Antradienį vykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje vienas iš valdančiajai „Vieningo Kauno” daugumai oponuojančios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų pasidomėjo, kodėl miesto pakraštyje, K. Veverskio gatvėje, esantis daugiabutis atsidūrė miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programoje.
Nuskambėjus tokiam klausimui, apie tai, kas priskirtina miesto įvaizdžiui, o kas dėl tokio priskyrimo gali kelti abejonių, netgi nesiaiškinta, nes posėdžio vedėjas – Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis – leido sau pareplikuoti „amžinųjų priešų“ – konservatorių adresu.
Atseit, savivaldybė šioje gatvėje priversta miesto lėšomis tvarkyti konservatoriaus (ir paminėjo buvusio savivaldybės tarybos nario pavardę) paliktą statybų broką.
Deja, meras suklydo
Broko Veverskio g.1 name kaltininkė yra statybų bendrovė, kuri su konservatoriumi, kuriam dabar viešai žodžiais „pabaksnota”, niekuo nebuvo susijusi. Bet žodis (mero ar šiaip eilinio kauniečio) – ne žvirblis, jei išsprūdo, – nepagausi. Juolab, kai miesto politikų posėdžiai transliuojami internetu, jie yra vieši, o greta viso to, dar ir garsiniai įrašai lieka istorijai.
Taigi, istorijai liko ir 2012 metų birželio 6-ąją miesto dienraštyje išspausdintas žurnalistės Vilijos Žukaitytės straipsnis „Už statybų broką mokės savivaldybė?” („Kauno diena”).
Tuo metu verslininkas V. Matijošaitis drauge su savo žmona Irena (ji jau mirusi, primena „Kas vyksta Kaune”) darbavosi savivaldybėje kaip 2011-aisiais pirmą kartą kauniečių išrinkti miesto tarybos nariai.
Dienraščio straipsnyje išdėstyta tokia istorija:
„K. Veverskio gatvėje savivaldybės užsakymu buvo pastatyti trys namai. Dalis butų atiteko žmonėms, gyvenusiems grąžintinuose pastatuose, o dalis patalpų skirta miestiečiams, laukiantiems socialinio būsto. Šių namų gyventojai jau seniai miesto valdžią užvertė skundais dėl statybų defektų. K.Veverskio g. 3-iojo ir 6-ojo gyvenamųjų namų problemas spręsti ėmėsi darbus atlikusios įmonės „Struktūra” ir „Avona“. Trečiasis namas buvo paliktas likimo valiai.
„Statybų garantijos laikotarpis dar nėra pasibaigęs, tačiau įmonė „Arauša“ bankrutavo, todėl neturime iš ko reikalauti, kad pašalintų defektus K. Veverskio g. 1-ajame name. Statybininkų broką turime šalinti mes“, – kolegijos nariams vakar aiškino savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis“ (tarp kitko, – socialdemokratas).
K. Veverskio g. 1 name apgyvendinti žmonės skundėsi, kad lyjant lietui, drėksta sienos, vanduo patenka per tualeto patalpoje esančią ventiliacijos angą.
Be to, rūsio patalpos dažnai užliejamos fekalijomis, kemšasi nuotekų vamzdynas. Dėl nesandarios ventiliacijos į patalpas patenka šaltis, todėl skilinėja ir trupa lubų, sienų apdaila. Gyventojai nepatenkinti ir nesandariomis balkonų durimis.
„Visus skundus įvertinę ekspertai pateikė sąrašą darbų, kuriuos ilgai nedelsiant būtina atlikti: paaukštinti ventiliacijos kaminėlius, apskardinti balkonų šonus, permontuoti stogo apsauginę tvorelę, užsandarinti siūles tarp balkonų ir sienų. Visiems šiems darbams savivaldybė turės atseikėti 28 tūkst. litų. Darbams apmokėti planuojama panaudoti sukauptas lėšas, gautas už savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą“, – žurnalistei V. Žukaitytei 2012-ųjų vasarą aiškino tuometis Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas.
Remonto kaina nuo keliasdešimties tūkstančių litų pašoko iki šimtų tūkstančių eurų
Nuo to laiko keitėsi Kauno valdžios pagrindinės figūros (2015-aisiais miesto meru tapo V. Matijošaitis), o statybų brokas, kurį likviduoti Veverskio g. 1 adresu savivaldybė žadėjo patikėti namą administruojančiai įmonei „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, niekur nedingo, nors ir buvo mėginimų jį pašalinti.
Tiesa, jo likvidavimo kaina mokesčių mokėtojų sudėtam savivaldybės biudžetui dabar smarkiai didesnė nei buvo paskaičiuota prieš dvylika metų, nes nuspręsta padaryti kur kas daugiau darbų.
Pasiteirauti, kodėl gyventojams duotas pažadas anksčiau nebuvo ištesėtas, nėra ko, nes minėta įmonė nebeegzistuoja, ir atsakingi asmenys savivaldybėje – jau visai kiti.
Bet pagaliau susikaupta ir net rasta biudžeto „eilutė” (programa), iš kurios galima paimti pinigų paprasto gyvenamojo namo, ne kokio kultūros paveldo, remontui.
Tad šią savaitę vykusiame paskutiniame prieš vasaros atostogas savivaldybės tarybos posėdyje (liepos 9-ąją) vietos politikai priėmė sprendimą „Dėl 2024 metų Kauno miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymo programos lėšomis finansuojamų objektų sąrašo“. Už tai balsavo 30 miesto tarybos narių (iš posėdyje dalyvavusių 38).
Pati programa buvo patvirtinta 2020-ųjų balandį. Šiemetiniame jos sąraše įrašyti trys gyvenamieji daugiabučiai namai – I. Kanto g. 24, Žemaičių g. 24 (jų tvarkymo projektams parengti namus administruojančios UAB „Mano būstas Kaunas“ bei „Kauno butų ūkis“ gaus tokias lėšų sumas – 16 390 eurų ir 13 707 eurus.
Trečiasis į 2024-ųjų programą patekęs namas – 2009-aisiais pastatytas daugiabutis K. Veverskio g. 1.
Palyginkime: 2012-aisiais broko jame ištaisymas savivaldybei būtų atsiėjęs 28 tūkstančius litų, o po dvylikos metų UAB „Kauno butų ūkis“ „statinio tvarkymo darbams, – fasadų ir balkonų paprastajam remontui“ – išleis savivaldybės paskirtus 232 tūkst. 469 eurus.
Vietos politikams paaiškinta, kad pateiktus (dėl „miesto įvaizdžio” statinių remonto finansavimo biudžeto lėšomis) prašymus išnagrinėjo savivaldybėje sudaryta darbo grupė. Ji „priėmė sprendimą dėl finansuotinų objektų ir tvarkymo darbų konkretaus finansavimo dydžio”.
„Kas vyksta Kaune“ pažymi, jog panašiai tiek mokesčių mokėtojams neseniai kainavo ir mero bei jo buvusių kolegų sumanyto obelisko policijai pastatymas neabejotinai miesto įvaizdžiui labai reikšmingoje vietoje – Vytauto prospekte.
Tiesa, šiuo atveju nuo sumanymo iki jo realizavimo prabėgo kur kas mažiau laiko nei nuo namo K. Veverskio g.1 pastatymo bei statybos broko ištaisymo (su vaizdo pagerinimu)…
