Ketvirtadienį (spalio 10 d.) mūsų planetą pasieks didžiulė įkrautų Saulės dalelių masė, kuri greičiausiai sukels stiprią (angl. severe) G4 klasės geomagnetinę audrą, skelbiama JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro perspėjime.
NOAA įspėja, kad tokio stiprumo audros gali sutrikdyti elektros tinklų darbą, išvesti iš kurso palydovus, sutrikdyti GPS navigaciją ir pakenkti „ypatingos svarbos infrastruktūros technologijoms“.
Dėl geomagnetinės audros pašvaistės taip pat bus matomos daug žemesnėse platumose nei įprastai.
Pasak NOAA, Saulės sprogimas, vadinamas vainikinės masės išmetimu (angl. coronal mass ejection, CME), yra galingo Saulės žybsnio, išsiveržusio iš mūsų žvaigždės spalio 8 d., rezultatas.
Šis žybsnis buvo priskirtas X 1,8 klasės Saulės žybsniui. X žybsnių klasė apima stipriausius žybsnis, kokius tik gali išspinduliuoti Saulė.
Saulės žybsniai įvyksta, kai susipainiojusios magnetinio lauko linijos Saulėje smarkiai sugrįžta į savo vietas. Kai kuriuos žybsnius gali lydėti CME – sparčiai judantys plazmos kamuoliai, kurie Žemę gali pasiekti per kelias dienas, jei mūsų planeta atsiduria „ugnies linijoje“.
Susidūrę su mūsų planeta, CME gali sukelti didelius Žemės magnetinio lauko sutrikimus, vadinamąsias geomagnetines audras, dėl kurių gali sutrikti technologijų veikimas ir kilti plataus masto pašvaistės. NOAA geomagnetines audras vertina pagal skalę nuo 1 iki 5. G1 audros laikomos silpnomis, o G5 – ekstremaliomis.
NOAA prognozių duomenimis, geomagnetinė audra prasidėjo apie 9 val. Lietuvos laiku – tada geomagnetinis indeksas Kp siekė apie 5. Apie 12 val. Kp pasiekė 7, o apie 18 val. – net Kp 8, ir daugmaž toks ar panašus laikysis iki penktadienio ryto 6 val. Geomagnetinė audra turėtų nurimti prieš penktadienio vidurnaktį – nuo tada Kp turėtų siekti 5 ir mažiau.
Žmonės gali nedaug ką padaryti, kad pasiruoštų artėjančiai G4 geomagnetinei audrai. Tačiau pašvaisčių medžiotojams patariama vykti kuo toliau nuo miestų šviesų, kad jie turėtų geriausią galimybę pamatyti šiaurės pašvaistę.
Esant tokio stiprumo geomagnetinėms audroms, nereikia jokios specialios įrangos – tačiau jas stebint telefono kamera, spalvos gali išryškėti dar labiau, nei matytųsi plika akimi. Saulės žybsniai, CME ir pašvaistės dažniau pasitaiko per Saulės maksimumą – maždaug 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo piką.
Iš pradžių buvo prognozuojama, kad dabartinio ciklo Saulės maksimumas prasidės 2025 m., tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad jis gali vykti jau dabar. Tyrėjai tiksliai to nežinos, kol maksimumas nesibaigs ir Saulės aktyvumas vėl nepradės mažėti.
Be pašvaisčių, šiomis naktimis danguje akį gali patraukti ir dar vienas objektas: ryški kometa C/2023 A3 (Tsuchinshan-ATLAS), kuri šiuo metu yra arčiausiai Saulės per 80 000 metų.
Pasak svetainės spaceweather.com, yra tikimybė, kad Saulės išsiveržimas nuplėš ar sulenks kometos uodegą, kaip tai nutiko, kai CME anksčiau šiais metais smogė raguotai „velnio kometai“ 12P/Pons-Brooks. Ar kometos C/2023 uodega išliko, sužinosime tik tada, kai ji išsiverš iš Saulės spindesio vėliau šį savaitgalį, rašo „Live Science“.
Daugiau naujienų skaitykite čia.