Vienas vardas ir keliasdešimt kartų per metus minimas vardadienis. Kad netektų stvertis už galvos, kada šią progą minėti, specialistas ragina vadovautis unikalia vardadienių sistema ir vardo šventę minėti tik kartą metuose.
Kaip nepasiklysti vardadienių labirintuose moko kaunietis istorikas, vardadienių knygos ir vardų kalendoriaus autorius, unikalios vardadienių sistemos Lietuvoje kūrėjas, leidyklos „Kalendorius“ vadovas Aurelijus Noruševičius.
Įtaką darė šventieji
Istorikas A. Noruševičius pasakojo, kad pirmasis senų lietuviškų ir prūsiškų vardų sąrašą 1933 m. paskelbė kretingiškis kalbininkas Antanas Salys. Jam pavyko surinkti ir sukirčiuoti daugiau kaip 200 vardų.
„Vardyno gausėjimas prasidėjo po sovietinės invazijos, kai Lietuvoje bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, kai buvo atsisakyta krikštavardžių. Įtakos turėjo ir kolonizatorių lenkų, vokiečių ir rusų atsinešti vardai. Atėjo Adolfas, Arnoldas, Vilhelmas, Bronislavas, Česlova, Česlovas, Vladislova, Vlada, Vladlenas (vedinys iš Vladimiras Leninas) ir daug kitų“, – sakė istorikas.
Jis paminėjo Vilniaus universiteto Baltistikos katedros vedėjos prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės įžvalgą, kad vardadieniai Lietuvos kaime pradėti dažniau švęsti XIX a. pab.–20 a. pr. Vardo dienos šventė ir gimimo diena įprastai sutapdavo, dažniausiai švęstos Jono, Petro, Onos, Antano, Juozo vardų dienos, mat šie vardai buvo itin populiarūs. Profesorė akcentavo, kad kokio šventojo dieną įrašytą bažnytiniame kalendoriuje vaikas gimė, toks vardas jam ir būdavo suteikiamas.
Pagerbti Jonai
Anot istoriko, leidėjo A. Noruševičiaus, sovietmečiu, kai kalendoriuose buvo leista spausdinti vardus, jų buvo labai mažai, kartais lapeliuose likdavo tuščios vietos – trūko vardų. Vėliau drąsėjo leidėjai, daugėjo šventųjų ir tautinių vardų to meto kalendoriuose. Atgimimo laikus pasiekė jau keli šimtai kalendoriuose įrašytų vardų.
„Visuose plėšomų kalendorių 365 lapeliuose atsirado po kelis vardus. Suprantama, niekas nesuko galvos ir jokio mokslo nereikėjo, taip atsirado 23 kartus švenčiančių Jonines, 7 kartus Leonines, net Antanines, Petrines įvedė po kelias per metus. Ledėjai turėjo pasiteisinimų. Gal giminaičiai, gal geri draugai paprašydavo, kad jų vardadienis kalendoriuje nugultų tą dieną kai jis gimė“, – komentavo leidyklos „Kalendorius“ įkūrėjas A. Noruševičius.
Sukūrė unikalią vardų sistemą
Kaunietis istorikas vardais domisi jau nuo 1987-ųjų, kai buvo išleistas mokslininkų antroponimikų Bronio Savukyno ir Kazimiero Kuzavinio pirmas lietuvių kilmės vardų žodynas. Pamatęs vardų gausą – daugiau kaip 4 tūkst. – istorikas susimąstė: o kurgi šių vardų vardadieniai? Šventes tuomet turėjo tik 200 vardų. Pasiraitojęs rankoves jis nusprendė sukurti sistemą, pagal kurią vardas savo šventę turėtų tik vieną kartą per metus. Užvirė darbas. Kiekvienam vardui jis paskyrė kortelę, pradėjo rinkti datas, remdamasis paveldu, kalendoriais.
Pasitelkė ir kaimyninių valstybių bei Vatikano leistų liturginių metų kalendorius. Itin pravertė tarpukariu leisti mokslininkų, gimtosios kalbos puoselėtojų darbai, samprotavimai, minimi vardai ir jų kilmės paieškos. Nuo Kazimiero Būgos, profesorių Antano Salio, Zigmo Zinkevičiaus straipsnių iki 1985 m. pasirodžiusio „Lietuvių pavardžių žodyno“. Sudarytojas rėmėsi 1994 m. mokslininkų antroponimikų Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno išleistu „Lietuvių vardų kilmės žodynu“. Kuriant sistemą pašnekovui itin padėjo sūnus Nerijus, VU Ekonominės kibernetikos fakulteto studentas, padėjęs perteikti sistemą kompiuteriniu formatu.
„Dirbau kelerius metus ir galvojau, jei man pavyks sukurti patikimą ir gerai veikiančią vardadienių šventimo sistemą per šimtą metų, tai bus stebuklas. Ir stebuklas įvyko”, – sunkaus darbo vainikavimą prisiminė A. Noruševičius ir tęsė: „Tokios unikalios vardadienių sistemos pasaulyje, turinčios per 4300 vardų savo kalendoriuje, niekas, kol kas, neprisipažino žinantis. Rasti analogo nepavyko. Sistema unikali tuo, kad kiekvienas vardas, pagal šią sistemą, per metus minimas tik vieną vienintelį kartą – jis nesikartoja. Filosofija paprasta – jei per metus vienas žmogaus gimtadienis, tai ir vienas vardadienis.“
1996 metais leidykla „Kalendorius“ išleido pirmąją Lietuvos istorijoje knygą „Vardų kalendorius“. Patobulinus, išėjo dar keli knygos leidimai. Ketvirtajame leidime „Vardadienių knyga“ tapo sustyguota.
Ne visi vardai turi vardadienius
Vardadienių sistemos sudarytojas A. Noruševičius pastebi, kad ieškodami ir kurdami naujus vardus savo naujagimiams, tėvai nerimauja, ar retas vardas turės vardadienį. Anot jo, jei vardų nėra antroponimikų išleistame žodyne, gali kilti problemų.
Patartina kreiptis į Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrių, kuris po svarstymo ir mokslinės vardo analizės, ar vardas atitinka lietuvių vardų kilmės nuostatas, teikia rekomendaciją įtraukti vardą į sąrašus, tuo pačiu ir į vardadienių knygą. Pastebėtina, kad dažniausiai mokslininkai tėvų prašymo tenkinti negali.
„Per 15 pastarųjų metų daug mamų ir tėčių beldėsi į mokslininkų duris, bet, kol kas tik vienintelis vardadienis papildė sąrašą ir yra oficialiai skelbiamas vardų masyve bei surado savo vardadienio datą. (…) Rimtas Lietuvos mokslo žmonių, kalendorių sudarytojų požiūris į vardo kilmę ir atsakomybę ne visada apsaugo nuo neskoningų, svetimų tautai, madingų, populiarių, beprasmiškų, trumpalaikių vardų teikimo savo vaikams. Vieni tėvai gailisi suklydę, kiti piktinasi, bet kai suaugę sūnūs ar dukros keičia savo vardus, tai jų tėvams ašaros byra…“, – susimąstyti ragino A. Noruševičius.
Tikslius vardadienius skelbia internete
„Kalendoriaus“ leidykla visus metus savo feisbuko paskyroje skelbia 3-5 artimiausių dienų vardadienius. Vienas vardas čia minimas tik kartą per metus.
Vardai čia skelbiami pagal unikalią istoriko, leidėjo A. Noruševičiaus sudarytą vardadienių sistemą.
Vardadieniai skelbiami čia.
