Žurnalistinis tyrimas apie Domeikavos pusiaukelės namų steigimą ir veiklą atskleidė teisingumo sistemoje vykstančius didelius sisteminius pokyčius, kuriais siekiama ženkliai mažinti kalėjimuose kalinčių nuteistųjų skaičių. Ar politiniai sprendimai savalaikiai ir ar vykdomi pokyčiai nekelia didesnių grėsmių visuomenei – tai klausimai, į kuriuos bando atsakyti tyrime dalyvavę pašnekovai.
Tyrimą sudaro trys dalys, skirtos aptarti tris svarbius aspektus: pusiaukelės namų steigimo peripetijas, grėsmę vietos bendruomenėms ir ilgalaikę naudą visuomenei, siekiant nuteistųjų resocializacijos. Pradėkime nuo vietos bendruomenėms aktualiausios temos: kokios yra šių atvirų įkalinimo įstaigų, vieną dieną „nukrintančių“ lyg iš dangaus, keliamos grėsmės?
Gyvenimas tarp nuteistųjų
Aš gyvenu Kaune, Žaliakalnyje. Tai arčiausiai miesto centro esantis rajonas, o jo unikalumas – didelė gyvenamoji įvairovė, pradedant labai prabangiais nuosavais namais ir baigiant visiškai apleistomis, beveik griūvančiomis medinėmis lūšnelėmis, kuriose žmonės gyvena kaip Brazilkoje ar Argentinkoje ir vis dar neturi kanalizacijos bei vandentiekio.
Tad ir Žaliakalnio gyventojai – labai margi: rajono turtuoliai siauromis gatvelėmis važiuoja pačiais naujausiais „Mercedes“ limuzinais ar visureigiais, o varguoliai kėblina pėstute ar darda nuomotu „Bolto“ paspirtukais. Kartais paspirtukas netyčia lieka važiavusiojo kieme, giliai paslėptas nepjautoje žolėje.
Vakar tokį savo kieme rado mano kaimynė. Greičiausiai jį pavogė ir, jau išardytą, paslėpė šalia butą nuomojantis, neseniai iš kalėjimo grįžęs gyventojas. Kai būstas apleistas ir nuomos kaina nedidelė, belieka tik melstis, kad šalia apsigyventų padorūs žmonės. Kaimynei nepasisekė, butą išsinuomojo teistas asmuo, prasidėjo išgertuvės, ėmė rinktis to asmens draugai. Dauguma jų – su apykojėmis.
Kartą tas nuomininkas puolė tiesiai prieš išvažiuojančios iš kiemo moters automobilį, trenkė pavymui per stogą kumščiu. Buvo tiesiog įsiutęs dėl jos pastabos apie jų kompanijos skleidžiamą triukšmą. Ji parašė pareiškimą policijai ir nusipirko dujų balionėlį.
Tą vasarą ramybės neliko ir aplinkinėse gatvelėse. Kai esi tik atsitiktinis prašalaitis, tokių dalykų nepastebėsi. Bet kai kasdien eini pro šalį, gali lengvai atspėti, kad štai prie ano namo kampo kažko laukia galimai narkotikų prekeivis, atnešęs „siuntą“ klientui – susigūžusiam jaunuoliui, vilkinčiam bliuzoną su kapišonu. O va prie tų laiptelių jau ne kartą su tuo pačiu vyru susitinka viena moteris. Pati girdėjau, kaip siūlė jam įvairių prekių – skalbimo priemonių, skutimosi peiliukų, net patalynės, ir pyko, kad jis nenori paimti avokado. Gal ir nevogtos jos prekės, gal rastos šiukšlių konteineriuose? Juos nuolat tikrina per Žaliakalnio kiemus žygiuojantys bedaliai.
Gal pernai kieme mačiau jauną moterį. Buvo ankstyva žiema, o ji lėkė tekina per kiemą su šiukšlių maišais rankose, įsispyrusi į labai jau lengvus bekulnius batelius. Paskui ją dūmė du berniukai – judrūs, bet labai paklusnūs. Man į akis krito nuogos įdegusios moters blauzdos ir keista apyrankė ant čiurnos. Tik po kelių sekundžių supratau, kad tai buvo apykojė. Tąkart pirmąsyk šį įtaisą pamačiau iš taip arti. Antrą kartą jį man pademonstravo Domeikavos pusiaukelės namų gyventojai. Galėjau pajusti, kaip jiems yra nemalonu tas apykojes nešioti.
Dar vienas mūsų namo kaimynas irgi yra teistas. Ilgai kalėjo, gal du dešimtmečius. O kiemo garaže automobilį stato buvęs prokuroras. Mačiau, kaip abu sveikinasi.
Po kalėjimo grįžta į buvusią aplinką
„Aš pats gyvenu Kauno rajone ir vieną dieną kaimynystėje pamačiau žmogų su apykoje. Esu kalėjimo viršininkas, bet manęs tikrai niekas neinformavo, kur tas žmogus apsistos, išėjęs į laisvę, kad jis atsidurs prie mano tvoros, prie namų, kur gyvena mano šeima, vaikai. Tai yra neišvengiami dalykai – mūsų aplinkoje gyvena teisti asmenys, jie grįžta iš įkalinimo įstaigų į savo namus, pas savo šeimas. Dažnai mes net nesužinome to, ypač jei kaimynai vieni kitų nepažįsta, nebendrauja“, – sako Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktorius, vidaus tarnybos generolas Mindaugas Kairys.
Jo teigimu, pusiaukelės namai yra saugus būdas žmonėms grįžti į įprastą gyvenimą, greičiau adaptuotis. „Aš suprantu bendruomenės nenorą, kad jų aplinkoje įsikurtų tokia įstaiga, bet siūlymas nuteistuosius iškelti į mišką, jūrą ar negyvenamą salą niekur neveda. Nes jie, pasibaigus bausmės terminui, vis tiek turės grįžti į savo namus ir visi gyvens šalia mūsų. Tai tegul geriau grįžta motyvuoti, norintys keistis, nebenusikalsti. Tam šis modelis ir sukurtas, kad padėtų nuteistiesiems grįžti į normalų gyvenimą“, – sako LKT vadovas.
