” visam gyvenimui.
Bendrystės jausmą pabrėžia ir Margirio batalione tarnaujantis M. Letkauskas: „Mažai kur gyvenime galima patirti tai, kas išgyvenama karo tarnyboje: bėgiojimas miškais, miegas po atviru dangumi, šaudymas iš ginklo, naktiniai žygiai, judėjimas kariniu transportu ir visa tai jungianti bendrystė, kurią jaučia ginklo broliai, įveikę sunkumus kartu”.
Pasak kario, jei galėtų atsukti laiką atgal, karo tarnybą jis būtų pasirinkęs iškart po mokyklos baigimo – laikas tarnyboje padeda geriau suprasti, kas esi, kodėl tai darai ir ką norėtum veikti ateityje.
Šiais metais į karo prievolininkų sąrašą įtraukta daugiau nei 27 tūkst. jaunuolių. Atlikti tarnybą pakviesta daugiau nei 3,8 tūkstančio.
Įgyvendinant suplanuotą karo prievolės pertvarką, privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių numatoma išplėsti. Nuo 2026 metų jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iš karto po mokyklos baigimo – į prievolininkų sąrašus bus įtraukti visi jaunuoliai, kurie einamojo šaukimo metais baigs mokyklą ir sulauks ar bus sulaukę 18 metų.