Vieno netoli Lampėdžio ežero pakrantės esančio namų kvartalo gyventojai nusprendė užsitverti nepraeinama tvora. Taip buvo nukirstas praėjimas prie ežero, tačiau institucijos kol kas nepateikia vienareikšmiško atsakymo, ar ši tvora yra legali.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susilaukė skaitytojo laiško, pranešančio apie staiga išdygusią tvorą viename gyvenamajame kvartale, esančiame visai prie pat Lampėdžio ežero pakrantės.
Tiksli vieta pažymėta žemėlapyje – tvora atsirado šalia įsukimo iš Raudondvario plento, ties Girininkų gatve.
„Tam kvartale daug nuosavų namu. Buvo padarytas žmonėms priėjimas prie Lampėdžio ežero, kai net nebuvo tų namų. Prieš eilę metų atgal dar buvo rinkti parašai, kad būtų priėjimas. O dabar jie viską užtvėrė. Gal galite padėti?“, – kreipėsi kaunietis, taip pat atsiuntęs ir tvoros nuotrauką.
Panašu, jog ši tvora piktina ne vieną kaunietį, mat rugsėjį portalas 15min taip pat rašė apie šiuo adresu išdygusią tvorą.
Pasinaudojus „Google Street View“ paslauga galima pastebėti, jog tvora išties išdygo visai neseniai.
Dar šių metų balandžio mėnesį tame pačiame objekte buvo pastatytas tik nesunkiai praeinamas šlagbaumas.
Panašu, jog tvorą pasistatyti nusprendė namų kvartalo gyventojai. Mat pasinaudojus registrų centro duomenimis galime matyti, jog skaitytojo minėtas privažiavimas priklauso keliasdešimčiai skirtingų fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – įmonei.
Vienintelis praėjimas
Kaunietį atsiradęs užtvaras erzina ne be reikalo – portalo žurnalistams nuvykus į vietą paaiškėjo, jog realaus praėjimo čia nebeliko.
Žiūrint visiškai formaliai, praėjimas gal ir egzistuoja – iš dronu padarytų nuotraukų galima matyti, jog šiokia tokia pakrantės apsaugos zona yra.
Tik kaip prie jos patekti? Anksčiau gyventojų naudotas praėjimas buvo užblokuotas tvora.
Apeiti per aplink – taip pat neįmanoma, mat žemės sklypai yra vienas šalia kito ir riboja vienas kitą tvoromis.
Eiti pakrante – irgi ne išeitis, mat praėjimą blokuoja gamtinės kliūtys.
Deja, šių eilučių autoriui ir anksčiau teko susidurti su visiškai formaliu institucijų požiūriu.
Štai naujakuriai Vilniaus rajone savo namus apsitvėrė taip, jog praeiti prie Gilužio ežero tapo nebeįmanoma.
Šios pastatytos tvoros negaubė viso ežero – tačiau toliau esanti neaptverta teritorija poilsiautojams taip pat nėra praeinama, mat ten yra užsiveisęs šabakštynas.
Po gautos užklausos teritoriją patikrinę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai nusprendė, jog visgi praėjimas yra, nes galima prie ežero galima pateikti tvoras apėjus per aplink. Ir visai nesvarbu, jog tokia galimybė – tik teorinė, mat kaip minėjome, praėjimą riboja užsiveisusios gamtinės kliūtys.
„Po žurnalisto kreipimosi, Statybos inspekcijos pareigūnai dar kartą peržiūrėjo viešai prieinamus ortofotografinius žemėlapius. Akivaizdu, kad sklypus juosiančios tvoros neapriboja patekimo prie ežero, nes jas apėjus, galima patekti prie ežero“, – komentavo VTPSI.
Institucijų atsakymai – skirtingi
Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) ir Aplinkos apsaugos departamentą, užduodami paprastą klausimą – ar tokia pastatyta tvora yra legali, nepažeidžianti įstatymų ir aplinkosaugos normų?
VTPSI laikosi pozicijos, jog ši tvora buvo pastatyta legaliai.
„Išnagrinėjus nurodytą informaciją ir įvertinus Registrų centre esančią informaciją, nurodytas užtvaras (aukštis 1,98 metro) yra įrengtas privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-3884-7320. Servituto teisė naudotis šiuo žemės sklypu nustatyta konkretiems, besiribojančių žemės sklypų savininkams. Pagal šios dienos duomenis, užtvertas kelias nėra viešas kelias prie Lampėdžių tvenkinio“, – komentavo VTPSI atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
Taip pat VTPSI perduotame komentare teigiama, jog Lampėdžio tvenkinio pakrantės kartu su Lampėdžių tvenkiniu yra suformuotas atskiras žemės sklypas kuris yra perduotas kaip rekreacinis vandens telkinys, patikėjimo teise valdyti Kauno miesto savivaldybei.
Tad praėjimo prie Lampėdžių pakrantės nerandantys gyventojai turėtų kreiptis į miesto savivaldybę.
Aplinkos apsaugos departamentui uždavėme kiek platesnio pobūdžio klausimą – ar Lampėdžio ežero pakrantėje pastaruoju metu buvo užfiksuota aplinkosaugos pažeidimų? AAD atsakė, jog šiuo metu atliekami patikrinimai, o pažeidimų užfiksuota buvo. Ir ne vienas.
„Departamento pareigūnai šiuo metu vykdo keliolika patikrinimų dėl minėtos pakrantės galimų aplinkosaugos pažeidimų.
Vykdant tyrimus, kai kuriuose sklypuose yra nustatyta vandens telkinio pakrantės apsaugos juostų pažeidimų: pastatyti nesudėtingi statiniai, pontoniniai lieptai (dalis be leidimų), įrengtos sienelės trukdančios praeiti asmenims, įrengti laiptai, pasodinti krūmai trukdantys praeiti ir t.t.
Asmenims, padariusiems administracinių teisės nusižengimus, pradėtos administracinės teisenos, duoti privalomieji nurodymai pašalinti esamus pažeidimus“, – komentare teigė AAD.
Primename, jog žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų (naudotojų) pareiga leisti kitiems prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis yra numatyta Žemės bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymuose.
Įstatymai tokius žemės sklypų savininkus (naudotojus) įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis/zonomis.
Jose turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas prie bet kokio natūralaus vandens telkinio.
Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante.
Ne pirmas panašus atvejis
Nors pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, teoriškai Lampėdžio ežero krantu turėtų būti įmanoma nueiti iki pat Nemuno ir Nevėžio santakos, realybė neretai yra visai kitokia.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ dar 2019 m. rašė apie tai, jog realaus praėjimo prie kranto nėra – praėjimas apribotas tvoromis, terasomis, o galiausiai ir lieptu, bei žmogaus supiltu akmenų masyvu.
Tiesa, tą kartą buvo tikrinama teritorija, esanti šalia Žemųjų Kaniūkų kapinių.