Ir papasakoja atvejį, kuomet viename susitikime su bendruomene lektorius paklausė, kiek dalyvių turi vaikų. Pakilo daug rankų. Tada jis paklausė, kiek iš jų yra garantuoti, kad jų vaikas niekada neatsidurs įkalinimo įstaigoje. „Kaip manote, kiek jų pakėlė ranką?“ – klausia M. Kairys ir atsako: „Nė vienas.“
Pusiaukelės namai – mitais apipinta įstaiga
Domeikavoje 2023 metų gruodį duris atvėrusi atviro tipo bausmės atlikimo vieta – pusiaukėlės namai – yra jau 8-oji tokio formato įstaiga Lietuvoje. Dar vieni pusiaukelės namai pernai liepą atidaryti Tauragėje, tikimasi, kad greitu metu pusiaukelės namai pradės veikti ir Plungėje, kur pastatas jau nupirktas ir įrengtas, tačiau planuotas įkurtuves sutrukdė užsitęsusios pastato paskirties keitimo procedūros (aut. pastaba – plačiau apie pusiaukelės namų steigimą Plungėje ir Tauragėje bei Domeikavos pusiaukelės namų įkūrimo procesus, dėl kurių šiuo metu vyksta teisiniai procesai, bus rašoma antroje tyrimo dalyje).
Lietuvos kalėjimų tarnyba skelbia, kad pusiaukelės namai yra viena geriausių iš Norvegijos Karalystės perimtų patirčių, Lietuvoje diegiama nuo 2015 metų.
„Kruopšti nuteistųjų atranka į pusiaukelės namus ir jų nuolatinio užimtumo, reikiamos socialinės pagalbos užtikrinimas leidžia tinkamai paruošti nuteistąjį būsimam gyvenimui visuomenėje. Turima septynerių metų praktika Lietuvoje leidžia teigti, kad praėję pusiaukelės namus ir iš jų išleisti nuteistieji itin sėkmingai integruojasi ir praktiškai pakartotinai nenusikalsta. Nuo to mūsų visuomenė tampa tik saugesnė“, – atverdamas pusiaukelės namus Tauragėje teigė buvęs LKT vadovas Virginijus Kulikauskas (aut. pastaba – Mindaugas Kairys LKT direktoriaus pareigas, ministrės teikimu, patvirtinus LR Vyriausybei, pradėjo eiti š. m. gegužės 10 d., anksčiau jis dirbo LKT direktoriaus pavaduotoju).
Naujai Lietuvoje kuriamuose pusiaukelės namuose gyvena iki kelių dešimčių nuteistųjų, įdarbinami Lietuvos kalėjimų ir Lietuvos probacijos tarnybų darbuotojai, kurie kartu su nuteistaisiais kiekvieną savaitę planuoja jų darbus ir užduotis, užimtumo veiklas, pasimatymus, išvykas už pusiaukelės namų ribų, taip pat konsultuoja įvairiais klausimais, teikia socialinę pagalbą, kitą priežiūrą. Pusiaukelės namuose lankosi ir nuteistuosius konsultuoja psichologai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, savanoriai bei kiti asmenys.
Visi nuteistieji, gyvenantys pusiaukelės namuose, privalo įsidarbinti per vieną mėnesį nuo atvykimo, taip pat jie privalo patys apsirūpinti maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis. 10 proc. nuo savo uždarbio jie moka Lietuvos kalėjimų tarnybos fondui, kurio lėšos naudojamos įkalintųjų sąlygoms gerinti, laisvalaikio užimtumo priemonėms ir pan.
Pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji gali be apribojimų naudotis savo lėšomis, jie dažniausiai perkeliami į tuos pusiaukelės namus, kurie yra arčiau jų gyvenamosios vietos, artimųjų ir darbovietės. Jei dirba, vykdo vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, savaitgaliais gali vykti į namus, lankyti artimuosius, gyventi įprastą nekalinčio žmogaus gyvenimą.
Į pusiaukelės namus – atviro tipo bausmės atlikimo vietą – nuteistieji perkeliami atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 37 straipsnio nuostatas (nuoroda).
Asmuo, pažeidęs nustatytą tvarką ar įvykdęs administracinį nusižengimą, vadovaujantis tuo pačiu BVK 37 straipsniu, gali būti grąžintas atgal į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Asmuo taip pat gali būti iškeltas iš pusiaukelės namų tuo atveju, jei nedirba, nesimoko arba kelia grėsmę visuomenei.
Pusiaukelės namuose gyvenantiems nuteistiesiems taikomi itin griežti ribojimai – jie privalo grįžti ir gali išvykti tik nurodytu laiku, vyksta kasdienės blaivumo tikrinimo procedūros, galioja 0 promilių taisyklė, atliekami šlapimo tyrimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo, pusiaukelės namuose nuolat budi pareigūnai, patalpos ir teritorija nuolat stebima vaizdo kameromis.
Į pusiaukelės namus perkeliami tie nuteistieji, kuriems reikalingas intensyvus parengimas grįžti į laisvę. Būna situacijų, kai žmogus yra motyvuotas keisti savo elgesį ir gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, tačiau įkalinimo įstaigoje praleido, pavyzdžiui, dešimt ar net trisdešimt metų. Tokiam asmeniui gali būti labai sunku išmokti gyventi naujomis sąlygomis – naudotis banko kortelėmis, internetu, įsitvirtinti darbo rinkoje. Pusiaukelės namuose toks žmogus gali gauti reikalingą pagalbą ir pamažu išmokti gyventi naujomis sąlygomis.
Nuteistųjų aplinka kuria nesaugumo atmosferą Domeikavoje
Kauno rajono savivaldybės duomenimis, Domeikavos seniūnijos gyventojų skaičius šiuo metu siekia 12 tūkstančių, tačiau gyventojų gali būti ir daugiau, nes teritorija jau seniai tapo tankiai apgyvendintu Kauno priemiesčiu, kuriame kuriasi ir mieste registruoti asmenys. Iš Domeikavos Kauno miesto centrą, jei nepateksite į spūstis, lengvai pasieksite per 10-15 minučių.
Wikipedia duomenimis, Domeikava yra tituluojama didžiausiu kaimu Lietuvoje, nors pastarąjį dešimtmetį ši Kauno rajonui priklausanti teritorija vystosi labiau miesto, nei kaimo principu – čia vystomi ištisi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriasi mokyklos, darželiai, parduotuvės, gausu paslaugų ir gamybos įmonių.
Nors atvėrus pusiaukelės namus Domeikavoje aplink pastatą suskubta įrenginėti vaizdo stebėjimo kameras, o 2024 m. birželį vykusiame pusmečio veiklos pristatymo renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažadėjo jų įrengti tiek, kiek tik reikės, gyventojai vis tiek nuogąstauja, kad jų aplinka tapo nesaugi.
„Pusiaukelės namai įkelti į visiškai ramų individualių namų kvartalą, kuriame kuriasi jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, kai kurie naujakuriai net tvorų dar neturi. Mes suprantame, kad gal patys pusiaukelės namų gyventojai ir nedarys nusikaltimų, bet jie „pritraukia“ panašius į save asmenis, kurie ilgainiui ima daryti poveikį visai gyvenamajai aplinkai“, – įsitikinusi Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitijos, kurioje 2023 metų pabaigoje pradėjo veikti Domeikavos pusiaukelės namai, seniūnaitė Rima Stabrauskienė. Ji nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į gyventojų protestus prieš šią įstaigą, dalyvavo visuose susitikimuose su Kalėjimų tarnyba, Kauno rajono meru, kitais pareigūnais, politikais.
Birželį vykusiam pusiaukelės namų pusės metų veiklos pristatymui ji parengė bendruomenės pranešimą, jame citavo 2022 m. publikuotą mokslinį tyrimą (daktaro disertaciją) apie pusiaukelės namų poveikį kriminogeninei situacijai gyvenamųjų namų teritorijose (tyrime nagrinėti 5-ių Vankuverio (Kanada) pusiaukelės namų atvejai).
Pasak šio tyrimo, egzistuoja reikšmingas ryšys tarp pusiaukelės namų ir nusikalstamumo lygio, ypač kai kalbama apie smulkesnius turtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, vandalizmą ir vagystes, kuriems įvykdyti reikia mažiau laiko ir pastangų.
„Pusiaukelės namai veikia kaip katalizatorius – prisideda prie vietos nusikalstamumo ne tik dėl juose gyvenančių nusikaltėlių pakartotinio nusikalstamumo, bet pritraukia kitus nusikaltėlius į vietovę ir taip padidina nusikalstamumo lygį“, – tyrimu rėmėsi R. Stabrauskienė, aiškindama, kodėl, bendruomenė nesutinka, jog Domeikavos pusiaukelės namuose būtų apgyvendinta daugiau nuteistųjų – iki 25-ių.
Nedidins gyventojų skaičiaus
Šiuo metu Domeikavos pusiaukelės namuose gyvena 11 asmenų, planuojama, kad iki metų pabaigos jų bus 15. LKT vadovas M. Kairys asmeniškai pažadėjo vietos bendruomenei, kad nuteistųjų skaičius kol kas nebus didinamas, nors pastato plotas leistų čia įsikurti ir žymiai didesniam gyventojų skaičiui.
Iš pradžių į pastatą planuota perkelti ir Lietuvos probacijos tarnybos (LPT) Kauno skyrių. Dėl didelį ažiotažą šalyje sukėlusių gyventojų protestų šių planų buvo atsisakyta. LPT Kauno skyrius ir toliau veikia miesto centre, Kęstučio gatvėje. Na, o pačioje Probacijos tarnyboje taip pat vyksta struktūrinis ir valdymo pokytis – šį rudenį iš 7-ių teritorinių veiklos skyrių liks trys: Rytų, Vakarų ir Vidurio Lietuvos.
Probacijos tarnybos pareigūnai dirba 45-iuose šalies miestuose. LKT ir LPT bendradarbiavimo pilotinis modelis nuo pernai metų liepos mėnesio vyksta Tauragės pusiaukelės namuose. Čia dalis probacijos darbuotojų prisideda prie nuteistųjų resocializacijos proceso: teikia socialinę pagalbą, organizuoja užimtumo veiklas, taiko elgesio korekcijos programas. Planuojama, kad probacijos darbuotojai dirbs ir Plungės pusiaukelės namuose, tačiau Domeikavos atvejis buvo kitoks – pastate Stumbro gatvėje turėjo pradėti veikti savarankiškas LPT padalinys.
LKT vadovas žada, kad iki 2024 m. pabaigos situacija nesikeis ir liks galioti dar vienas esminis susitarimas su vietos bendruomene: Domeikavos pusiaukelės namuose ir toliau gyvens perpus mažiau gyventojų nei planuota, o visi čia gyvenantieji ir toliau nešios apykojes.
Tačiau pastarąją žinią, kad apykojės lieka galioti ir po pusės metų veiklos, dauguma Domeikavos pusiaukelės namų gyventojų sutiko nedžiugiai. Pagal šios atviro tipo įkalinimo įstaigos nuostatus, apykojės jos gyventojams nėra privalomos, dėl jų nešiojimo būtinybės sprendžiama individualiai, jei tokią priemonę numato kalinį prižiūrintis pareigūnas. LKT direktorius M. Kairys neslepia, kad dėl privalomo apykojų nešiojimo jau yra pateikti keli nuteistųjų skundai. Jei tarnybos nutars, kad tai pažeidžia nuteistųjų teises, greičiausiai apykojes teks nuimti bent daliai nuteistųjų.
Su žurnaliste bendravę Domeikavos pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji minėjo, kad nešioti apykojes jiems nėra patogu, jas reikia nepamiršti pakrauti, kartais jos trukdo darbui, o labiausiai nepatinka darbdaviams, sukelia kitų darbuotojų ar klientų nepasitenkinimą.
„Buvo keletas nuteistųjų, kurie galėjo persikelti į Domeikavą, kur gyventų arčiau savo artimųjų, tačiau sužinoję, kad bus stebimi elektronine stebėjimo priemone, jie atsisakė. Visuomenėje stigmos labai gajos, tačiau nemanau, kad tai trukdo nuteistiesiems įsidarbinti ar dėl to jie patiria diskriminaciją. Turime nemažai įmonių, kurios nori juos įdarbinti, nes darbo rinkoje trūksta motyvuotų darbuotojų. Radę darbą, paprastai nuteistieji jį vertina, dirba pareigingai ir sąžiningai“, – įsitikinęs LKT vadovas M. Kairys.
