A. Norkienė: švietimo sistemos griūtis turi būti sustabdyta – Kas vyksta Kaune

A. Norkienė: švietimo sistemos griūtis turi būti sustabdyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė, LVŽS kandidatė į Europos Parlamentą

Aušrinė Norkienė / LVŽS nuotr.

Efektingai iškomunikuota ir su didžiule gerėjančios ugdymo kokybės viltimi startavo „Tūkstantmečio mokyklų“ programa. Jos pirmojo etapo veikloms įgyvendinti skirta iki 210 mln. eurų iš Europos Sąjungos gautų lėšų. Užuot šiuos milijonus investavus į ugdymo kokybę, visas centrinės valdžios dėmesys dabar sutelktas į atrinktas ir reorganizuojamų ar likviduojamų mažų mokyklų mokinių sąskaita stambinamas „Tūkstantmečio mokyklas“.

„Tūkstantmečio mokyklų“ architektai

Paprastai tariant – taisyklės sugriežtintos taip, kad ateityje mažų mokyklų, o ypač teikiančių vidurinį išsilavinimą, gali ir nebelikti. Neatsižvelgiant į kiekvienos atskiros savivaldybės specifiką visoms vienodai nuleisti griežti imperatyvūs reikalavimai lemia tai, kad nebeliks iki 60 mokinių turinčių kaimų ir mažų miestelių mokyklų, neliks jungtinių klasių, dėl reikalavimo turėti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases ne mažiau nei po 21 mokinį grėsmė iškils miestelių ir kai kurių savivaldybių centrų gimnazijoms. Nebeliks „ilgųjų“ gimnazijų, mokyklų, plėtojančių savitos pedagoginės sistemos elementus, kelias iki artimiausios mokyklos pailgės net iki 30 ir daugiau kilometrų.

Mūsų kaimynų pavyzdys

Itin aukštų ugdymo rezultatų pasiekusios Estijos švietimo sistema buvo kuriama nuosekliai daugybę metų, stiprinant mokyklos poziciją ir per švietimą kuriant tautinę tapatybę. Viena iš šios šalies sėkmės paslapčių – investicijos į mokymo skaitmeninimą, technologijų taikymas visame mokymo procese, mokytojų kompetencijų tobulinimas. Estijos pavyzdys rodo, kad mums tikrai nereikia uždarinėti mažų mokyklų, bet užtektų, kad jos tiesiog turėtų prieigą prie mokymuisi reikalingų skaitmeninių išteklių ir gerą interneto ryšį.

Pas mus neaišku, kas bus daroma visiems vaikams užtikrinant ikimokyklinio ugdymo galimybes, ypač kaimiškose vietovėse.

Mažų mokyklų likvidavimas lemia tai, kad ta vieta taps nebepatraukli gyventi. Tokiose regionų vietovėse ne tik nenorės įsikurti jaunos šeimos, bet yra pavojus, kad ir gyvenantys ten žmonės išvyks gyventi į miestus.

Profiliavimo pasekmės

Kitas socialinis eksperimentas, akivaizdžiai griaunantis sistemą ir mūsų visų vaikų ateitį, – profiliavimas. Įsakymą dėl profiliavimo 1998 m. pasirašė Kornelijus Platelis, Tėvynės sąjungos kūrėjas ir narys. Kokios šio sprendimo pasekmės? Vaikai profiliuotis turi tada, kuomet jiems labai sunku nuspręsti dėl savo ateities, o persigalvojus grįžimas yra sunkiai įmanomas. Tokiu būdu mokyklą baigusiems vaikams suteikiamas skirtingo lygio ir turinio išsilavinimas, uždarantis duris į kai kurias aukštojo mokslo sritis.

Didžioji dalis vaikų renkasi tai, kas jiems tuo metu atrodo lengviau – humanitarinius mokslus. Vis mažiau ir mažiau jų renkasi mokytis fiziką, chemiją ar matematiką, kur mokoma aukštesniu lygiu. Nepasirinkta fizika ar chemija uždaro duris į inžinerijos ar sveikatos mokslus. Jei norime, kad švietimo sistema nustotų degraduoti ir griūti, šias priemones teks peržiūrėti.

Švietimo sistema pradėjo griūti ir dėl įvesto mokinio krepšelio. Pats krepšelis įvestas 2001 m. pabaigoje. Tačiau pasirengimas tam neabejotinai vyko anksčiau. Kas gi tuo metu buvo premjerai? Ogi G.Vagnorius (Tėvynės sąjunga), R.Paksas (tuometinė Lietuvos liberalų sąjunga) ir galiausiai – A.Kubilius (Tėvynės sąjunga). Ir kas gi tuo metu buvo švietimo ministras, kuris galėjo pakloti pamatus viskam? Kornelijus Platelis.

Aušrinė Norkienė / LVŽS nuotr.

EP darbuose – kokybė ir įtrauktis

Sieksiu, kad kiekvienas Lietuvos mokinys įgytų skaitmeninę kompetenciją, mokytųsi užsienio kalbų, nes tai yra išankstinė sąlyga norint gerai gyventi, susirasti prasmingą darbą ir tapti aktyviais piliečiais. Dėl negebėjimo įgyti šių pagrindinių įgūdžių randasi įgūdžių spragų, kurias šalinti tenka suaugusiųjų mokymo priemonėmis.

Siekiant pokyčių, Europos švietimo erdvėje išsilavinimo lygis ir rezultatai turėtų būti atsieti nuo socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties, užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemos padėtų kiekvienam žmogui tobulinti savo gebėjimus. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad vadovaujantis įtraukumo principu būtų patenkinti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių ugdymo poreikiai.

Pagal tvirtas ir įtraukias mokymosi visą gyvenimą strategijas turėtų būti sudarytos sąlygos anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiems asmenims į ją sugrįžti, o tiems, kuriems to reikia, turėtų būti suteikta galimybė mokytis pagal aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programas ir įgyti arba atnaujinti įgūdžius, kurių reikia ateities darbo vietose, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Švietimas, šeima ir socialinė politika – mano prioritetai Europos Parlamente.

Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užs. NR.KVK-2024-03-06-LVŽS-EP-6.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA