Miesto savivaldybė nusprendė didinti asmenų ir šeimų, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turinčių teisę į tokią paramą, motyvaciją integruotis į darbo rinką, taip pat – ir racionaliai naudoti turimus išteklius.
Kitais žodžiais tariant, mokesčių mokėtojams turėtų mažėti gyventojų, besinaudojančių savivaldybės nekilnojamuoju turtu bei už tai nenorinčių mokėti, išlaikymo našta. To tikimasi Kauno miesto tarybai priėmus sprendimą pakeisti 2017-ųjų balandžio 25 dieną patvirtintą Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašą.
Neigiamų pasekmių nenumatoma, nereikės keisti kitų teisės aktų. Parengtas tarybos sprendimo projektas patenka į korupcijos pasireiškimo rizikai priklausančių teisės aktų kategoriją ir antikorupciniu požiūriu vertintas. Apie sprendimo įsigaliojimą būtina paskelbti Teisės aktų registre, – patikino projekto rengėjos – Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Jurgita Vasiliauskienė bei Būsto valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Romena Čepulienė.
Anot šio skyriaus vedėjo Donato Valiuko, Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu. Įstatymais reglamentuotos paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos sąlygos ir tvarka.
„Patvirtinus Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo pakeitimą, laukiami šie esminiai būsto nuomos reglamentavimo pakeitimai – efektyvinamos socialinio būsto nuomos procedūros, kurios leis mažinti piktnaudžiavimo atvejus. Kai pvz. su asmenimis (šeimomis) nutraukus nuomos sutartis jiems pažeidus nuomos sąlygas, tokie asmenys (šeimos) kreipdamiesi dėl įrašymo į Sąrašą turės pateikti įrodymus, kad pašalino nuomos sutarties nutraukimo priežastis – sumokėjo skolą už būsto nuomą ir/ar skolas už komunalines ir kitas su turtu susijusias paslaugas“, – paaiškinta D. Valiuko pasirašytame savivaldybės politikams skirtame ir viešai skelbiamame Aiškinamajame rašte.
Taigi, įsiskolinę Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto nuomininkai, kurie prarado teisę naudotis parama būstu, į tokio būsto laukiančiųjų sąrašą iš naujo bus įrašyti, kai įrodys, jog skolas išsimokėjo. Anksčiau šitokios sąlygos buvo numatytos tik savivaldybės būsto nuomininkams, praradusiems nuomos teisę dėl įsiskolinimų.
Pakoreguotame Tvarkos apraše pasakyta: „Kreipdamiesi dėl įrašymo į Sąrašą asmenys ir šeimos, su kuriais Savivaldybės būsto nuomos sutartis ar socialinio būsto nuomos sutartis buvo nutraukta, jiems pažeidus nuomos sutarties sąlygas (dėl sutartyje nustatytų nuomos mokesčio ir (ar) mokesčių už komunalines ir kitas su turtu susijusias paslaugas nemokėjimo), socialinio būsto paramos teikimo procedūrų vykdytojui pateikia sąlygoms, nuo kurių priklauso teisė į paramą būstui išsinuomoti, nustatyti reikalingus dokumentus, (…) ir įrodymus, kad pašalino būsto nuomos sutarties nutraukimo priežastis, – sumokėjo skolą už būsto nuomą ir/ar skolas už komunalines ir kitas su turtu susijusias paslaugas“.
Savivaldybės būsto nuomos reglamentavime nustatytos priemonės, sudarančios galimybę efektyviau valdyti jai priklausančias gyvenamąsias patalpas.
Kaip šį pirmadienį naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas D. Valiukas, bendra savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų skola šių metų liepos 1 dieną siekė daugiau nei 600 tūkstančius eurų.