Nuteistieji nenori nešioti apykojų
Prekes po parduotuves išvežiojančiu vairuotoju dirbantis Domeikavos pusiaukelės namų gyventojas 52 m. Artūras (aut. pastaba – vardas pakeistas dėl asmens duomenų apsaugos, tačiau žurnalistei tapatybė žinoma) įsitikinęs, kad jeigu jam nebūtų uždėta apykojė, jis galėtų susirasti geriau apmokamą darbą. Jo skaičiavimais, galėtų uždirbti 600–700-ais eurų daugiau. Norėjo vairuoti betonvežę, bet darbdavys pasakė, kad priims, kai jam nuims apykoję – nenori, kad visi žinotų, jog įdarbino nuteistąjį.
Uždarbis Artūrui – aktuali tema. Kaip ir kiekvienam, kuris privalo išgyventi iš nedidelių pajamų. Jis, kaip ir dauguma nuteistųjų, turi skolų, todėl dalį atlyginimo iš jo nuskaičiuoja antstolių tarnyba, 10 proc. uždarbio jis privalomai moka LKT fondui. Taip pat pats perka sau maistą, apsirūpina būtinaisiais daiktais, higienos priemonėmis.
„Finansine prasme gyventi „zonoje“ man buvo patogiau. Dirbdavau nuo 9 iki 16 val. ir gaudavau virš 300 eurų atlyginimą. Dabar dirbu pilną dieną, mano atlyginimas – 1100 eurų, tačiau realiai į rankas po visų atskaitymų gaunu 440 eurų“, – pasakoja vyras.
Artūras turi 5 vaikus. Du suaugę sūnūs gyvena savarankiškai. Su trečiąja 32 m. žmona susilaukė trijų vaikų: jauniausiam sūnui vos 10 mėnesių, dar auga 5 metų sūnus ir 9 m. dukra. Kai grįžta į namus pas šeimą, jam didžiausias nepatogumas, kai mažieji prašo nupirkti ledų ar kokią bandelę. „Vakar ėjom su vaikais ir žmona į zoologijos sodą, tai pasakiau, kad ledų nupirksiu kitą dieną – visai neturėjau grynųjų“, – sakė Artūras.
Kiekvieno nuteistojo istorija gali būti ir kitokia
Artūro giminėje jis pirmas žmogus, patekęs į kalėjimą. Iki tol ir jis pats neturėjo nei nusikalstamos praeities, nei teistų draugų. Prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą Artūras irgi dirbo vairuotoju – kas savaitę į Vokietiją gabeno automobilius, krovinius, pavežėdavo ir keleivių. Kartą, paprašytas pažįstamų, paėmė iš Vokietijos pavežti asmenį, kuris norėjo grįžti į Lietuvą. Pakeleivis į jo mašiną įlipo su nedideliu krepšiu. „Kai jis pamatė Lazdijuose pareigūnus su šunimis, pasakė, kad eina į tualetą. Vyko patikra ir to pakeleivio krepšyje rado 3 kg žolės. Niekas nepatikėjo, kad krovinys ne mano, nes vairuotojas atsako už viską, kas vežama jo automobilyje. Taip patekau į kalėjimą. Iš pradžių gavau 8 metus, po kelių teismų terminas dar pailgėjo. Nors mano pakeleivį irgi pagavo, bet jis ir jo bendras išsisuko, o aš ilgam sėdau“, – pasakoja vyras.
Šios vyro papasakotos versijos negaliu niekaip patikrinti – pareigūnai iškart pasakė, kad jokių duomenų apie asmenis, kurie sutiko duoti interviu, neteiks, tačiau pats Artūras sutiko viešinti savo veidą, vardą ir pavardę. Jis sako, kad kai žolę legalizuos, o tai vis tiek anksčiau ar vėliau nutiks, jo vaikai galės juoktis iš šios tėvui skirtos bausmės – Artūras nuteistas kalėti 12 metų.
Šiek tiek skaičių: 1-ai suktinei reikia apie 0,2–0,5 g žolės, tad iš 3 kg išeitų 6–15 tūkst. suktinių. 1 g žolės nelegalioje rinkoje dabar kainuoja 10–15 eurų, tad išeitų, kad nelegalaus pašnekovo vežto krovinio vertė galėjo siekti 30– 45 tūkst. eurų (aut. pastaba – duomenys subjektyvūs, gauti analizuojant viešai prieinamą informaciją).
„Per daug visko ant kortos pastatyta“
„Kai man pasakė, kad mane perkels į pusiaukelės namus Domeikavoje, kad galėčiau gyventi arčiau šeimos, dirbti, lankyti juos savaitgaliais, labai nustebau. Buvau matęs reportažus, kur gyventojai protestavo, nemaniau, kad jie atidarys šiuos namus. Man dar kalėjime pareigūnai pasakė: „Mes tavimi pasitikim, todėl nepavesk mūsų“. Puikiai suprantu juos, bet mes ir patys jokiais būdais nenorime grįžti atgal, per daug pastangų įdėta, kad čia galėtume gyventi“, – sako jis.
Bausmę Artūras atlieka nuo 2017 metų. Svarsto, kad pusiaukelės namuose, jei viskas klostysis palankiai, dar praleis 2–3 metus ir tada galbūt bus paleistas į laisvę anksčiau termino.
„Gyvenimas pusiaukelės namuose primena gyvenimą laisvėje. Mes patys kasdien važiuojam į darbą, patys perkam ir gaminam maistą, savaitgaliais vykstame į namus pas šeimą. Nei vienas nenorime prarasti tokio gyvenimo, todėl kai kažkas pradeda pasakoti, kad mes čia kažką vagiam iš „Iki“, tai jaučiu tik apmaudą. Aš dėl to net nesiartinu prie tos „Iki“, kur atidarė, ar prie kokių gyventojų kiemų“, – sako Artūras.
Negali atskleisti duomenų dėl nuteistųjų saugumo
Tačiau visai kitokią realybę regi ar įsivaizduoja regintys aplink pusiaukelės namus gyvenantys domeikaviečiai. „Ar tikrai jaustumėtės rami, jei kasdien tuo pačiu autobusu, kuriuo į mokyklą važiuoja tavo dvi nepilnametės dukros, važiuotų ir lygtinai kalintys asmenys?“ – retoriškai paklausė Domeikavoje gyvenantis kolega žurnalistas, man užsiminus, kad gal nereikia būti tokiu priešišku prieš šiuos LKT planus.
