Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, skelbiama VDU ŽŪA pranešime spaudai.
Dėl šios priežasties, žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.
Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus.
Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.
Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas.
Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.
Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti.
„Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.
VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.
Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.
Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.
Prof. dr. G. Mozgeris pasakoja, kad dabar visi to pageidaujantys Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai nesunkiai suranda darbą pagal profesiją. Pavyzdžiui, 2023 metais iš 17 nuolatines miškininkystės bakalauro studijas baigusių absolventų VĮ Valstybinėje miškų urėdijoje įsidarbino apie 15.
Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.
Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.
„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.
Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose.
Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.
