Birželio 3 d. Kauno centre atsirado gatvės meno piešinys „Apkabinimas“ (aut. Tadas Šimkus), skirtas atkreipti dėmesį į jaunimo psichologinę sveikatą. Per pastaruosius metus Kauno miestą papuošė dar bent penki gatvės meno kūriniai, skatinantys ištikus problemai nelikti vieniems ir ieškoti pagalbos.
Menas skatina kalbėtis
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas atkreipė dėmesį, kad psichologinei sveikatai Kauno mieste skiriama vis daugiau dėmesio, tą iliustruoja ir gatvės meno kūriniai.
„Tikiu, kad kiekvienas žvalgydamasis į po atviru dangumi esančią Kauno galeriją, ant sienų perskaito skirtingas istorijas, piešinius pamato per savo asmenines patirtis. Menininko Tado Šimkaus autorinis darbas „Apkabinimas” (2024), nugulęs ant „Aušros” gimnazijos sienos ir įprasminęs „Jaunimo linijos” veiklos Kaune trisdešimtmetį – nėra vienintelis kūrinys, atkreipiantis dėmesį į sunkias ar socialiai jautrias temas“, – kalbėjo S. Rimas ir išvardino dar kelis meno kūrinius, gvildenančius iki širdies gelmių paliečiančias temas.
Tas pats menininkas ant Kauno „Vyturio” gimnazijos fasado sukūrė neofreską „Dialogas” (2016). Ji kalba, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, turi skirtingas asmenybes ir charakterius. Autorius yra sakęs, kad spalvingu piešiniu mokiniams linki būti drąsiems, tolerantiškiems. Tuo pačiu jis nukreiptas prieš patyčias, fizinį ar psichologinį smurtą, skatina įveikti baimę ir garsiai išreikšti save, kalbėtis.
S. Rimas pasakojo, kad šalia Ramybės parko (Vytauto pr. 44) atsiradęs T. Šimkaus kūrinys „Atsisveikinimas” (2019) kalba apie mirtį, kartu kviečia prisiminti istorijas, turėtą ryšį. Kūrinys nupieštas netoli buvusių Kauno senųjų kapinių (dab. Ramybės parko).
Šeimos santykių instituto projektas „Apsaugok mano vaikystę” padovanojo kūrinį „Princesė ant žirgo” (2015). Senamiestyje, Nemuno g., perpieštas pirmokės kūrinys kalba apie konfliktiškas skyrybas išgyvenančias šeimas ir bandymą apsaugoti vaikystę, visavertį ryšį su abiem tėvais.
Lino Kaziulionio „Langai” (2015), papuošę Veiverių g. 50 A pastatą, kviečia būti atvirais, įsileisti į savo gyvenimą kitus žmones, bendrauti su aplinka, dalintis gerumu ir informacija.
LSMU Kauno ligoninės Krikščioniškieji gimdymo namai traukia praeivių akį su darbu „Gija” (2022). „Gyvos grafikos” kūrinys atskleidžia dvi emocijas: jautrų ryšį tarp naujagimio ir motinos bei tamsesnį – šio pastato sienoje yra „Gyvybės langelis”, kuriame paliekami naujagimiai.
Birželio 1-ąją, Minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Kauno vaikų gerovės centro „Pastogė” (P. Plechavičiaus g. 21) siena buvo papuošta ypatingu gatvės meno kūriniu – „Kas toliau?” (2021). Eskizą sukūrė menininkas Rodion Petrov, o vaikai jį išpiešė savo rankomis.
„Piešinys supina daugybę emocijų, svajonių ir skatina vaikus įveikti sunkumus – įkopti į bet kokio kalno viršūnę bei pačiam pamatyti, kas slypi už jo”, – kalbėjo S. Rimas.
Nuo konsultacijų iki mitybos kursų, kino seansų
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Gerda Kuzmarskienė sakė, kad dedamos didelės pastangos, jog psichologinė pagalba Kaune būtų prieinama kuo didesniam ratui žmonių – nuo darželinukų iki senjorų. Ji pažymėjo, kad 2017 m. buvo pradėtas įgyvendinti Kauno miesto savižudybių prevencijos modelis, duodantis rezultatų.
„Nuoseklus darbas ir pagalbos prieinamumas savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims davė teigiamų rezultatų: nuo programos starto stebimas savižudybių rodiklio sumažėjimas 1,65 karto. Tai sudaro sumažėjimą beveik 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Higienos instituto išankstiniais duomenimis, pernai Kaune įvyko 43 savižudybės. Tai vienas žemiausių savižudybių rodiklių per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė G. Kuzmarskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kaune nuolat vykdomos veiklos, orientuotos į savivaldybės gyventojų psichologinės gerovės stiprinimą bei priklausomybių prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveikatai palankios mitybos skatinimą.
Kauno miesto gyventojams, kurie išgyvena asmeninę psichologinę krizę, galinčią paskatinti mintis apie savižudybę bei miesto gyventojams, kurių artimieji mėgino nusižudyti, neteko artimo yra teikiamos atvejo vadybos paslaugos. Pagalba teikiama šiais kontaktais.
Esant poreikiui teikiama nemokama skubi psichologinė pagalba, individualios konsultacijos: darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Norint užtikrinti ilgalaikę ir nuoseklią pagalbą, organizuojamos individualios psichoterapijos paslaugos nusižudžiusiųjų ar/ir bandžiusiųjų nusižudyti artimiesiems, asmenims patiriantiems krizę.
Mokyklose vykdomos tęstinės programos, organizuojami renginiai bei mokymai, skirti patyčių mažinimui, sąmoningumo, bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių lavinimui. Mokyklos diegiasi „Patyčių dėžutes”, kuri leidžia vaikams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.
„Jau tradicija tampa kasmet organizuojami įvairūs renginiai: „Kinas kaip terapija”, „Savižudybių prevencijos dienos minėjimas”, „Psichinės sveikatos dienos minėjimas”, „Tolerancijos dienos minėjimas”, seminarai ir paskaitos, kurių metu stiprinama miestiečių psichinė sveikata, jie supažindinami su pagalbos galimybėmis Kaune”, – teigė G. Kuzmarskienė.
Kaune įgyvendinama ir ankstyvosios intervencijos programa, skirta jaunuoliams nuo 12 iki 18 m., kurie nereguliariai vartoja ar eksperimentuoja su psichoaktyviomis medžiagomis. Kauniečiams teikiamos ir priklausomybės konsultanto paslaugos. Artimiausi įstaigos renginiai skelbiami čia.
Siekiama gerinti ir kauniečių gyvenseną, todėl vykdomos ir tokios fizinio aktyvumo iniciatyvos, kaip 11 metų gyvuojantis projektas „Judėk sveikai”, leidžiantis nemokamai sportuoti visoms amžiaus grupėms. Nemokamų treniruočių grafikas čia.
