Nors pastaraisiais metais Seimo narys ir buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas itin girdimas kalbant apie šalies ir regiono gynybos aktualijas, ne kiekvienas žino, jog kartu jis – vienas žymiausių šalies istorikų. Politiko, docento ir rašytojo biografija turtinga ir išskirtinė, visuomenei atskleidusi daug reikšmingų faktų apie lietuvių tautos sovietinio genocido nusikaltimus, Lietuvos slaptųjų tarnybų veikimą ir KGB veiklą mūsų šalyje.
Kaip teigia pats istorikas, visi jo tyrimai ir bibliografija vienaip ar kitaip sukasi aplink Kauną. Kalniečių apygardoje kandidatuojantis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys dalijasi mintimis apie istoriją, mūsų miestą ir darbus, svarbiausius šiandieninei Lietuvai.
– Domėtis Lietuvos istorija ir okupacinėmis temomis sovietmečiu turėjo būti išties pavojinga. Kaip jus patraukė istoriko kelias ir kokia buvo šios kelionės pradžia?
– Labai seniai, dar 1981-1982 metais, po mokslų profesinėje mokykloje dirbau šaltkalviu gamykloje. Jau tuomet mane pravardžiavo istoriku. Žinoma, niekas nežinojo, kad iš laikraščio iškirptų raidžių klijavau pirmus atsišaukimus už Lietuvos nepriklausomybę.
Slepiama ir klastojama Lietuvos istorija traukė ir 1989 metais, tad baigęs Vilniaus universitetą, žinojau, ką darysiu. Jau pirmojo mano straipsnio pavadinimas sakė: „Baimės ministerija Lietuvoje“, kuriame analizavau 1940-1941 metų terorą.
1990 m. įstojus į krašto apsaugos savanorius jau buvau parašęs ne vieną straipsnį apie rezistenciją bei Lietuvos žvalgybą iki 1940 metų. Vėliau, šios XX amžiaus istorijos temos tapo mokslinio darbo pagrindu. Džiaugiuosi, jog šių darbų atgarsį girdžiu iki šiol. Birželio 14-osios minėjimuose neretai skaitomos mano disertacijos išvados apie komunistinio teroro aukų skaičius. Spalio 27-ąją minime Žvalgų diena, kurią iš užmaršties teko ištraukti dar 1991 metais, rašant monografiją „Lietuvos slaptosios tarnybos 1918-1940 metais“.
– Kokias savo knygas galite išskirti kaip svarbiausias jums pačiam? Gal jos atskleidžia ir jūsų ryšį su Kaunu?
– Jau rašydamas pirmas knygas, dar besimokant Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūroje 1993-1995 metais bei trumpai dėstant universitete, supratau, kad beveik visi mano tyrimai ir istoriniai siužetai sukasi apie Kauną. Ar tai būtų pirmoji knyga, kuri vėliau buvo ne kartą perleista ir atrado Kaune gyvenusius žvalgybos pulkininkus („Lietuvos žvalgyba“) ar saugumo pareigūnus („Prezidento žvalgas“), ar paskutinės knygos „Raudonasis teroras“ ir „Aš esu Vanagas“.
Buvo noro atskleisti nežinomus dalykus, tad knygų „XX a. slaptieji archyvai“, „Užmirštas desantas“ siužetai iš esmės taip pat vystėsi Kaune. Todėl, ar tai būtų toli Stanfordo universiteto archyve surasti Lietuvos vyriausybės 1940 metų paskutinio posėdžio protokolai, ar Kolumbijoje rasti prezidento A. Smetonos paskutinio sargybinio užrašai, ar Vokietijos archyvuose išaiškinti pogromo „Lietūkio“ garaže užkulisiai – visur buvo Kauno istorijos.
Net populiariausios knygos „Aš esu Vanagas“ siužetas, pasakojantis apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vystėsi Kaune. Čia ir dabar jam stovi paminklinis ženklas. Sutapimas ar ne, bet jis yra šalia mano rinkiminės Kalniečių apygardos.
– O kaip atradote save politiko profesijoje? Kokie buvo didžiausi jūsų politinės karjeros iššūkiai?
