Ar įsivaizduojate Kauno miesto savivaldybės merą Visvaldą Matijošaitį ilgas valandas sėdintį prie kompiuterio ir rašantį tarnybinius raštus? Aš tai ne. Be jokių abejonių juos surašo kiti, o merui belieka tik pasirašyti (nors ir čia galima išsiversti, nevarginant savo rankos, taip sakant, be asmeninių pastangų).
Birželio 11-ąją vyks suplanuotas Kauno miesto tarybos posėdis. Prieš jį savivaldybės administracijos Planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus parengto aiškinamojo rašto Dėl Kauno miesto savivaldybės turto investavimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimo pabaigoje pažymėta: „PRIDEDAMA. Kauno miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 14 d. pasiūlymas Nr. (33.198 Mr) R-1606 „Dėl Kauno miesto savivaldybės turto investavimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ įstatinio kapitalo didinimo“, 395 lapai.“…
Kaip ten bebūtų, kiekvieną valdžios žingsnį, netgi krustelėjimą, įstatymai įpareigoja „aprašyti“, tai yra dokumentuoti. Kad prireikus, būtų galima parodyti, kuo remtasi priimant sprendimus. Tačiau nėra ko tikėtis, kad kauniečių išrinktieji randa laiko gilintis į kiekvieną klausimą, kurį sprendžia. Dauguma jų turi savo darbus, o už miestiečių (neretai ir savo) labui skirtą veiklą miesto tarybos nariai atlyginimus gauna, atsižvelgus į dalyvavimą posėdžiuose. Gauna net tuomet, kai posėdžiai nevyksta.
Investuos inžinerinius tinklus ir pinigus
Kaip skelbia rekvizitai.vz.lt, daugiau nei 33 metus veikianti ir šiuo metu Ramūno Petro Šulskaus vadovaujama bendrovė „Kauno vandenys“ turi 352 darbuotojus. Jos praėjusių metų pardavimo pajamos – 40 mln. 406 tūkst. eurų. 2023-aisiais bendrovė gavo 9 mln.41 tūkst. grynojo pelno. Tų pačių metų duomenimis, įmonės įstatinis kapitalas – 113 mln.320 tūkst. 316,16 Eur.
Sprendimo, kurį neabejotinai birželio 11-ąją priims miesto taryba, projekte kalbama apie Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – inžinerinių tinklų ir finansinio turto investavimą. Turto vertintojų nustatyta NT (minimų tinklų) vertė – 8 mln. 168 776,16 Eur.
Tiek šis, tiek finansinis turtas (pinigai) – 9 mln. ir 44 Eur iš Savivaldybės biudžeto lėšų, perduodami uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ kaip papildomas įnašas šios įmonės įstatiniam kapitalui padidinti.
Miesto taryba paves (pagal sprendimo projektą) „Kauno miesto savivaldybės merui teisės aktų nustatyta tvarka priimti sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimo papildomu 17 mln. 168 tūkst. 820,16 Eur įnašu, išleidžiant 592 846 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas“.
Taip pat numatoma „įgalioti Kauno miesto savivaldybės merą pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį ir atlikti kitus su Savivaldybės turto investavimu susijusius veiksmus“ (citatos iš Aiškinamojo rašto). Na, o kiti tarybos įgaliojimai, jos sprendimu, bus skirti Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjui Donatui Valiukui, kuris turės parengti NT turto perdavimo ir priėmimo aktą bei jį pasirašyti.
Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 100 proc. vandentvarkos įmonės akcijų
O šio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Vienas iš tų įstatymų nurodo, kad „didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas paskutinės laidos akcijų emisijos kaina“.
UAB „Kauno vandenys“, siekdama užtikrinti lėšų poreikį bendrovės vykdomiems projektams, 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į steigėją – Kauno miesto savivaldybę – dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo 7 mln. eurų. (Sutikit, ratas atvejis, kai prašoma mažiau, o gaus daugiau?).
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog ne vienerius metus ši įmonė veikia ir Kauno rajone. Čia rinkos dalyve ji tapo po to, kai dalyvavo rajono savivaldybės paskelbtame konkurse ir teisme įrodė jį laimėjusi.
