Vadovaudamasi atitinkamais įstatymais (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos bei LR Viešųjų pirkimų) atitinkamais punktais, o taip pat, atsižvelgdama į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2024 m. spalio 7 d. raštą, miesto taryba ketina priimti naują sprendimą. Tuo pačiu panaikindama tą, kuris galioja nuo 2018 metų gruodžio 18-osios.
Naujas dokumentas turėtų įsigalioti metų sandūros didžiųjų švenčių laikotarpiu
Tiksliau – 2024-ųjų gruodžio 27-ąją. Tarp numatomų tvirtinti naujų paslaugų kainų neminimos tos paslaugos, kurios teikiamos fiziniams asmenims – gyventojams. Pastarieji paslaugų įkainiai lieka tokie patys, – juos Kauno politikai anksčiau padidino, atsižvelgdami į 2022 metais buvusį įmonės „Kapinių priežiūra“ prašymą.
Šiaip tai nėra ryškių esminių skirtumų tarp 2023-aisiais baigusios galioti, tačiau miesto tarybos valia pratęstos savivaldybei pavaldžios įmonės bei pačios savivaldybės sutarties ir analogiško naujo dokumento. Privačiam laidojimo verslui veikti savivaldybės patikėtoje „Kapinių priežiūrai“ teritorijoje ribos nenaikinamos. Net didžiausiose (40 ha ploto) Vainatrakio kapinėse, esančiose Kauno rajone.
Pastarosioms kapinėms skirta žemė iš anuometinių savininkų, primena naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, iš pradžių buvo išpirkinėjama ne Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet valstybės lėšomis. Įrenginėjant kapines, planuota dalį jų teritorijos skirti mirusiems Kauno rajono gyventojams laidoti. Tačiau vienintele kapinių Vainatrakyje šeimininke tapo Kauno miesto savivaldybės, kuri irgi investavo į teritoriją, įmonė „Kapinių priežiūra“.
Niekas, žinoma, nedraudžia kitų savivaldybių gyventojams laidoti savo mirusius artimuosius Vainatrakio kapinėse, tačiau tokiu atveju privalu ne tik laikytis visų Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ nustatytų taisyklių, bet ir mokėti už paslaugas pagal miesto tarybos patvirtintus įkainius. O jie daugeliui paslaugų pirkėjų atrodo nemaži…
Laidojimų Kauno miesto kapinėse mažėja
Nors mieste kelis metus iš eilės buvo registruojama daugiau mirčių nei gimimų, įmonės „Kapinių priežiūra“ 2023-aisiais paskelbtoje veiklos ataskaitoje išdėstyti skaičiai liudija, kad laidojimų mažėja. Pernai per mėnesį jų vidutiniškai buvo 240, 2022-aisiais – 279, o 2021-aisiais – 290. Žinoma, tais metais daugiau žmonių galėjo iškeliauti anapilin dėl kovido pandemijos. O gal dar buvo ir Kauno miesto gyventojų, kuriems mirus, jų artimieji amžinojo poilsio vieta parinko kokias mažas kapinaites kur nors toliau nuo miesto, tarkime, kaime, iš kurio žmogus buvo kilęs? Kitais atvejais gal pasinaudota ne taip seniai atsivėrusia galimybe išbarstyti mirusiojo palaikus Baltijos jūroje ar dideliame ežere?
Ir Vainatrakyje įrengtas „palaikų pelenų išbarstymo laukelis“. Tik nepavyko sužinoti, kiek ten, pavyzdžiui, pernai taip, be jokio net iliuzinio privatumo, kurį gali suteikti kapavietė, buvo palaidota žmonių. Nes šį bei keletą kitų klausimų „Kapinių priežiūros“ įmonės vadovui ketinusi užduoti „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė žadėto skambučio per porą dienų, deja, nesulaukė.
Mažiau gauta pinigų iš duobių kasimo bei dalies kitų paslaugų
Kolumbariumai per metus įmonei, kurioje dirba netoli 60 darbuotojų, davė 145 950 eurų pajamų (8 proc. mažiau nei 2022-aisiais). Mažiau pinigų surenkama ir iš „klientų“, norinčių iš anksto užsitikrinti sau vietą kapinėse. Oficialiai Kauno miesto savivaldybės įmonė gyventojams jau ne vienerius metus siūlo paslaugą – vietą „rezervuotis“ susimokėjus ir „išsipirkus“ plotelį šeimyninei kapavietei Vainatrakio kapinėse, taip vadinamame investiciniame kvartale. Bet jei 2022-aisiais „Kapinių priežiūra“ pardavė „būsimiems klientams“ 33 kapavietes, tai pernai – 27.
Šiaip tai vieta žmogui palaidoti kapinėse yra nemokama visoje Lietuvoje, išskyrus privačias kapines. Nemokamos ir vietos kolumbariumuose, kuriuos įrengia savivaldybės. Bet Kauno savivaldybė turi pasiteisinimą, kodėl už kolumbariumus žmonėms tenka šimtus eurų mokėti. Nes, atseit, juos įrengė ne pati savivaldybė, bet įmonė „Kapinių priežiūra“. Tik nutylima, kad ją įsteigė savivaldybė.
Štai – citata iš oficialaus dokumento: „Lėšų poreikis ir šaltinis – Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšos, priemonė (…) Kapinių priežiūros administravimas, kapinių priežiūra ir neatpažintų mirusių asmenų vežimas ir laidojimas (apytiksliai – 1 mln. 875 tūkst. Eur per metus)”, – nurodyta savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus parengtame Aiškinamajame rašte.
Plėtra…
Pažįstu keletą kauniečių, kurie teigia nemažus pinigus sumokėję, kai ieškojo savo mirusiam artimajam amžinos poilsio vietos mieste, o ne už keliasdešimties kilometrų nuo Kauno.
Tačiau kaip vėliau po kelių telefoninių pokalbių įsitikino šių eilučių autorė, nei įmonės „Kapinių priežiūra“, nei jos steigėjos – savivaldybės – atsakingiems darbuotojams „tokie faktai yra nežinomi ir nepatvirtinti“. Sunku patikėti „nežiniukais“, bet vis tiek akivaizdu, kad nelegaliai „išperkant“ kapui vietą galimai sumokėti pinigai ne į „Kapinių priežiūros“ kasą patenka ir kaip pajamos ataskaitose jie neatspindimi. Tiesa, apsilankant kapinėse, vis tiek kyla klausimas, kodėl daugėja kapų kauburėlių dar neseniai buvusiuose žolės lopinėliuose tarp kapų eilių ar jų pakraščiuose (kur šeimos kapaviečių niekada nebuvo), pavyzdžiui, Romainių kapinėse? Juk oficialiai tvirtinama, – kad miesto kapinės „jau užlaidotos, todėl nauji laidojimai, neturint šeimos kapo, galimi Vainatrakyje“?
Gretimo su Kaunu savivaldybė nėra įsteigusi kapinių priežiūros įmonės
Kaip šią savaitę portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas Edmundas Mališauskas, „rajone kiekvienos iš 25 seniūnijų seniūnas yra atsakingas ir rūpinasi ritualinių paslaugų organizavimu, taip pat vietos kapinių priežiūra, kad jose būtų užtikrinama tvarka. O mirusiųjų artimieji netekties valandą patys renkasi, kuriam privatininkui (verslininkui) patikėti surengti laidotuves bei atlikti visa tai, kas tokiu atveju atliekama kapinėse. Savivaldybė laidojimo verslu neužsiima, bet kapinių teritorijas prižiūri, kaip vietos savivaldai ir privalu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus“.
Pakankamai gerai teritorijas prižiūri (neminint ištrupėjusių asfaltuotų takų II Romainių bei kai kuriose kitose Kauno kapinėse ir Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Žinoma, jose ir reljefą daug kur reikia tvarkyti, ir drenažą įrengti, o tai – vis naujos sąnaudos. Nes 25 šios įmonės prižiūrimos kapinės užima apie 180 ha plotą.
Nepaisant to, jog praėjusiais metais net 283 proc. daugiau nei 2022-aisiais „Kapinių priežiūra“ gavo pajamų iš medžių kapinėse nupjovimo bei 122 proc. daugiau – iš laikinų prekyviečių prie kapinių tvorų suteikimo gėlių ar žvakių pardavėjams, per 2023-uosius iš viso uždirbta 1,91 mln. eurų.
Tačiau įmonės patirtos 2023-aisiais sąnaudos paaugo beveik 11 proc. (dėl padidėjusio darbo užmokesčio, dėl to, kad teko daugiau išvežti iš kapinių šiukšlių ir atlikti kitokių teritorijų priežiūros darbų). O grynojo pelno gauta vos 229,8 tūkst. Eur.
Paironizuokim, jog panašiai tiek pat kauniečiams mokesčių mokėtojams kainavo netikėtas „sumanymas“ pastatyti savivaldybės lėšomis obeliską milicijai – policijai. Beje, ten, kur jis stovi Laisvės alėjos atkarpoje, „takai” prie šio Kauno akcento irgi dar neatremontuoti, – „atsiliekama nuo grafiko“. Bet apie senų takų kapinėse atnaujinimą Kauno savivaldybės planuose nekalbama.
Pagal šiuo metu jau paviešintą miesto tarybos projektą, ateinančią savaitę vietos politikai pasirengę nustatyti: „Kauno miesto viešųjų kapinių administravimo, priežiūros ir laidojimo paslaugų įkainius“, taip pat – „nustatyti, kad Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ sandorio galiojimo laikotarpiu ne mažiau kaip 80 procentų pajamų turi gauti iš veiklos, skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti“.
Tiesa, kaip ir kiekvieną sprendimą, taip ir šį, dar galima apskųsti teismui. Bet kas tuo pasinaudos? Monopolį kapinėse siekiantys suardyti verslininkai – savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ konkurentai? Ar koks kupinas jėgų jaunikaitis, galintis pats iškasti giminės kape duobę urnai palaidoti su mirusio senelio palaikais, sutaupydamas artimiesiems nemažą sumą, kurią už tokią paslaugą privalu mokėti „Kapinių priežiūrai“? Kad ir skųs, bet nieko iš to nepeš.