– Politikoje atsiradau per didžiausių iššūkių metus. 2008 metų pabaigoje prasidėjus finansinei krizei tapau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku. Buvo daug nelengvų sprendimų, teko aiškintis Valstybės saugumo departamento veiklos užkulisius, tvarkyti žvalgybos įstatymus. Paraleliai inicijavau ir kūriau privačios detektyvinės veiklos įstatymą, kurio tikslas – gerbti ir neperžengti žmonių privatumo ribų.
Kai 2020 metų pabaigoje buvau paskirtas Krašto apsaugos ministru, tikrai negalvojau apie tai, kad 2022 metais kils didelis karas Europoje, kad reikės pirmam iš Europos ministrų vykti į okupanto artilerijos apšaudomą Kijevą, kad Rusijos agresiją Ukrainoje padės stabdyti ir mūsų teikiama karinė parama. Nuo šarvuočių iki minosvaidžių, nuo artilerijos amunicijos iki „Stinger“ raketų. Reikėjo skubiai kamšyti dešimtmečiais nepakankamo krašto apsaugos finansavimo užprogramuotas gynybos bėdas, sparčiai statant infrastruktūrą, įsigyjant naują ginkluotę ir amuniciją.
Milijardu padidintas gynybos finansavimas 2022-2023 metais leido sudaryti naujus sandorius dėl papildomų oro gynybos sistemų, savaeigės artilerijos ar mobilių raketinių sistemų „Himars“ įsigijimo. Suplanavome divizijos kūrimą, naujos šarvuotos technikos įsigijimą, susitarėme dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Kitaip tariant, darbus, kurie vykdomi ir dabar. Darbus, kurie mūsų šalies gynybai turės lemiamos reikšmės ateityje. Vien tik Rūdninkų poligono statybos pradžia, nesukeliant jokių bangų visuomenėje, ko buvo verta. Žinoma, įgyvendinimo sparta priklauso nuo konkrečių politikų ir visų institucijų geros sąveikos.
– O kas šiandien, jūsų akimis, svarbiausia mūsų šalies mastu? Kokius darbus ar sprendimus matote esminiais?
– Svarbiausia išlaikyti šalies stabilumą. Kiekvienas žmogus nori saugumo sau ir savo šeimai – ne tik krašto apsaugos prasme, bet ir materialinio saugumo. Tai pavyko užtikrinti per šiuos nelengvus metus. Išlaikant šalies finansinį-ekonominį stabilumą, stabilų pensijų augimą, suvaldant infliaciją ir garantuojant realaus gyvenimo lygio augimą. Būtinas šių darbų tęstinumas. Jau nekalbant apie šalies saugumą ir mūsų kariuomenės galią, kuri per artimiausius kelis metus turės žymiai išaugti.
Tą augimo potencialą reikia palaikyti, kad ir kokias pareigas valstybėje tektų eiti. Juk nuo politikų veiklos bendro vardiklio suradimo priklauso ir šalies nacionalinis saugumas. Jam aktualus NATO sąjungininkių buvimas mūsų teritorijoje, Vokietijos brigados dislokavimo infrastruktūrinio plano įgyvendinimas. Kaip tik prieš kelias dienas važiuodamas iš Kauno prasukau pro Ruklą ir pamačiau, kaip jau baigiamas prieš porą metų nelengvai išjudintas vokiečių logistinės bazės projektas, dešimtys arsenalo saugyklų.
– Ką palinkėtumėte Kaunui ir Lietuvai pasiekti iki 2030-ųjų?
– Pirmiausia, visiems palinkėčiau taikaus gyvenimo. Bet norint jį išsaugoti, turime rytoj būti stipresni negu šiandien, o poryt – stipresni negu rytoj. Tam reikia visų bendro darbo Lietuvai nesižvalgant į datas, bet dirbant ir darant tai, ką mokame geriausiai.
Greta istoriko veiklos, A. Anušaukas tęsia ir aktyvią politinę veiklą. Esamas Seimo narys į parlamentą kandidatuoja ir šiemet. Kalniečių apygardoje pirmojo rinkimų turo metu politikas surinko per 34 proc. balsų ir reikšmingu skirtumu aplenkęs oponentus pateko į antrą rinkimų turą. Jame piliečiai savo balsus galės atiduoti jau šį sekmadienį, spalio 27-ąją, atvykę į savo apygardą, arba išankstinio balsavimo vietose spalio 22-24 dienomis.
Politinė reklama. Apmokėta iš Arvydo Anušausko PK sąskaitos. Užs.KVK -2024-10-22-AA.