Tiesa, galiausiai, dėl gyventojų protestų bent jau artimiausiu metu čia atsisakyta planų perkelti probacijos tarnybą, tačiau net ir 10–20 nuteistųjų apgyvendinimas kelia aplinkinių namų gyventojams didelį nerimą ir daug baimių.
Gyventojus bandoma raminti patikinimu, kad čia nebus apgyvendinti itin sunkius, smurtinius ar seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius vaikus įvykdę asmenys, tačiau iš tiesų nė vienas gyventojas neturi teisės sužinoti, už kokius nusikaltimus teisti asmenys tęsia bausmę atviro tipo įkalinimo įstaigoje. Nuteistųjų teisę į privatumą įtvirtina įstatymai, taip pat ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„O kas pasikeistų, jei mes pasakytume, kad pusiaukelės namuose gyvena teisti už sukčiavimą ar lengvų narkotikų platinimą, vagystes? Tai tik sukurtų naujas sąmokslo teorijas. Manome, kad pasitikėjimą turime kurti su bendruomene palaikydami nuolatinį ryšį, rodydami, kad mūsų namų gyventojai dirba, laikosi taisyklių, nenusižengia“, – sako LKT vadovas M. Kairys.
Visi – net žmogžudžiai – nusipelno resocializacijos
Pagal įstatymą, Bausmių vykdymo kodeksą, bausmės nėra skirstomos į lengvas ar sunkias. Teisę į resocializaciją turi kiekvienas nuteistasis, todėl, tarkim, jei žmogus yra nuteistas dešimties metų laisvės atėmimo bausme už nužudymą, po aštuonerių ar septynerių metų jis gali patekti į pusiaukelės namus.
„Visi nuteistieji, kurie siekia patekti į atviro tipo įkalinimo įstaigą, jau kalėjime turi būti perkelti lengvą grupę. Tai reiškia, kad jau kalėjime jie pereina pirmą resocializacijos atranką: dirba, neturi nuobaudų, daro pažangą, yra priskirti mažai ar vidutinei rizikai vėl nusikalsti, dalyvauja įvairiose socializacijos programose, pavyzdžiui, smurto, priklausomybių valdymo ir kt. Kokiai grupei priskirti nuteistąjį, sprendžia vertinimo komisija, kuri susideda iš daugybės pareigūnų“, – apie ilgą procesą, kaip galiausiai nuteistieji patenka į pusiaukelės namus, pasakoja Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.
Jis pabrėžia, kad į pusiaukelės namus siekiančių patekti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba bausmės atlikimo metu ji turi akivaizdžiai sumažėti, paprastai tariant, nuteistasis turi rodyti akivaizdžią pažangą.
Anksčiausias perkėlimo terminas – atlikus ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės.
Dar viena riba, kai svarstoma, ar nuteistasis gali gyventi atviro tipo įkalinimo įstaigoje ir ar ji jam reikalinga suformuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius, – kai iki galimo lygtinio paleidimo liko ne daugiau kaip dveji metai.
Kas, pareigūnų vertinimu, yra kalinčiojo daroma akivaizdi pažanga? Visų pirma, tai noras keistis. Tai vertina pareigūnai, psichologai, socialiniai darbuotojai, atsižvelgiama, ar nuteistasis dirba, ar noriai dalyvauja įvairiose programose, susitinka su savanoriais, lanko įkalinimo įstaigoje organizuojamus užsiėmimus, dalyvauja savanoriškose veiklose.
Pirmąją rekomendaciją, kuriam nuteistajam jau galima būtų skirti atvirą bausmės atlikimo tipą, rašo kontaktinis pareigūnas, jo siūlymas turi būti grindžiamas kitų pareigūnų ir specialistų vertinimu, o nuteistasis turi atitikti jam keliamus kriterijus.
Ar galima nusipirkti vietą pusiaukelės namuose?
Plungėje vykusio Kalėjimų tarnybos organizuoto susitikimo su vietos bendruomene metu viešai pasisakęs vietos gyventojas neslėpė pats gyvenęs Pravieniškių pusiaukelės namuose. Jis taip pat išsakė mintį, kad vieta pusiaukelės namuose gali būti „perkama“.
Domeikavos gyventojų protestų prieš pusiaukelės namus vienas iš aktyvistų, aktorius Ridas Žirgulis, duodamas interviu šio tyrimo autorei, įvardijo ir sumą, kiek galėtų kainuoti vieta pusiaukelės namuose – nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
„Šiuos pasisakymus girdėjau ir aš, tačiau apie tai Plungėje viešai kalbėjęs buvęs nuteistasis nesirėmė faktais. Apie kalėjimų sistemą yra prikurta daug įvairiausių mitų ir istorijų. Kaip tarnybos vadovas galiu tik teigti, kad šiuo metu neturiu indikacijų, jog tokie dalykai vyktų“, – atrėmė M. Kairys.
Pasak jo, jei nuteistasis atitinka kriterijus, pagal kuriuos gali toliau tęsti bausmės atlikimą atviro tipo įkalinimo įstaigoje, jis automatiškai patenka į skaitmeninį sąrašą. Paprastai tariant, jei kažkas tą asmenį bandytų išbraukti iš to sąrašo ir į jo vietą įrašyti kitą, ar vykdytų kažkokius kitus neteisėtus veiksmus, elektorininis tokių veiksmų pėdsakas būtų viešai matomas sistemoje.
„Kaip žmogus gali „nusipirkti“ tai, kas jam ir taip priklauso?“ – retoriškai klausia M. Kairys.
– Ar esate tikras, kad kalėjimų sistemoje korupcijos nėra? – perklausiu LKT direktoriaus.
– Ne, to absoliučiai garantuoti negaliu. Praėjusiais metais turėjome ne vieną atvejį (aut. pastaba – tai nebuvo susiję su pusiaukelės namais), kai pareigūnai buvo atleisti iš darbo dėl ryšių, kurie žemino pareigūno vardą ir buvo kvalifikuojami kaip nusikalstama veika. Manau, kad esame procese, kurio metu sistema po truputį valosi, ir tikiuosi, kad judam labai teisinga linkme, – atsako M. Kairys.
Marijampolės pusiaukelės namų bėglys žudikas sulaikytas po 5 parų
Kol buvo ruošiama ši tema, viešai aprašyta istorija apie liepos 9 d. iš Marijampolės pusiaukelės namų pasišalinusį nuteistąjį Remigijų Bružą (gim. 1952 m.). Laisvėje jis išbuvo iki liepos 14-osios nakties, kuomet jį sostinėje sulaikė Vilniaus policijos pareigūnai. Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistojo paieška.
