Klinikoje „Nordclinic“ gegužės 28 d. startavo unikalių renginių „Life Science After Work“ ciklas, skirtas suburti gyvybės mokslų vystytojus Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse. Vienas pagrindinių pašnekovų – „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas ir inovatorius Tautvydas Urbonas, pasidalinęs savo patirtimi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje.
Gegužės 28-ąją įvyko pirmasis renginių ciklo „Life Science After Work“ susitikimas, kuriame dalyvavo pusė šimto tikslui susivienijusių verslo atstovų, gydytojų, mokslininkų, tyrėjų, siekiančių skatinti inovacijų kūrimą ir medicinos pažangą Lietuvoje bei norinčių sustiprinti bendradarbiavimą tarp gyvybės mokslų entuziastų.
Klinikos „Nordclinic“ ir „EIT Health RIS Hub Lietuva“ organizuotos diskusijos tema – „Breaking Barriers: Overcoming Challenges in Launching MTEP Startups“ („Barjerų laužymas: iššūkių įveikimas kuriant MTEP startuolius“), analizuojanti su kokiais iššūkiais susiduria inovacijų kūrėjai gyvybės mokslų srityje, kaip juos įveikti bei komercializuoti turimas idėjas.
Pagrindiniai MTEP iššūkiai – komandos subūrimas, lėti procesai
Vienas pagrindinių renginio pašnekovų – MTEP vystytojas ir Baltijos šalyse lyderiaujančios chirurgijos klinikos „Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tautvydas Urbonas, kuris prieš 4 metus, bendradarbiaudamas su KTU ir LSMU mokslininkais, prisidėjo prie automatizuoto liposukcijos įrenginio ir dirbtinio intelekto (DI) algoritmu paremtos diagnostinės programos kūrimo.
Pasak gydytojo, diagnostinės programos tikslas – pagal tam tikrus kūno taškus ir dėsningumus nustatyti pacientui diagnozę, vertinant nuotraukas ir vaizdus bei pateikti gydymo planą. „Programos algoritmas iš dalies jau yra apmokytas ir geba vertinti tam tikras diagnozes, jei pateikiama korektiška nuotrauka. Visgi, kitokiu kampu ar ne visai tinkamame fone atliktos nuotraukos apsunkina programos darbą, todėl dar yra kur tobulėti.“
Kitas išradimas – liposukcijos įrenginys, kuriuo siekiama padidinti riebalų nusiurbimo procedūros saugumą bei sutaupyti energiją, kuriai ši procedūra yra labai imli. Išradimo tikslas – pakeisti chirurgo darbą tam tikro variklio varomu judesiu.
„Jau turime veikiantį prietaisą, kurio tam tikrus parametrus galima valdyti (pavyzdžiui, sugeneruoti reikiamą dažnį) liečiamu ekranėliu arba prijungus jį prie kompiuterio. Tačiau, kad ši inovacija galėtų būti komercializuota, plačiai naudojama, reikia užtikrinti jo saugumą, jį sertifikuoti bei atlikti klinikinius tyrimus“, – dėstė T. Urbonas.
Pasak inovatoriaus, kiek užtruks šių išradimų vystymas priklauso nuo finansavimo, komandos subūrimo, nes komercializuoti idėjas gyvybės mokslų srityje nėra lengva – startuoliai susiduria ne tik su tokiais iššūkiais, kaip komandos ir kompetencijų sutelkimas bei lėšų pritraukimas, bet ir su medicinoje galiojančiu griežtu reguliavimu. Dideliu iššūkiu tampa ir inovacijos išbandymas realiomis sąlygomis.
„Be specialių leidimų, inovatoriai negali testuoti ir taikyti išradimų praktikoje, todėl nuo idėjos iki praktinio pritaikymo praeina labai ilgas laikas. Kitose srityse, pavyzdžiui, technologijose, daugelį išradimų galima testuoti jau tą pačią dieną, o gyvybės mokslų srityje yra daug tarpinių etapų, kuriuos reikia įveikti prieš pradedant taikyti inovacijas praktikoje“, – pasakojo T. Urbonas.
Atsakymas – bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių ekspertų
Anot renginio vedėjos – 15 metų patirtį inovacijų valdymo, strateginės komunikacijos, verslo plėtros ir skaitmenizacijos srityje turinčios „Duevo“ įkūrėjos ir vadovės Eglės Čiuoderienės, informacijos sklaida ir „Life Science After Work“ suteikiama susitikimų platforma atlieka svarbų vaidmenį įveikiant kliūtis gyvybės moksluose (finansavimo trūkumas, reguliavimo kliūtys, talentų trūkumas, ilgai užtrunkantys klinikiniai tyrimai ir MTEP projektų įvedimas į rinką). Taip pat suteikia galimybę dalintis idėjomis bei užmegzti ryšius su įvairių sričių talentais, o taip pat burtis į komandas, kurios kurs novatoriškus technologinius sprendimus.
„Tokios iniciatyvos skatina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, o tai padeda pagreitinti saugų ir etišką inovatyvių produktų įvedimo į rinką kelią, atitinkantį įstatymų reguliacinę aplinką, – teigė ekspertė. – Bendradarbiavimas ir aktyvus žinių dalijimasis mokslo bendruomenėje yra esminiai elementai, galintys paskatinti proveržį gyvybės mokslų srityje.“
E. Čiuoderienė taip pat pridėjo, kad tik sujungus skirtingų sričių ekspertų žinias ir patirtį galima įveikti sudėtingiausius iššūkius ir sukurti inovatyvius sprendimus, kurie pagerins žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę visame pasaulyje.
„Life Science After Work“ – tai EIT Health RIS Hub Lietuva ir klinikos „Nordclinic“ organizuojami gyvybės mokslų bendruomenės susitikimai, kurių tikslas skatinti inovacijų kūrimą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvybės mokslų entuziastų. Renginiai vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį. Kitas susitikimas jau birželio 25 dieną klinikoje „Nordclinic“, Kaunakiemio g. 1A, Kaune. Registracija: https://bit.ly/Life_Science_After_Work_Meetup_2.
APIE „NORDCLINIC“
„Nordclinic“ – lyderiaujanti chirurgijos klinika Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse. Kasmet klinikoje atliekama daugiau nei 4 000 operacijų, iš jų – 3 000 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, o pacientai atvyksta iš daugiau nei 30 valstybių. Kasdien virš 300 patyrusių savo srities specialistų komanda prisideda prie gyvenimą keičiančių pokyčių. www.nordclinic.lt.
