Švedijoje fiksavus pirmąjį „b raupų“ atvejį Europoje, Lietuva kol kas neplanuoja didinti turimo vakcinų nuo šios virusinės ligos rezervo.
„Šiame etape tikrai neplanuojame įsigyti. Situaciją stebime. Šiuo metu turimi skaičiai yra pakankami, nes supraskime, kad skiepijami rizikos grupių asmenys“, – BNS šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, turimą 2,5 tūkst. „Jynneos“ vakcinos dozių rezervą 2022 metais Europos Sąjungos (ES) šalims paskirstė Europos Komisija.
Mirtinai pavojingo I tipo „b raupų“ virusas šiuo metu plinta Afrikoje, praėjusią savaitę pirmasis minėtos atmainos atvejis fiksuotas ir Švedijoje.
Pasaulio sveikatos organizacija šį protrūkį pavadino tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatos situacija, tačiau pažymėjo, jog jis nėra dar viena COVID-19 pandemija, nes šis virusas ir jo kontrolės priemonės jau yra žinomos.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teigimu, Lietuvoje šios pavojingos viruso atmainos atvejų nėra registruota.
„Blogų signalų šiuo metu nėra“, – apie situaciją Lietuvoje kalbėjo A. Pečkauskas.
Savo ruožtu ES kovos su užkrečiamosiomis ligomis agentūra paragino valstybes nares pasiruošti atvejų skaičiaus didėjimui.
Vakcinų dovanoti neplanuoja
Reaguodamos į Pietų Afrikos Respublikos ir kitų Afrikos šalių prašymus, ES, Jungtinės Valstijos pažadėjo atsiųsti vakcinų.
Savo ruožtu SAM nurodė, jog donavimas yra suplanuotas Bendrijos lygmeniu, tad Lietuva atskirai skirti vakcinų šiuo metu neplanuoja.
Tuo metu dėl patarimų gyventojams, planuojantiems keliones į Afriką, ministerija žada vadovautis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis.
„B raupų“ (II tipo) protrūkis Europoje buvo stebimas 2022 metais, tuomet Lietuvoje patvirtinti penki atvejai.
Raupais sergantys pacientai gali būti gydomi penkiuose šalies infekcinių ligų centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Lengvi atvejai – ambulatoriškai izoliuojantis namuose iki pilno pasveikimo.
Sąlytį turėjusių asmenų atsekimą vykdo NVSC, jiems suteikiama visa informacija apie ligos požymius, prevenciją.
Plinta artimo sąlyčio metu
„B raupai“ yra infekcinė liga, kurią sukelia „b raupų“ virusas. Pasak NVSC, žinomi du šio viruso tipai: I tipas, vadinamas Kongo baseino tipu, ir II tipas, vadinamas Vakarų Afrikos tipu, kuriam priklauso IIa ir IIb subtipai.
Anot mokslininkų, „b raupai“ nėra lengvai plintanti liga, bet užsikrėsti galima esant artimam fiziniam sąlyčiui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai.
Lietuvoje profilaktiškai nuo beždžionių raupų gali pasiskiepyti rizikos grupei priklausantys asmenys, t. y. vyresni nei 18 metų amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
Šia vakcina taip pat pasiskiepyti gali tie asmenys, kurie turėjo didelės rizikos sąlytį su sergančiuoju ir yra vyresni nei 18 metų amžiaus.
Tokius asmenis identifikuoja NVSC specialistai, apklausdami „b raupais“ susirgusį pacientą. Pasiskiepyti galima Centro poliklinikoje, Vilniuje.
Skiepijimo „Jynneos“ vakcina schemą sudaro dvi vakcinos dozės, skiriamos darant keturių savaičių pertrauką.
Centro teigimu, nuo 2022-ųjų Lietuvoje dviem vakcinos dozėmis profilaktiškai pasiskiepijo 37 asmenys bei septyni asmenys – viena vakcinos doze.
NVSC duomenimis, Europoje nuo 2022-ųjų, kai pradėti registruoti beždžionių raupų atvejai, iki šių metų rugpjūčio iš viso patvirtinti 22 tūkst. 662 šios ligos atvejai, 2023 metais – 860 atvejų, 2024-ais – 685 atvejai.
Visi atvejai sukelti II tipo beždžionių raupų viruso.
