1919 m. liepos 30 d. pagal Laikinosios Lietuvos vyriausybės įstatymą buvo įsteigtas Kryžius „Už Tėvynę“, tad šįmet minimos jau 105-osios šio įvykio metinės, informavo Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Kovos su bolševikais prasidėjo 1919 m. pradžioje. Narsių karių kovose netrūko dar iki minėto įstatymo pasirodymo. Dar birželio mėnesį kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas prie didvyrių krūtinių segdavo būsimą kryžių atstojančius kaspinėlius. Aistras kėlė ir būsimo kryžiaus forma. Numatytasis katalikams artimas keturių galų kryžius nesulaukė pritarimo – Valstybinė archeologijos komisija argumentavo, kad tokia kryžiaus forma Lietuvai nebūdinga ir, siekiant sujungti dabartį su didingos senovės laikotarpiu, iškėlė šešių galų kryžiaus, matomo Vyties skyde, idėją. Toks kryžius, pasak komisijos „teikia naujam Valstybės periodui senos milžinų galybės simbolį.” Nė vienas Kryžius „Už Tėvynę“ taip ir nebuvo pagamintas. Tai ką mes čia minime?
Ši istorija tinka ir Vyties kryžiui, ir Vyties kryžiaus ordinui, ir Vyčio kryžiaus ordinui. Visi šie besikeitę pavadinimai priklauso tam pačiam aukščiausiam Lietuvos kariniam ordinui, kurio įsteigimo metinės ir minimos.
Šio apdovanojimo reikšmę įvardinti galima kariuomenės vado Stasio Raštikio žodžiais šio ordino kavalieriams: „Atsiminkite, kad jūsų pasižymėjimai kautynėse ir tie kuklūs Vyčio Kryžiaus ženklai prie jūsų krūtinių labai imponuoja jaunuomenę, ir ji mielai pasiduoda šiai įtakai, tik reikia mokėti gražiai ir naudingai tai išnaudoti.“
