Seimas antradienį svarstys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma griežtinti laikino įdarbinimo įmonių veiklą, sudaryti finansiškai palankesnes darbuotojų atleidimo dėl bankroto sąlygas.
Pakeitimais siūloma leisti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) laikinojo įdarbinimo įmonę laikinai išbraukti iš tokių įmonių sąrašo. Tokia sankcija būtų taikoma VDI nustačius, kad ji nebeatitinka tokioms įmonėms keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, neteikia veiklos atskaitų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė per pataisos svarstymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė, kad atgal į sąrašą jos būtų įtrauktos ne anksčiau kaip po pusmečio.
„Kad būtų drausminimas, kad įmonės nebūtų suinteresuotos pažeidimų daryti“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Dabar veikia 350 laikinojo įdarbinimo įmonių.
VDI Kancleris Šarūnas Orlavičius pranešė, kad per mėnesį iš sąrašo išbraukiama 10-30 įmonių.
Kai įmonė bankrutuoja, atleidžiamiems darbuotojams siūloma skirti ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į jų darbo stažą vienoje vietoje. Tam kitų metų biudžete reikėtų 2,13 mln. eurų.
Kaip sakė R. Juršaitė, iki šiol tokia išmoka nebuvo mokama. Ją gaudavo ilgalaikiai darbuotojai, kai juos atleisdavo darbdavys savo iniciatyva be jų kaltės.
Seimas taip pat svarstys pakeitimus, leisiančius apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti per valandą, o už viršvalandžius švenčių naktį siūloma mokėti ne mažiau kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio.
Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą dabar „Sodrai“ privaloma pranešti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o užmokestis už viršvalandinį darbą švenčių naktį nėra aptartas.
