Patirti Kauną kitaip: miesto požemiai

Kauno IX forto muziejus./R. Tenio nuotr.
Kauno IX forto muziejus./R. Tenio nuotr.

Nors įprastai į Kauną žvelgiame būdami ant žemės, šįkart miestą patyrinėti kviečiama nusileidus į požemius ar tunelius. Apžvelkime 10 vietų, į kurias galima patekti viešai.

10 Kauno požemių/tunelių

Pogrindžio spaustuvė „ab“, kairėje – šrifto kasa su raidėmis./R. Tenio nuotr.

Pogrindžio spaustuvė „ab“ (Spaustuvės g. 2, Salių k., Kauno r.) – į slaptą 1980 m. Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus įrengtą pogrindžio spaustuvę veda gerai užmaskuotas tunelis po šiltnamiu. Po žeme buvo atspausdinti 23-jų pavadinimų sovietmečiu nepageidaujamo turinio leidiniai: religiniai, istoriniai, patriotiniai bei grožinė literatūra. Ši spaustuvė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.

„Atominis bunkeris”./R. Tenio nuotr.

„Atominio bunkerio“ muziejus (Raudondvario pl. 164A) įkurtas po buvusio fabriko „Aidas“ patalpomis – civilinės saugos slėptuvėje, šeši metrai po žeme. Čia eksponuojami karo technikos eksponatai nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų iki šių dienų. Šį muziejų 2014 m. įkūrė kolekcininkas Julius Urbaitis.

Soboro rūsiai./R. Tenio nuotr.

Muziejus neregiams/aklųjų instaliacija (Nepriklausomybės a. 14) 2005 m. įkurta Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (soboro) rūsiuose. Jos iniciatoriai – skulptorius Robertas Antinis su KTU studentų atstovybe. Nusileidus į rūsius patenkama į tamsos pasaulį, lankytojų laukia aštuonios skirtingos dalys: brasta, landa, sodas, pirmas slenkstis, riba, antras slenkstis, fragmentai, atmintis. Lankytojams reikia susikoncentruoti į garso, lytėjimo ir uoslės pojūčius. Informacija čia pateikiama įprastais užrašais ir Brailio raštu.

Kauno rotušės rūsys./Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno rotušės rūsiai (Rotušės a. 15) – XVI a. pastatytos rotušės rūsiuose anksčiau buvo sandėliuojamos prekės, veikė kalėjimas, sovietmečiu buvo įkurtas Keramikos muziejus. 2024 m. liepą rotušė atvėrė duris atsinaujinusi, rūsio erdvė buvo pritaikyta modernioms ekspozicijoms. Tai Kauno miesto muziejaus padalinys.

Kauno pilies požemiai./O. Bričkutės nuotr.

Kauno pilies požemiai (Pilies g. 17) – XIV a. mūrinė pilis turėjo savo požemius, kur buvo vedami prasižengėliai. Pilies požemiuose buvo kalinami karo belaisviai ir prasikaltę vietos bajorai. Karo belaisviai būdavo supančiojami geležinėmis grandinėmis ir akylai sergimi sargybos. Iki šių dienų išliko bauginantis bausmių vykdymo įrenginys. Pilis yra Kauno miesto muziejaus padalinys.

Kauno IX forto muziejus./R. Tenio nuotr.

Kauno fortai – 1882-1915 m. Kaune buvo pastatyti devyni fortai, skirti tvirtovės gynybai. Visi jie pasakoja įdomias istorijas, šįkart išskiriami keli: III ir IV forto tuneliuose vyksta kvapą gniaužiančios naktinės ekskursijos su gide Ramute, o VI forto ekskursijose, jei pasiseks, sutiksite neįprastą gidą – katiną Fortą. Kauno IX forto muziejuje vyksta teminė ekskursija „IX forto gynybinė siena – požemiai“.

Perkūno namo rūsys./R. Tenio nuotr.

Perkūno namas (Aleksoto g. 6)– kas XV a. pastatė šį gotikinį namą nėra žinoma, tačiau antrasis jo šeimininkas buvo pirklys Steponas Dulkė. Šis pastatas laikomas seniausiu gyvenamuoju namu Kaune ir mena Hanzos pirklių laikus. XVII a. namą nupirko jėzuitų ordino vienuoliai, įrengė jame koplyčią, o rūsiuose ketino laidotis. Norint daugiau sužinoti apie pastato istoriją ir rūsius rekomenduojama nukeliauti į ekskursiją.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus rūsys./R. Tenio nuotr.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus (Rotušės a. 28) – XVI a. pastate muziejus buvo įkurtas 1987 m. Pastato rūsiuose eksponuojami seniausi eksponatai, pvz., plaukų kaltūnas. Rūsiuose galima išvysti kaip atrodė XVI-XVIII a. higienos reikmenys: ausų krapštukai, dantų šepetėliai, šukos ir net panagių krapštukai su raižiniais. Muziejų įsteigė tuom. Kauno medicinos universitetas (dab. LSMU).

Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsiai./Muziejaus nuotr.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūsiuose (Rotušės a. 13) išlikę XV-XVI a. gotikiniai rūsiai. Jie yra vieni seniausių Kaune. XIX a. rūsiuose veikė kalėjimas, čia vienuolika dienų praleido vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Rūsyje buvo dvi kameros ir kankinimų kambarys. Daugiau apie rūsį galima sužinoti ekskursijoje „Maironio rūmų ir rūsių istorija“.

Kauno klinikų tuneliai./R. Tenio nuotr.

Kauno klinikų tuneliuose (Eivenių g. 2) klaidžiojęs yra ne vienas. Po 1939 m. pastatytomis klinikomis įrengta daugiau kaip 4 km tunelių, sujungiančių keliolika įstaigos pastatų. Įstaigos statyboms naudota tokia pati technologija, kaip metro po Senos upe Paryžiuje. Judriausia tuneliuose yra ryte ir per pietus, o nejaukiausia – vakare, kai tuneliais praeina vos vienas kitas žmogus.

 

Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA