Kaip patekti ant legendinio, vienintelio 57 metus nenutrūkstamai Kaune leidžiamo kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“? Ant jo atsidurti gali ne tik gerai žinomi kūrėjai, tokie kaip Andrius Mamontovas, Oskaras Koršunovas, Giedrius Savickas, Gabija Grušaitė, Rimantė Valiukaitė, Stasys Eidrigevičius ar kultinis režisierius Peteris Greenaway’us. Rimtų galimybių turi ir pirmąkart plačiajai visuomenei girdimi menininkai, svarbiausia, kad jie būtų nuveikę ryškių darbų kultūros ar meno srityse, sako žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė Erika Drungytė.
Antradienio vakarą „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) E. Drungytė pristatė eksponuojamą „Nemuno“ rinktinių viršelių (2017– 2024) parodą. Nuo 2017 m., kai buvo pakeistas leidinio formatas, jį iki šiol puošė 89 kūrėjų veidai. Parodoje eksponuojami 36 portretai, kuriuos sukūrė Svetlana Batura, Vytenis Jankūnas, broliai Tomas ir Darius Petreikiai, Malin Sydne ir Remis Ščerbauskas, o iliustratorius Karolis Strautniekas viršelį nupiešė pats.
Kadangi ribojo erdvės, ekspozicijai buvo pateikta mažiau, nei pusė per minėtą laikotarpį išleistų leidinio viršelių. Juos atrinko žurnalo dizaineris ir vienas iš idėjų generatorių Darius Petreikis su projektų vadove Egle Petreikiene.
Legendinis Kauno žurnalas
1967 m. balandžio 15 d. Kaune pradėtas leisti kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“ išsiskyrė neįprasta kvadratine forma, netradiciniu turiniu. Pirmo numerio viršelį puošė teatro ir kino aktorė Gražina Balandytė. Leidinyje gausu originaliosios kūrybos ir publikacijų apie literatūrą, vizualiuosius menus, fotografiją, architektūrą, teatrą, kiną, šokį ir pan.
Leidinyje aprašomos įvairios kultūros bei meno sritys, žanrai. Ir ne tik jaunuomenės atstovai, bet ir klasikai.
„Nemuno“ kūrėjai nevengia eksperimentuoti: žurnale buvo publikuotas apsakymas, parašytas emotikonais, dirbtinio intelekto „sukurta“ trumpoji proza ir dirbtinio intelekto sugeneruotos nuotraukos bei iliustracijos, taip pat buvo spausdinti literatūros tyrinėjimai, grožiniai tekstai infografikos formatu. Įdomu, kad šis žurnalas pirmąkart Lietuvos kultūros periodikos istorijoje paskelbė interviu su pokalbių robotu „ChatGPT“.
Anot kūrėjų, šis leidinys kuriamas knygos ar albumo principu – jame nėra trumpalaikės informacijos, vienadienių įvykių aprašymų, tad turinys bus įdomus ne vieną dešimtmetį.
Žvelgia aktoriai, poetai, muzikantai
Tarp viršelio veidų galima rasti ne tik aktorius, muzikantus, poetus, režisierius, bet ir vertėją Jeronimą Brazaitį.
„Ar ant kito žurnalo viršelio patektų vertėjas, ir dar solidaus amžiaus?“, – retoriškai klausė E. Petreikienė ir akcentavo, kad leidinys siekia apglėbti kuo platesnį amžiaus, žinomumo, veiklų lauką.
„Viršelis – mūsų vizitinė kortelė. Tai – meno kūrinys. Ne veltui „Nemunas“ buvo fotografijos lopšys visoje žiniasklaidoje. Šią fotografijos tradiciją tęsiame pristatydami fotografiją kaip svarbią meno sritį. Viršeliuose norime išfotografuoti ir kaip palikimą palikti Lietuvos kultūros veidą, kuris yra ir jaunas, ir vyresnis, tai ir moterys, ir vyrai, o ir jų veiklos įvairios“, – sakė nuo 2016 m. „Nemuno“ vyr. redaktore dirbanti E. Drungytė.