Kadangi vyras anksčiau gyveno Plungėje, žinia apie bėglį gerokai suneramino jo buvusius kaimynus ir visus plungiškius. Baimintasi, kad už itin žiaurų jaunos moters nužudymą teistas kalinys gali pasirodyti gimtajame mieste. Tai, kad nusikaltimas įvykdytas prieš 30 metų, vietos gyventojų neguodė, o įtampa atslūgo tik paskelbus žinią, kad vyras sulaikytas.
„Šio nuteistojo istorija yra unikali – realiai jis buvo nuteistas sušaudyti, vėliau perteistas kalėti iki gyvos galvos, dar vėliau – terminuotai bausmei. Jis buvo charakterizuojamas kaip vienas iš perspektyviausių nuteistųjų gyventi laisvėje. Man sunku spręsti, kas nutiko su jo asmenybe, gal per anksti patikėjo laisve, tačiau jis turėjo ir dėl savo elgesio prarado galimybę gyventi atviro tipo įkalinimo įstaigoje, dabar toliau tęsia bausmės atlikimą kalėjime. Galiu tik pridurti, kad jo situacija yra susijusi su alkoholio vartojimu“, – komentuoja LKT direktorius M. Kairys.
Nors ir grąžintas į uždaro tipo įkalinimo įstaigą, R. Bružas vieną dieną atliks jam skirtą įkalinimo bausmę ir grįš į laisvę.
Žmonių baimes išnaudoja populizmui ir rinkimams
Ten, kur daug nežinios ir neapibrėžtumo, ten daug vietos nepasitikėjimui, baimėms, nesaugumui. Kalėjimų sistema būtent tokia: čia visi duomenys – įslaptinti, čia didelis pasitikėjimo kreditas ir tikrai nemenkos sulaužytų pažadų, nuopolio, nepateisintų vilčių palūkanos. Tokia situacija, dar labiau kurstant baimę ir negatyvą, lengva pasinaudoti. Ypač jei sieki populizmo: turi ambicijų greitai išgarsėti, pelnyti žmonių palaikymą ir pasitikėjimą, kurį lengva paversti rinkėjų balsais.
Socialiniame tinkle feisbuke susikūrusioje atviroje grupėje „Domeikavos Vienybė“, turinčioje 1,3 tūkst. narių, galima rasti aktyvios pasipriešinimo Domeikavos pusiaukelės namų atidarymui dalyvės Dalios Grakulskytės įrašų. Spalio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose į Seimą moteris yra įrašyta 85-uoju numeriu politinės partijos „Nemuno Aušra“ sąraše. Su šia partija ji kandidatuoja Raudondvario vienmandatėje apygardoje Kauno rajone.
Vienoje iš socialinio tinklo diskusijų internautai paprašė D. Grakulskytės atsiskaityti už lėšas, kurios buvo renkamos iš žmonių ir turėjo būti skirtos kovai teismuose, kad pusiaukelės namai šiame miestelyje nebūtų atidaryti. Viešai pažadėjusi tokias ataskaitas pateikti, moteris toliau į klausimus nebuvo linkusi atsakinėti.
„Bet kokiu atveju uždaryti einamąjį klausimą dėl pusiaukelės namų steigimo ir vietoje jų atidaryti „Menų mokyklą“ išlieka mano prioritetu Nr. 1“, – komentavo ji. Paprašyta pakomentuoti situaciją tyrimo autorei, D. Grakulskytė gyvai kalbėtis nepanoro.
Bendruomenių kova teismuose jau kainavo tūkstančius
Domeikavos bendruomenei teisme atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas sako nepastebėjęs, kad ši gyventojų kova būtų politizuota. „Nepastebėjau, kad tai būtų susiję su politika, neteko nė viename susitikime pamatyti dalyvaujančių su byla nesusijusių politinių partijų ar judėjimų atstovų. Šiuo aspektu tikrai nesidomėjau, todėl negaliu nieko pakomentuoti“, – sako advokatas.
Dėl sumų, kurias jam jau sumokėjo gyventojai, jis prašė kalbėtis su bendruomenės atstovais.
Šiuo metu teismą yra pasiekusios dvi bylos: viena iškelta Kauno rajono savivaldybės administracijai, kita – Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Teisingumo ministerijai.
„Su byla rajonui yra viskas aiškiau: mes skundžiame konkretų administracinį sprendimą pakeisti pastato paskirtį atgaline tvarka, nes pirmiau įsteigti pusiaukelės namai, apgyvendinti nuteistieji, o jau prasidėjus protestams, pakeista pastato paskirtis, kuri sudarė teisines sąlygas tai padaryti. Tačiau su byla prieš kalėjimų tarnybą yra sudėtingiau, nes nėra jokio teisės akto, pagal kurį šie namai buvo įsteigti. Mums teko ilgai sukti galvas, ką konkrečiai apskųsti. Galiausiai nusprendėme skųsti pačius veiksmus, kuriais buvo įsteigta šį įstaiga“, – sako ne vienoje byloje visuomenės interesą ginantis advokatas.
Viešojo intereso gynimo fondo vadovo, advokato S. Dambrausko įsitikinimu, ydingiausia mūsų valstybėje yra tai, kad Teisingumo ministerija, kuri tam tikra prasme turėtų formuoti teisinę savimonę bei kultūrą ir pati sau kelti aukščiausius teisinius standartus rūpindamasi valstybės autoritetu, elgiasi atvirkščiai ir kuria įstaigas, apeidama teisės aktus ir įstatymus. „Žinoma, kad pirmiausia viskas turėjo prasidėti nuo bendravimo su bendruomene, informacijos suteikimo bei diskusijų, ar pasirinkta vieta yra tinkama tokiai įstaigai. Turėjo būti įvertinti visi tokio projekto privalumai ir trūkumai, galimas poveikis, tačiau viskas padaryta atvirkščiai – nutylint, gudraujant, apgaunant visuomenę. Todėl nereikia stebėtis, kad žmonės tam priešinasi“, – sako S. Dambrauskas.
Kadangi bendruomenė buvo linkusi teisybės ieškoti teisme, tam tikslui buvo įsteigta viešoji įstaiga „Domeikavos vienybė“, jos direktorė – jau minėta D. Grakulskytė.
Pagal iniciatyvinės grupės narės pateiktus duomenis, teisinės išlaidos bendruomenei jau dabar siekia beveik 11 000 eurų, o visas procesas norint toliau tęsti kovą teismuose gali kainuoti net iki 20 000 eurų.
Gyventojų skirta parama, kuri siekė virš 15 tūkst. eurų, beveik visa buvo panaudota teisinėms paslaugoms, nedidelė dalis buvo skirta viešiems renginiams. „Kažkiek lėšų prireikė renginių organizavimui, taip pat mokėjome už pastato, kurį LKT nupirko Domeikavoje pusiaukelės namų įsteigimu, vertinimą. Mūsų skaičiavimais, toliau tęsti kovą teismuose dar gali prireikti 6-ių ir daugiau tūkstančių eurų. Kai matai tokias sumas, supranti, kodėl tiek mažai žmonių ryžtasi teisinėmis priemonėmis kovoti prieš institucinę prievartą“, – sako ji.
Ieškinio teikėjai jau gavo šaukimus į pirmąjį teismo posėdį, kuris vyks spalio 3 d.
Pusiaukelės namai turi būti nedideli – iki 10 asmenų
Rugpjūčio pradžioje Domeikavos pusiaukelės namuose įvyko dar vienas susitikimas su Kumpių bei Šakių kaimų seniūnaitijos gyventojų atstovais, tačiau ir po jo seniūnaitė R. Stabrauskienė pozicijos nekeičia.
Pasak jos, Vankuverio pusiaukelės namų tyrimas atskleidžia, kad didelis pusiaukelės namuose apgyvendintų nuteistųjų su kriminogenine praeitimi skaičius mažina resocializacijos tikimybę. Kuo daugiau gyventojų pusiaukelės namuose, tuo jie daugiau bendrauja tik tarpusavyje, pradeda formuotis grupės, kurios gali toliau vykdyti nusikalstamas veikas.
„Tyrime daroma išvada, kad aplink pusiaukelės namus nusikalstamumas padidėja, nes jo gyventojai tiesiog pritraukia kriminalinius asmenis, kurie yra arba pažįstami, arba lankėsi pusiaukelės namuose. Tad numatytas 25-ių nuteistųjų skaičius vienuose pusiaukelės namuose yra ženkliai per didelis“, – įsitikinusi moteris.
R. Stabrauskienės teigimu, dėl pusiaukelės namų kaiminystės dalis gyventojų net nusprendžia išsikraustyti, o atsikrausto tokie asmenys, kurie su ta vietove nesieja savo ilgalaikių planų, planuoja gyventi tik kurį laiką.
„Tai mažina gyvenamojo rajono patrauklumą, o drauge krenta ir nekilnojamojo turto kaina. Todėl mums ši įstaiga yra žalinga tiek emociškai, tiek finansiškai. Iki jos atsiradimo gyvenome savo ramiame kvartale lyg kaime, pamiršdavom duris rakinti, dabar visi galvojam apie papildomą apsaugą, neramu tiek dėl turto, tiek dėl šeimų ypač baiminamės dėl vaikų, visai šalia įsikūrusios ugdymo įstaigos, vaikų darželiai, bijome, kad gali prasidėti prekyba narkotikais“, – realių baimių neslepia moteris.
Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai nėra linkę sureikšminti pusiaukelės namų įtakos gyvenamojo būsto kainoms toje vietovėje. „Nepaisant paplitusių stereotipų, mano nuomone, šis veiksnys neturėtų daryti didelės įtakos NT kainai, nes tai būtų neracionalu“, – sako agentūros „Capital Kaunas“ biuro vadovė Gintarė Meiluvienė.
Brokerė pastebi, kad dėl atsiradusios tokios įstaigos kaimynystės konkretaus parduodamo ar perkamo objekto privalumai, infrastruktūra, gyvenimo kokybė bei vietos patrauklumas iš esmės nepasikeičia.
„Be to, pusiaukelės namai – tai vieta, kurioje gyvena žmonės jau paleisti iš įkalinimo įstaigos, tad jų buvimo aplinkiniai dažniausiai nė nepastebi, nebent tai būtų labai arti gyvenamųjų namų“, – sako ji.
Brokerė sutinka, kad dėl išankstinių nuostatų, paplitusių tarp tam tikrų pirkėjų grupių, kaimynystėje atsidarius pusiaukelės namams NT pardavimo laikotarpis gali būti šiek tiek ilgesnis arba gali atkristi tam tikra pirkėjų grupė. „Tačiau tai yra labiau emocinis veiksnys, dėl kurio aplinkinio nekilnojamojo turto vertė neturėtų sumažėti. Labai panašiai yra su nekilnojamuoju turtu šalia kapinių – vieniems tokia kaimynystė sukelia šiurpą ir jie neįsivaizduoja gyvenimo šalia kapinių, kiti nemato tame problemų“, – sako G. Meiluvienė.
Policija ir gyventojai kriminogeninę situaciją vertina prieštaringai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris liepos mėnesį informavo, kad policijos registruojamų įvykių registre Domeikavos ir Šakių kaimuose 2024 m. nuo sausio 1 dienos iki birželio 14 dienos užregistruota 414 pranešimų (2023 m. per tą patį laikotarpį – 431). Policijos atstovų teigimu, aptariamu laikotarpiu buvo stebimas nežymus nusikalstamumo mažėjimas.
Pranešimų, registruotų 2024 m., priežastys:
27 proc. susiję su eismo saugumu;
20 proc. susiję su vagystėmis;
16 proc.susiję su viešosios tvarkos pažeidimais;
14 proc. susiję su smurtu artimoje aplinkoje;
2 proc. susiję su sukčiavimais ar nusikaltimais, vykdomais kitam asmeniui, pavyzdžiui, fiziniu skausmo sukėlimu.
2024 m. iki birželio 14 dienos, jau veikiant pusiaukelės namams, pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai (2023 m. per tą patį laikotarpį – 22), stebimas jų skaičiaus padidėjimas.
Ikiteisminių tyrimų, pradėtų 2024 m., priežastys:
65 proc. – vagystės
7 proc. – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo
7 proc. – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
21 proc. – kita.
