Sekmadienį visoje Lietuvoje nuaidėjo Seimo rinkimai, o jau šį rytą paaiškėjo ir rinkimų nugalėtojai. Visgi kai kurie rinkėjai skundžiasi, jog dėl pakeistų apygardų ribų rinkimų dieną teko rinktis iš visai kitų kandidatų.
„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kauniečio laiškas, kuris skundėsi būtent šia problema Aleksoto-Vilijampolės apygardoje, esančioje Kaune.
Kazliškių apylinkės gyventojas teigė, jog tik nuvykęs balsuoti sužinojo, jog Kazliškių apylinkė priskirta visai kitai rinkiminei apygardai.
„Dėl Seimo rinkimų – vakar Aleksoto dalis gyventojų (Kazliškių apylinkės) buvo labai nustebę, kai atvykę balsuoti sužinojo, kad jų apylinkė priskirta nebe Aleksoto-Vilijampolės, o Garliavos apygardai. Nesuprantame – kodėl?“, – klausė kaunietis.
Skaitytojas teigė, jog ne tik jis, bet ir kiti rinkėjai buvo visiškai neinformuoti apie šį pakitimą.
„Nebuvo aiškiai iškomunikuota iš anksto. Teko paskubomis vietoje rinktis iš kitų kandidatų. Komisijos nariai užsiminė, kad daug buvo tokių suklaidintų rinkėjų, kad tai buvo VRK sprendimas perkelti apylinkę į kitą apygardą.
Būtų labai įdomu sužinoti, kokių pagrindu taip pasielgta (Kauno miesto dalis turi rinkti Kauno rajono apylinkėje seimo narį)?“, – klausė skaitytojas.
Šių eilučių autoriui taip pat yra tekę susidurti su panašia problema – nors registruota gyvenamoji vieta ir nesikeitė, vienu metu žurnalistas buvo priskirtas Vilniaus Antakalnio apygardai, o vėliau Naujosios Vilnios apygardai. To nesužinojus laiku, rinkimų dieną laukė nemaloni staigmena.
VRK paaiškinimas
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog Seimo rinkimų apygardų ribos šiemet buvo sudarytos 2023 m. lapkričio 30 d.
Šios ribos sudaromos pagal Rinkimų kodekse taikomus reikalavimus: reikalingas rinkėjų skaičius konkrečioje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymas į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinis teritorinis padalijimas.
Kaip nurodė VRK atstovė spaudai, Seimo rinkimų apygardų sudarymo metu vidutinis rinkėjų skaičius vienoje rinkimų apygardoje siekė apie 34 tūkst. rinkėjų.
„Pagal Rinkimų kodekse nustatytas normas, nustatant rinkimų apygardų ribas yra leistinas keleto tūkstančių rinkėjų nuokrypis.
Sudarant 2024 m. Seimo rinkimų apygardas skaičiavimais vienoje vienmandatėje apygardoje rinkėjų skaičius galėjo svyruoti nuo beveik 30,8 tūkst. iki 37,6 tūkst. rinkėjų“, – teigė I. Ramanavičienė.
O šį rinkėjų skaičių pokytį VRK fiksuoja ne tik rinkimų metu.
„Remiantis iš Lietuvos gyventojų registro gautais duomenimis rinkėjų skaičiaus pokytį VRK kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotyros katedros akademine bendruomene stebi kiekvienų metų rudenį, net kai nevyksta rinkimai“, – atskleidė atstovė spaudai.
Anot I. Ramanavičienės, toks stebėjimas padeda prognozuoti, kurios rinkimų apygardos Seimo rinkimų metu bus per didelės, o kurios – per mažos, kad būtų išlaikyta panašaus rinkėjų skaičiaus proporcija kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
„Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose stipriai mažėja. Todėl tam, kad būtų išlaikyta proporcija ir vienmandatėse apygardose Seimo narius rinktų panašus skaičius rinkėjų, rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami“, – komentavo VRK atstovė.
Galiausiai, Kazliškių rinkiminė apygarda buvo priskirta Garliavos apylinkei todėl, kad kitu atveju Aleksoto-Vilijampolės vienmandatė rinkimų apygarda būtų per didelė.
„Braižant Kauno mieste ir rajone esančių rinkimų apygardų ribas buvo nustatyta, kad Aleksoto-Vilijampolės vienmandatė rinkimų apygarda yra per didelė, tad dėl geografinių priežasčių bei siekio išspręsti perpildytų Kauno miesto rinkimų apygardų problemą buvo priimtas sprendimas ją sumažinti atskiriant Kazliškių rinkimų apylinkę ir prijungiant ją prie Garliavos, o Tirkiliškių ir Veiverių rinkimų apylinkes prijungiant prie Panemunės apygardos“, – paaiškino I. Ramanavičienė.
O per didelės apygardos kelia tokią problemą, kad tuomet itin didelis kiekis rinkėjų gali rinkti vieną kandidatą vienmandatėje, kas yra nesąžininga mažesnių apygardų atžvilgiu, mat ten mažesnis kiekis rinkėjų irgi renka vieną kandidatą.
„Suprantame rinkėjų susirūpinimą dėl pasikeitusios jų rinkimų apygardos, tačiau sparčiai augant miestams bei priemiesčiams didėja ir rinkėjų skaičius, dėl ko VRK turi pareigą perbraižyti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad išlaikytų proporciją ir kiekvienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo narį rinktų panašus skaičius rinkėjų“, – nurodoma VRK komentare.
VRK primena, jog informacija apie Seimo rinkimų apygardų ribų perbraižymą buvo skleidžiama visuomenės informavimo priemonėmis, o rinkėjai pasitikrinti, kur balsuoti gali suvedę deklaruotos gyvenamosios vietos adresą VRK sukurtame rinkimų žemėlapyje, adresu https://www.rinkejopuslapis.lt/zemelapis/
