Naujausioje situacijos šalies darbo rinkoje apžvalgoje, kurią šią savaitę paskelbė Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš visų Lietuvos apskričių didžiausiu nedarbu išsiskiria Kauno apskritis. Lapkričio 1-ąją fiksuotas nedarbo lygmuo joje – 9 proc., skaičiuojant nuo bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Tiesa, per spalio mėnesį šis rodiklis sumažėjo 0,2 proc.
Praeito mėnesio pabaigoje per UT darbo ieškojo 32 936 Kauno apskrities gyventojai, iš kurių 5 349 tą mėnesį tapo naujais Užimtumo tarnybos klientais. Spalį darbdaviai apskrityje pasiūlė 3387 darbo vietas. Sostinės regione, kur lapkričio 1 d. nedarbas siekė 8,4 proc., per mėnesį, pasiūlyta 4 972 laisvos darbo vietos (registruotų bedarbių – 46 732).
Kauno mieste lapkričio 1-ąją Užimtumo tarnybos sąrašuose buvo 17 816 darbo ieškančių asmenų, spalį UT klientais tapo 2 685 kauniečiai. Tą mėnesį įsidarbino 2 740 buvusių bedarbių iš antrojo pagal didumą Lietuvos miesto, dar 415 UT klientų pasirinko dalyvavimą aktyviose darbo politikos priemonėse.
Pagal nedarbo lygmens didumą Kauno miesto savivaldybė yra antra po daugybę mėnesių aukštu rodikliu apskrityje iš kitų išsiskiriančios Jonavos rajono savivaldybės. Pastarojoje lapkričio pradžioje fiksuotas 10,1 proc. nedarbas, Kauno mieste – 9,6 proc. (Jonavoje per spalį nedarbo lygmuo sumažėjo 0,4 proc., Kaune – 0,3 proc. ).
Tačiau mažiausiu nedarbo rodikliu Kauno apskrityje išsiskiriančioje Birštono savivaldybėje, šis lygmuo praeitą mėnesį šiek tiek paaugo, – nuo 5,7 proc. (spalio 1 d.) iki 6,2 proc. (lapkričio 1 d.). Kaimyniniame Prienų rajone rodiklio augimas buvo menkesnis – 0,3 proc. (iki 7 proc.).
Pasak UT atstovų, lapkričio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 152,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų – 4,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Šalyje registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. punkto ir lapkričio pradžioje siekė 8,4 proc. Darbo rinka išliko gyvybinga ir regionuose: 45 šalies savivaldybėse iš 60 registruotas nedarbas mažėjo.
Labiausiai nedarbas mažėjo Kalvarijoje (-1 proc. punkto), Kazlų Rūdoje ir Šakiuose (po 0,8 proc. punkto). Tačiau atvėsus orams ir sumažėjus poilsiautojų, jis šiek tiek padidėjo Neringoje (+0,9 proc. punkto), Birštone ir Palangoje (po +0,5 proc.). Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje registruotas nedarbas – 0,2 proc. didesnis.
Spalį į darbo rinką sugrįžo 21,8 tūkst. asmenų – 3,5 tūkst. (19,1 proc.) daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei rugsėjį. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 8,6 tūkst. asmenų, – 1,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Prasidėjus šildymo sezonui, darbo paklausa padidėjo elektros, dujų ir garo tiekimo veiklomis užsiimančiose įmonėse, kur didžioji dalis naujai įsidarbinusių pradėjo dirbti katilų operatoriais.Rudens viduryje darbdaviai Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje paskelbė 15,1 tūkst. darbo pozicijų – 1,1 tūkst. (6,6 proc.) mažiau nei rugsėjį. Darbo pasiūlymų skaičiaus sumažėjimas labiausiai fiksuojamas apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bei švietimo srityje, kur darbuotojų paieška rudenį įprastai prislopsta. Mažiau laisvų vietų paskelbė statybos sektoriaus ir prekybos įmonės (atitinkamai – -12,8 proc. ir -11,9 proc.).
Teigiama tendencija spalį – darbo paklausa ūgtelėjo apdirbamosios gamybos įmonėse nors ir ne itin daug – 2,1 proc., tačiau fiksuotas didžiausias laisvų darbo vietų skaičius nuo metų pradžios – 3,1 tūkst.
„Šalies darbo rinka šį rudenį atskleidė gebėjimą prisitaikyti prie sezoninių ir ekonominių pokyčių. Registruotas nedarbas nėra mažas, tad kartu su darbdaviais aktyviai ieškome galimybių skatinti klientų įtrauktį į darbo rinką, todėl daugėja tiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis, tiek savarankišką veiklą vykdančių asmenų“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Lapkričio 1 d. užimtųjų (apdraustųjų) šalyje buvo 1,45 mln.,– 2,9 tūkst. asmenų (0,2 proc.) daugiau nei prieš mėnesį, rodo „Sodra“ duomenys.
Labiausiai dirbančių gyventojų skaičius padidėjo švietimo srityje (+1,4 tūkst.), žmonių sveikatos priežiūros (+700), o sumažėjo transporto ir saugojimo (-1,4 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu užsiimančiose įmonėse (-900), – pranešė UT.
J. Zemblytės teigimu, „šalies darbo rinkai būdingi sezoniniai darbuotojų paklausos svyravimai, o spalį prislopstanti darbuotojų paieška – įprastas reiškinys: šį spalį laisvų darbo vietų skaičius traukėsi mažiau nei ankstesniais metais“.
