Šeši iš dešimties gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tiesa, lyginant su geguže, birželį teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, padaugėjo 7 proc.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ birželio 21 – liepos 7 dienomis atliktos apklausos respondentų prašyta įvertinti, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją ar į blogąją pusę.
Kaip parodė po rinkimų į Europos Parlamentą (EP) vykdyta apklausa, šiuo metu situaciją kaip blogėjančią šalyje mato 59 proc. žmonių. Tačiau lyginant su praėjusių metų birželiu tokių respondentų skaičius sumažėjo dešimtadaliu (tuo metu siekė 69 proc.)
Situaciją šalyje optimistiškiau vertina daugiau nei trečdalis – 36 proc. – respondentų, šis skaičius yra 15 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dar 5 proc. į klausimą neatsakė arba teigė nežinantys.
Palankiau dėl situacijos šalyje yra nusiteikęs jaunimas iki 30 metų (48 proc. jų teigė situaciją vertinantys teigiamai) ir besimokantis jaunimas (optimistiškos pozicijos laikosi 61 proc. jų).
Geresnes šalies perspektyvas taip pat mato 45 proc. didmiesčių gyventojų, 58 proc. respondentų su aukštuoju išsilavinimu bei 52 proc. apklaustų gyventojų, turinčių didžiausias (virš 2 tūkst. eurų) šeimos pajamas per mėnesį.
Kad šalyje reikalai iš esmės gerėja mano 45 proc. vadovų, 44 proc. specialistų ir tarnautojų, taip pat 53 proc. dešiniųjų pažiūrų gyventojų.
Visgi, pesimistiškiau situaciją vertina vyresni nei 50 metų žmonės – 68 proc. šios amžiaus grupės respondentų.
Tokios pat pozicijos laikosi dauguma kaimo gyventojų (71 proc.), žmonės su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu (64 proc.), 65 proc. darbininkų ir ūkininkų, 64 proc. pensininkų.
Kad reikalai šalyje iš esmės blogėja mano didesnė dalis – 62 proc. – centristinių pažiūrų gyventojų, taip pat tautinių mažumų atstovai – 80 proc. lenkų ir 62 proc. rusų tautybės gyventojų.
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2024 m. birželio 21 – liepos 7 dienomis.
Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų.
Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.
Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
