Praėjusią savaitę Kaune viešėję parlamentarai Saulius Skvernelis ir Lukas Savickas turėjo progą iš pirmų lūpų išgirsti pastarojo meto Kauno aktualijas. Drauge su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Seimą kandidatuojantis Kauno miesto tarybos narys Benjaminas Želvys pusdienį paskyrė gyvai pažinčiai su ryškiausiais infrastruktūros objektais mieste. Apie šį susitikimą ir dabartinį Kauno ryšį su nacionalinės valdžios atstovais plačiau sutiko papasakoti meras Visvaldas Matijošaitis.
– Svečius pakvietėte susitikti ne savo kabinete, o Ąžuolyne. Kodėl būtent čia?
– Tai vieta, kur pirmiausia kviesčiau apsilankyti bet kurį svečią. Tokia erdve drąsiai gali didžiuotis kiekvienas kaunietis. Atgijęs Ąžuolyno parkas su rekonstruotu Dainų slėniu, legendinė Sporto halė, iš pagrindų atstatytas Dariaus ir Girėno stadionas, šalia naujai iškilęs Lengvosios atletikos maniežas – visa tai parodo Kauno proveržį. Labai simboliška, kad Saulius Skvernelis yra ženkliai prisidėjęs prie šių pokyčių. Maža to, demokratų „Vardan Lietuvos“ sąraše į Seimą kandidatuoja ilgametis „Vieningo Kauno“ narys ir tikrai stipriai mūsų miestui nusipelniusi asmenybė – Muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys.
– Tačiau miesto pokyčiai iš tolo matomi ne vien Žaliakalnyje, nors paskutiniu metu ir gan dažnai pasigirsta Jūsų kritika Vyriausybei, esą ji nesidomi Kaunu.
– Palyginus dabartinę, nueinančią Vyriausybę su ta, kuriai vadovavo Saulius Skvernelis, tai skirtumas būtų kaip diena nuo nakties. Per paskutinius ketverius metus Premjerę mačiau kaip tuos kelis plaukus ant savo nuplikusios galvos. Spėju, kad ji pati Kauno nelabai matė arba nenorėjo matyti. Tai ir progų pristatyti Kauno projektus, suplanuotus ir vykdomus darbus – visiškai nebuvo.
Tuo metu su S. Skvernelio komanda turėjome tikrai gerą ryšį – bendravimas buvo paprastas ir konkretus. Jis leido mums nestoviniuoti vietoje ir gauti savalaikius atsakymus, kurie svarbūs miesto vystymuisi. Turėjome tikrą darbinį dialogą su Vyriausybėje dirbančiais žmonėmis. Jo rezultatus matome šiandieniniame Kaune. Nuo Ledo rūmų su dviem aikštėmis, rekonstruotos irklavimo bazės su trasa Lampėdžiuose iki kitų reikšmingų objektų.
Aleksoto inovacijų pramonės parko projektas tapo nacionalinės reikšmės projektu, sulaukė valstybės dėmesio ir įgavo pagreitį. Šiomis dienomis ten jau kuriasi pirmieji investuotojai.
Žinau, kad ir dabar S. Skvernelis domisi, kas dedasi ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Jam gerai žinomas veiksmas ir Kaune: statomi du tiltai per Nemuną, ieškomas rangovas dar vienam nacionalinio lygio traukos objektui – M. K. Čiurlionio koncertų centrui.
Skirtumus tarp paskutinių Vyriausybių požiūrio į Kauną gerai parodo net elementarūs skaičiai: per paskutinius 4 metus valstybės finansavimas mūsų miesto projektams sumažėjo beveik dešimteriopai ir šioje besibaigiančioje Seimo kadencijoje nesiekė nė 5 mln. eurų. Tuo metu 2016–2020 metais finansinis palaikymas Kaunui iš viso sudarė apie 45 mln. eurų.
– Galbūt tam reikšmės turi jus ir S. Skvernelį siejanti bendra profesinė patirtis ar charakterio panašumai?
– Mūsų tarnyba Policijoje buvo skirtingais laikmečiais, bet galimai irgi davė šį tą bendro. Vėliau mano karjera pasuko į verslą, o jis iškilo iki aukščiausių vadovų tiek Policijoje, tiek ir valstybėje. Užtat darbas miestui ar valstybei tikrai parodo daugmaž vienodą mūsų požiūrį. Esame orientuoti į konkrečius rezultatus, kartais ir bendrus tikslus, o jų siekiame ne tuščiomis kalbomis, bet realiais veiksmais. Turbūt tuo ir skiriamės nuo daugumos kitų politikų.
– Kaip tas judviejų bendro rezultato siekis pasireikšdavo praktiškai?
– Labai gerai prisimenu vizitus Premjero kabinete. Net ir sudėtingiausiu pandemijos laikotarpiu, per karantino ribojimus, rasdavome būdų susitikti, pabendrauti miestui svarbiais klausimais tiek su pačiu Vyriausybės vadovu, tiek ir su jo komandos žmonėmis, ministrais. Tai vyko labai dalykiškai, konstruktyviai. Tą patį esu girdėjęs ir iš kitų aktyviai veikiančių savivaldybių merų. Tikrai ne visada sulaukdavom pritarimo ar palaikymo mūsų ambicijoms, bet kaskart gaudavau aiškų atsakymą „taip“ arba „ne“. Ir to visiškai užteko, kad galėtume ramiai planuotis tolesnius darbus miestui. Tuščių pažadų net ir nereikia – jie nieko verti.
Paprastai tariant, S. Skvernelio komanda tikėjo mumis ir prisidėjo prie Kauno įgyvendinamų projektų. Sulaukdavom iš Premjero ir pastabų, susijusių su nacionalinės politikos klausimais, bet tai suprantama ir natūralu. Girdėdavom Vyriausybės pozicijas bei kryptį ir stengdavomės prie to prisitaikyti.
– Grįžkime į šiandieninį Kauną: mieste apstu naujų projektų – statomi tiltai, baigiamas „Mokslo salos“ muziejus, veikia „Žalgirio“ arenos baseinas ir dar pora naujų kyla Šilainiuose, Panemunėje. Ar dar bereikia to Vyriausybės indėlio iš valstybės biudžeto, jei miestas ir pats tvarkosi taip efektingai?
– Visada sakiau, kad mums fantazijos tikrai netrūksta. Dėlioti finansus, optimaliai skirstyti kaštus išmokau dirbdamas versle, o ir mano komanda jau puikiai pažįsta skaičius. Kauno sėkmės paslaptis yra laiku padaryti „namų darbai“ – iš anksto paruošti projektai. Tokių nemažai turime ir dabar, nesame pratę laikyti juos stalčiuose. Todėl su Vyriausybės palaikymu tas proveržis ir visas pagreitis galėtų būti nepalyginamai didesnis. Miesto biudžetas – tai visų kauniečių pinigai, o Kaune kylantys objektai pasitarnauja ne tik jiems, bet ir visos Lietuvos žmonėms, netgi svečiams iš užsienio.
Neturiu abejonių, jog tą puikiai supranta S. Skvernelis, jau iš patirties žinantis, ką reiškia atsakomybė einant Premjero pareigas. Mums, tai yra Kaunui ir visai Lietuvai, išties reikia dirbančios Vyriausybės su tikru lyderiu, kuris geba palaikyti efektyvų santykį su savivalda. Per paskutinius ketverius metus Seime buvo nemažai intrigų ir įtampos, todėl atėjo laikas į Lietuvos politiką pagaliau sugrąžinti kompetencijas, profesionalumą ir ramybę.
Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ PK sąskaitos.
