Dovainonių soduose (Kaišiadorių r.) akį traukia neįprastos formos statinys. Tai buvusi Kauno radijo gamyklos techninė bandymų stotis. Čia buvo vykdomi televizijos imtuvų ir kanalų selektorių elektromagnetinio suderinamumo bandymai, vežami „Šileliai“. Šiuo metu pastate darbuojasi LR Ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau netrukus jis liks tuščias. Turima idėjų čia įkurti muziejų, rengti koncertus, menininkų pasirodymus ir pan.
„Čia prasidėjo Lietuvos elektromagnetinio suderinamumo istorija. Buvome pradininkai, nes norėjome „Šilelius” eksportuoti į užsienį, o tam reikėjo patikrinti, ar atitinka normas”, – išskirtinės išvaizdos pastate lankytojus pasitinka LR Ryšių reguliavimo tarnybos Spektro ir įrenginių priežiūros departamento Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas Arvydas Giedraitis.
Legendinė Kauno gamykla
Kauno radijo gamyklos techninė bandymų stotis Dovainonyse (Kaišiadorių r.) buvo pastatyta 1987 m. Čia tikrinti vežta gamykloje gaminama produkcija.
1956 m. Kauno radijo gamykla veiklą pradėjo dar nebaigtoje statyti Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Vėliau atsirado nauji gamyklos statiniai, o pastate Daugystės gatvėje vienu metu dirbo net 10 tūkst. žmonių.
Darbuotojai gamino kanalų perjungiklius, skirtus radijo imtuvams ir televizoriams, vėliau ėmėsi radijo imtuvų „Majak“. Kauno radijo gamykloje gamintos ir lietuviškos radiolos „Daina“, magnetolos „Neringa“, „Vaiva“, „Minija“, „Nida“.
Kauno radijo gamyklos produkcija buvo eksportuojama į 22 užsienio šalis, tarp kurių: JAV, Belgija, Austrija, Čekoslovakija, Danija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija, Suomija ir kt.
1980 m. gamykla gavo „Bangos“ pavadinimą. Šios gamyklos dėka buvo įrengti „Šilelio“ laiptai į V. Putvinskio gatvę, kad darbininkai galėtų greičiau pasiekti centrą.
Gamino „Šilelius“
Nuo 1973 m. gamykla susikoncentravo į televizorių gamybą, tais metais dienos šviesą išvydo „Šilelis“ – vos 16 cm įstrižainės ir 4,8 kg svorio pirmasis lietuviškas nešiojamasis televizorius. Mažagabaričiai televizoriai „Šilelis“ buvo juodos, baltos, geltonos, raudonos, žalsvos spalvų. Pirmieji „Šileliai“ kainavo 160 rublių (vidutinis to meto mėnesio atlyginimas).
Reklamuojant, kad televizorių patogu pasiimti į gamtą, jam suteiktas „Šilelio“ vardas. Vėliau šis televizorius tobulintas, jį buvo galima žiūrėti važiuojant automobiliu, traukiniu ar plaukiant kateriu.
1976 m. „Šilelis 401D“ gavo 2 aukso medalius Zagrebo ir Leipcigo parodose. Jis nurungė pasaulyje pripažintus nešiojamosios aparatūros lyderius – japonų gamintojus „Sony“ ir „Hitachi“.
Veždavo iš tolimiausių kraštų
1987 m. lapkritį Dovainonyse, Eglių g. 3D (Kaišiadorių r.) buvo atidaryta Kauno radijo gamyklos bandymų stotis, kur vykdyti televizijos imtuvų ir kanalų selektorių elektromagnetinio suderinamumo bandymai. Čia patikrai atkeliaudavo ir „Šileliai“.
Apvalaus, išskirtinio pastato autoriai – architektas D. Kriaučiūnas ir konstruktorius J. Vaitkevičius. Vykstant statyboms buvo iškastas didžiulis akmuo, pramintas „Puntuku“. Jis buvo patrauktas į šalį ir šiandien stovi šalia tvoros.
Objektui skirta 5 ha valstybinės žemės, prie Radijo gamyklos kolektyvinių sodų. Statinys pastatytas iš gelžbetonio blokų, kupolinė dalis – klijuoto medžio arkos. Kupolinės dalies langai pagaminti iš dvigubo lenkto aviacinio organinio stiklo. Sienoms ir stogui naudotos dielektrinės medžiagos nesukelia radijo bangų ir elektromagnetinių atspindžių. Įdomu, kad statant pastatą nepanaudota nei viena vinis. 30 m spinduliu aplink negali būti jokių pastatų, nes duotų atspindį, o tai trukdytų bandymų rezultatams. Teritorijoje stovi keli antenų bokštai.