Komisariato atstovų teigimu, šioje vietovėje dominuoja vagystės. Dėl prekių vagysčių iš prekybos centrų pradėta net 16 ikiteisminių tyrimų. „Visos nusikalstamos veikos ištirtos, jos nebuvo susijusios su pusiaukelės namų gyventojais“, – rašoma komentare.
Birželį Domeikavos pusiaukelės namuose vykusiame pusės metų veiklos pristatymo renginyje policijos atstovė Monika Puškovienė teigė, jog staiga metų pradžioje išaugusį smulkių vagysčių skaičių Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitijoje lėmė naujai Domeikavos ir Sargėnų sandūroje pastatyta „Iki“ parduotuvė, dauguma vagysčių buvo įvykdytos būtent iš jos, tačiau prekybos tinklo „Iki“ atstovai tyrimo autorei to nepatvirtino.
Raštu atsiųstame atsakyme prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad negali pateikti statistikos apie konkrečioje parduotuvėje įvykdytus nusikaltimus, nes ši informacija nėra skirta viešam naudojimui.
„Vagystės vyksta visoje Lietuvoje, ši parduotuvė nėra niekuo išskirtinė, o lyginant su praėjusiais metais, vagysčių skaičius yra padidėjęs bendrai visoje Lietuvoje“, – komentavo ji.
Komunikacijos atstovė nenorėjo įsigilinti į kontekstą, kad pusiaukelės namų atidarymas gali lemti tai, kad vagysčių šioje parduotuvėje gali būti daugiau dėl pusiaukelės namų gyventojų pritraukiamos specifinės aplinkos – jų draugų, pažįstamų, giminaičių – apie tai kalba R. Stabrauskienė.
Nauja „Iki“ parduotuvė Domeikavoje duris atvėrė beveik vienu metu kaip ir pusiaukelės namai – gruodžio viduryje, prieš pat Kalėdų šventes. Pasak prekybos tinklo atstovės, šioje parduotuvėje dažniausiai vagiama tai, kas ir kitose parduotuvėse – alkoholis, kava, kitos lengvai antrinėje rinkoje realizuojamos prekės.
„Domeikavoje įsikūrusioje parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, budi apsaugos darbuotojai, įrengtos papildomos saugos priemonės. Vaizdo įrašai peržiūrimi daug greičiau vietoje. Kartais vagys sulaikomi dar parduotuvėje, kartais juos suranda policija, vykdydama ikiteisminius tyrimus“, – komentavo atstovė.
Pasak G. Kitovės, nebūtų teisinga vogti nusprendusius žmones priskirti konkrečiam tipui, nes yra turinčių socialinių problemų, su priklausomybėmis ir pan. „Vagišiai yra skirtingi, vagia dėl skirtingų priežasčių ir skirtingas prekes, mums nėra žinoma, kad tai galėtų būti kažkaip susiję su kaimynystėje įkurtais pusiaukelės namais“, – sakė ji.
Per kiek laiko į Domeikavą atvyks policijos ekipažas?
Tačiau Domeikavos bendruomenės atstovams ši situacija, net ir po policijos paaiškinimų, vis tiek kelia nerimą. Išaugusį vagysčių skaičių jie sieja su čia įsteigtais pusiaukelės namais. Nerimą jiems kelia ir pirmą kartą fiksuota neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis veika, nors pranešimuose ir nurodoma, kad ji padaryta „be tikslo platinti“.
„Sutinku, kad ne pusiaukelės namų gyventojai vagia ar užsiima prekyba narkotinėmis medžiagomis – jie tikrai taip nedarys, nes nė vienas nenori grįžti ten, iš kur atvyko. Bet jie turi draugų, pažįstamų, su kuriais laisvai susitinka, pavyzdžiui, pakeliui iš darbo. Suprantu, kad nuteistieji yra stebimi, mums pavyko pasiekti, kad visi Domeikavos pusiaukelės namų gyventojai būtų su apykojėmis, bet jų draugai juda laisvai ir jau rado kelią į mūsų gyvenamąją aplinką, o mes joje jaučiamės nebesaugūs“, – teigia R. Stabrauskienė.
Nesaugumo temą į viešumą kelia ir visai netoli pusiaukelės namų Domeikavoje gyvenantis aktorius R. Žirgulis. „Jūs patikrinkit, iš kur ir ir kiek laiko važiuotų policijos ekipažas į Domeikavą, jei iš tiesų mums prireiktų pagalbos?“ – siūlo vyras.
Policijos atstovai į šį klausimą atsiunčia štai tokį atsakymą: „Kai pranešėjas informuoja apie įvykį Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, įvykiai pagal gaunamą informaciją išskirstomi į A, B ir C kategorijas. A ir B kategorijos iškvietimams, kurie apima pavojų gyvybei, nusikaltimus asmeniui, smurtą artimoje aplinkoje, eismo įvykius ar narkotines medžiagas, yra taikomas prioritetas, į juos reaguojama nedelsiant, į tokius iškvietimus vyksta arčiausiai esantis ir tuo metu laisvas ekipažas.“
Policija nurodo: „Informacijos apie tai, kad asmenys iš pusiaukelės namų Domeikavoje būtų įvykdę teisės pažeidimus, nėra.“
Kauno kalėjimo tarnybos rugsėjo pradžios duomenimis, iš Domeikavos pusiaukelės namų į pusiau atviro tipo įkalinimo įstaigą grąžintas vienas asmuo, dar vienas asmuo yra padaręs pažeidimą trumpalaikės išvykos metu. Nuo veiklos pradžios 4 nuteistieji paleisti į laisvę lygtinai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 8-ni pusiaukelės namai: Alytuje, Marijampolėje, Domeikavoje, Pravieniškėse, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje. Daugumoje jų gyvena apie dvi dešimtis nuteistųjų, Šiauliuose – 47, Vilniuje – 60. Rugpjūčio pabaigos duomenimis, Lietuvoje yra 4 525 nuteistieji, iš jų 158 – pusiaukelės namuose (nuoroda).
I dalies pabaiga. Bus tęsinys.
Publikacijos iliustravimui panaudota fotomenininko Andriaus Repšio parodos „4 kv. m laisvės“ (nuoroda) nuotrauka. Kitų nuotraukų autoriai: Ramūnas Vilkelis, Brigita Sabaliauskaitė, Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Publikacijų ciklą „Vietos bendruomenėms aktualūs žurnalistiniai tyrimai“ iš dalies remia Medijų rėmimo fondas