Juk pagal kauniečių išrinktiesiems pateiktą prieš tarybos posėdį paaiškinimą, ką politikai nusprendžia, ką patvirtina paslaugų teikėju, tas ir tvarkosi jam patikėtoje teritorijoje.
Kitaip jau nebus?
Tarybos sprendimą lydinčiame Aiškinamajame rašte pasakyta, jog kai kurie Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai „netaikomi vidaus sandoriams, kuriuos perkančioji organizacija sudaro su kita perkančiąja organizacija, kai yra visos šios sąlygos kartu: 1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, darydama lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir reikšmingiems sprendimams, įskaitant sprendimus dėl: ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos; kitų ūkio subjektų akcijų įsigijimo arba perleidimo; teisės valdyti ūkio subjekto (subjektų) skyrius perdavimo…“
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, leidžia sau paspėlioti, ar daug valdančiosios daugumos iš „Vieningo Kauno“ frakcijos savivaldybės taryboje narių rado laiko prieš posėdį pasigilinti į šiuos bei panašius kitus „aiškinimus“? O būtų įdomu išgirsti (nebūtinai prieštaravimus) kurio nors „vieningojo“ nuomonę, pasisakant tarybos posėdyje vienu ar kitu klausimu. Juolab šiuo, kuris bus sprendžiamas. Juk Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, kurios vienintelė akcininkė yra savivaldybė, būdama pavaldi ir atskaitinga jos administracijai, daugiau kaip 80 proc. veiklos vykdo vadovaudamasi sutartimi, kurią politikai patvirtins penkerių metų laikotarpiui.
Miesto tarybos išimtinė teisė…
… nustatyti „Kapinių priežiūros“ teikiamų paslaugų kainas ir tarifus. O tai reiškia: kiek bus nurodyta, tiek teks sumokėti. Nes, kaip sakoma, „nė vienas nelieka nepalaidotas“. Gal ir rastųsi, kas gali palaidoti mirusį kaunietį pigiau nei savivaldybės įmonė, bet kad konkurentams kapinių vartai neatverti. Kauno atveju, netgi Aiškinamajame rašte priminta: „Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje numatytų savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, kurios pagal veiklos pobūdį priskiriamos viešųjų paslaugų teikimui, vykdymas, savo esme turi būti nepertraukiamos, geros kokybės ir prieinamos. Būtent to Kauno miesto savivaldybei ir jos gyventojams reikia, o tai užtikrinti viešojo pirkimo būdu sudarant sutartį su privačiu ūkio subjektu praktiškai yra labai sudėtinga, nes privatus ūkio subjektas gali bankrutuoti“.
Suprask, jei kokia privati duobkasių firma bankrutuos, tai velionis liks nepalaidotas? Arba bankrutavus tiems, kad žolę nupjauna, ji liks toliau žaliuoti? Keistoka logika, juk turinčių potencialo teikti tokias paslaugas ir pakeisti bankrutavusį „kolegą“ tikėtina Kaune lengvai atsirastų, jei nekliudytų „frankruko biznio“ monopolį besistengianti išlaikyti savivaldybė?
Bet kaip klasikai sakydavo, „protas duotas pateisinti emocijas“, tad cituojame Aiškinamąjį raštą toliau: „Visada egzistuoja ūkinės veiklos rizika, kurios visa apimtimi įvertinti neįmanoma nei pačiam ūkio subjektui, nei Savivaldybei. Privatus subjektas yra suinteresuotas pirmiausia pelninga ūkine veikla, todėl išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad privatus ūkio subjektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nepajėgti vykdyti priimtų sutartinių įsipareigojimų“.
Paaiškinta: „Savivaldybė būtų neproporcingai suvaržyta, nes netekus savo kontroliuojamo subjekto, šiuo metu visa apimtimi užtikrinančio 100 proc. vartotojų aptarnavimą (prieinamumo aspektas), gerą kokybę ir nepertraukiamumą, būtų itin pažeidžiamoje derybinėje pozicijoje ir negalėtų užtikrinti viešo intereso gatvių ir kitų plotų priežiūros srityje“… Tik kodėl čia minimos gatvės?
Galop pasirodo, kad savivaldybės įmonė, vykdydama savivaldybės savarankiškąsias funkcijas, kurios priklauso viešosioms paslaugoms, užtikrina ir prieinamumą „netgi ten, kur jų teikimas nėra ekonomiškai naudingas ar net nuostolingas“. Tuomet kodėl savivaldybė nepasirūpina bent daugiau vietų (nišų saugoti urnoms su palaikais) kolumbariumuose įrengti mirusiems kauniečiams..?
Beje, ar tiesa, kad palaipsniui kai kurios Kauno kapinės dalimis bus perleistos į privačias rankas? Jei taip, tai į kieno? Kas jau pribrendo statyboms ne tik gyvųjų, bet ir „mirusiųjų miestuose“?