Bėgant metams pastatas beveik nepakito, tiesa, dėl lietaus buvo užtaisyti keli langai.
Statant neįprastą pastatą remtasi „Philips” firmos statinio Eindhovene (Nyderlandai) projektu.
„Iš pradžių bandymai atlikinėti lauko aikštelėje, bet buvo nepatogu: kaskart reikėdavo surinkit bokštą, atlikti bandymus ir vėl išrinkti. Nutarta įrengti stacionarą – pastatyti neįprastos išvaizdos pastatą. Televizoriai čia važiuodavo iš visos Sovietų Sąjungos, nes tokia bandymų stotis buvo vienintelė”, – akcentavo A. Giedraitis.
Pastatas iki šių dienų išlaikė autentiką, rūsyje išliko poilsio kambarys, valdymo įranga, šviestuvai, grindų danga.
Įsikūrė Ryšių reguliavimo tarnyba
1995 m. Kauno radijo gamykla baigė savo istoriją, pastatą įsigijo Valstybinė radijo dažnių tarnyba (dabar LR Ryšių reguliavimo tarnyba) ir pradėjo vykdyti radijo ryšio įrenginių elektromagnetinio suderinamumo bandymus.
„Kaip ir kitos ES šalys, mūsų tarnyba kontroliuoja rinką. Atliekame bandymus, jei technika viršija normą – ji būna išimama iš prekybos. Panašiai, kaip policija už greičio viršijimą – sustabdome pažeidėjus. Rinką tikriname pasirinktinai, daugiausiai radijo įrenginius. Įdomu, kad kartais net paprasta lemputė turi „wifi“ arba skalbyklė būna valdoma su „bluetooth”. Visi pamažu tampa radijo įrenginiais“, – atkreipė dėmesį A. Giedraitis.
Atlikti bandymams užtenka vieno operatoriaus, dar vienas žmogus dėl saugumo budi vietoje.
Seniau šalia pastato buvo atliekami transporto priemonių bandymai, tikrinti elektromobiliai, autobusai.
1999 m. pastatas rekonstruotas. Čia vykdomi mokslinių, medicininių įrenginių ir buitinių prietaisų bandymai. 2001–2021 m. laboratorijoje išbandyta 3 244 tipų įrenginiai.
Dabar įmonė valdo 2 hektarus žemės. Visai čia pat, už miškelio, banguoja Kauno marios.
Išbando telefonus, fenus, kitą techniką
Besilankant LR Ryšių reguliavimo tarnybos elektromagnetinio suderinamumo bandymų laboratorijoje, specialistai bandė mėsmalę. Tikrino, ar atitinka Europos Sąjungos standartą.
„Mūsų programinė įranga matuoja, ką skleidžia bandomasis prietaisas. Bandymas trunka iki valandos. Priestaisas matuoja ir kompiuteris fiksuoja rezultatą. Turi neviršyti 37 decibelų. Pagal statistiką 1/3 prietaisų šaliname. Visoje Europoje panaši situacija”, – aiškino A. Giedraitis.
LR Ryšių reguliavimo tarnyba šį pastatą naudoja kiekvieną savaitę. Per metus patikrina apie 200 prietaisų.
Ieškos naujos paskirties
LR Ryšių reguliavimo tarnyba planuoja perkelti veiklą iš šio pastato, tad jis liks tuščias.
„Šįmet pastatą dar naudosime, o kitąmet persikelsime į naujas patalpas Kauno mieste“, – planus atskleidė A. Giedraitis.
Susidomėjimą šiuo pastatu parodė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, buvo svarstymų čia steigti Žmonių muziejų, apie unikalias erdves smalsavo ir teatro atstovai.
„Čia gera akustika, galima rengti nedidelius koncertus, meninius pasirodymus, tiktų įrengti muziejų. Galbūt įsteigti technikos muziejų? Juk tai buvęs legendinės Kauno radijo gamyklos „Banga“ objektas. Nesinori, kad pastatas sunyktų, o jei nebus naudojamas, taip gali ir nutikti“, – teigė A. Giedraitis.