Balandį Kauno miesto savivaldybę pasiekusiame „Kauno vandenų“ rašte teigiama, kad bendrovė, įrengdama paviršinių nuotekų tinklus šio miesto Romainių g., Alšėnų g., Dvaro g. 2A – A. Stulginskio g., Tunelio g., Studentų, Vilties g., Eivenių g., Tilžės g., Linkuvos g., Birutės g. ir kitose Kauno miesto gatvėse, investavo 6 mln. 247 tūkst. 944 Eur įmonės lėšų.
2023 m. gruodžio 31 d. įmonė „Kauno vandenys“ baigė įgyvendinti „Paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaune“ projektą, kurio vertė 24 mln. 643 452,20 Eur (iš jų beveik 5 mln. Eur – bendrovės lėšos).
„Šiuo metu vyksta: statybos darbai – Berlainių g., Vandžiogalos pl. 94C/98, Pienių g., Vėjo g. Dangės g., Bitininkų g., Brazdžionio g., Lubinų g., Birželio 23-iosios g.; projektavimo darbai – vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai Rotušės aikštėje, paviršinių nuotekų tinklų ir vandens ir buitinių nuotekų tinklų H. ir O. Minkovskių g.; viešųjų pirkimų procedūros – vandentiekio diukerio per Nemuną (tarp Karaliaus Mindaugo pr. ir H. ir O. Minkovskių g.) projektavimui ir statybai. Planuojamos reikalingos lėšos investicijoms sudarytų apie 10 mln. 621 443 Eur. Be to, bendrovė šiuo metu pasirašiusi sutartis dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Kauno mieste“, – primenama miesto politikams skirtame ir viešai skelbiamame Aiškinamajame rašte.
Kas svarbu kauniečiams?
…sprendžiant iš portalo „Kas vyksta Kaune“ neretai gaunamų skundų apie šios miesto savivaldybei priklausančios įmonės paslaugų kokybę (dėl pasitaikančių trikdžių tiekiant geriamą vandenį, kai kada vartotojus jį pasiekiantį neskaidrų, „nuspalvintą“ drumzlių bei įvairių priemaišų), labiausiai kauniečiams rūpi pastoviai gauti tai, už ką sumoka. Švarų, geros kokybės, patikimai tiekiamą geriamą vandenį. Nepaisant to, kokiam miesto rajone kaunietis begyventų. Kokybei užtikrinti visada reikia pinigų, deja, nemažų investicijų tam, kas jau pradėta ar įpusėta veikti, ir tam, kas tik planuojama…
Balandį Kauno savivaldybę pasiekusiame rašte UAB „Kauno vandenys“ taip pat informuoja, kad galimos papildomos išlaidos miestui įgyvendinant Kėdainių tilto statybos per Nemuno upę projektą. Preliminarus lėšų poreikis – 1 mln. 983 tūkst. Eur, tokių pinigų prireiks rekonstrukcijos darbų finansavimui dėl bendrovės eksploatuojamų buitinių nuotekų linijų perklojimo poreikio.
Tarybos sprendimo projekto autoriai – Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojai vardindami, kokiais įstatymais bei jų punktais remiamasi siūlant didinti bendrovės įstatinį kapitalą, nurodo ir galimą viso to naudą. Investavus į savivaldybei priklausančią įmonė papildomai netoli 20 mln. eurų, anot tarnautojų, „bus kuriama ir plėtojama naudinga visuomenei infrastruktūra, skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas“.
Kaune su tuo pasirinkimu – tai nelabai, nes čia vandentvarkos srityje yra viena veikėja – miesto savivaldybei priklausanti UAB „Kauno vandenys“. Nebent perspektyvoje (politine valia) ji „subyrės“ į atskiras įmones, priklausančias skirtingiems savininkams?
Tik kažin, kaip tuomet pasidalins po žeme vamzdynus, nutiestus už gyventojų sumokėtus pinigus bei viešuosius finansus, gautus iš kitų šaltinių? Bet gal „matydami skaidrią ir šviesią ateitį“, ras būdą. Juo labiau ir tinkamų raštų prirašys, paaiškindami, kaip iš to „išloš vartotojai“. Nes konkuruodami tarpusavyje paslaugų tiekėjai galės ne tik užtikrinti gerą veiklos kokybę, bet ir pasirinkimo laisvę savo klientams.
Kaip pavyzdžiui, elektros tiekėjai per rinkos liberalizavimą Lietuvoje jau užtikrino pasirinkimą vartotojams. (Oi, tik susilaikom nuo keiksmų, nes tai nieko gero neduoda)…