Ji pažymėjo, kad pagrindiniai viršelio idėjų ir fotografijų autoriai yra broliai Darius ir Tomas Petreikiai.
„Atkreipkite dėmesį, kaip išradingai, išmoningai kiekvienas menininkas pristatomas. Čia tiek daug Ezopo kalbos! Tiek daug paslėptų detalių, kurios, jei pradėtume apie kiekvieną kalbėti, taptų nesibaigiančiomis istorijomis. Būtų galima sukurti naują leidinį apie kiekvieno viršelio istoriją. Pvz., Arūnas Matelis viršelyje vaizduoja, kaip ištempia gumytę, lyg kadrą. Jam taip patiko ši nuotrauka, kad su ja režisierius prisistato visame pasaulyje. Ji turi užtaisą. Gintaras Varnas viršelyje nenorėjo atsukti veido, bet kas nepažįsta G. Varno iš jo ausies ir profilio?“, – kalbėjo E. Drungytė.
Ji paminėjo, kad Andrius Mamontovas ant profesionalaus kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ atsidūrė ne dėl to, kad yra žinomas dainininkas, bet todėl, kad yra ir puikus fotografas.
Ant viršelio – ir nežinomi veidai
„Nemuno“ viršelius puošia nebūtinai žinomi žmonės. Čia galima rasti herojų iš Lietuvos pakraščių, užribio žmonių, kurie žurnalo kūrėjams irgi yra labai svarbūs.
„Ant viršelio patenka ir labai jauni žmonės, apie kuriuos visuomenė pirmąkart išgirsta iš mūsų žurnalo“, – sakė E. Drungytė. Tarp jaunosios kartos atstovių, patekusių ant viršelio, ji paminėjo rašytoją Liną Simutytę, prozininkę Gabiją Grušaitę.
„Svarbu paminėti, kad ant „Nemuno“ viršelio žmogus neatsiduria avansu. Jis kultūros srityje turi būti nuveikęs ryškių darbų“, – pabrėžė E. Drungytė.
O koks vyriausias ant „Nemuno“ viršelio patekęs žmogus? Tai išeivijos dailininkė, poetė Aldona Gustas. Jos nuotrauka viršelį papuošė likus vos 1,5 m. iki mirties (mirė sulaukusi 90-ties).
„Ko gero, tai paskutinis jos viešas portretas, beje, fotografuotas senelių namuose“, – pridūrė E. Petreikienė.
Iššūkius įveikia išradingai
Kuriant viršelius neišvengiama iššūkių, pastebėjo E. Petreikienė. Garsus menininkas Žilvinas Kempinas atvykęs iš Amerikos, dirbęs MO muziejuje paskutinę minutę apsigalvojo dėl patekimo ant viršelio, o fotosesija jau buvo suplanuota, darbuotojai atvykę į Vilnių, trauktis – nėra kur. Laiko pakeisti viršelio veidą nebuvo, tad leidinio dizaineris D. Petreikis pasiūlė panaudoti portretui menininko kurtą negatyvą. Rezultatas nustebino.
Atvykus į dramos teatrą fotografuoti režisierius G. Varnas pareiškė, kad nenori fotografuotis, „kaip kokia žvaigždė iš pop žurnalų“, nenorėjo, kad matytųsi jo veidas. Dizaineris D. Petreikis vėl pasitelkė kūrybiškumą” pasiūlė fotografuotis iš nugaros ir problemos nebeliko.
„Menu, suplanavome O. Koršunovo fotosesijai skirti porą valandų, nes reikėjo nuotraukų ne tik viršeliui, net ir straipsniui. Jis atbėgo pavėlavęs ir pasakė, kad turi vos pusvalandį, daugių daugiausiai 45 minutes. Sukomės kaip išmanome ir suspėjome“, – prisiminė E. Petreikienė.
„Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) „Nemuno“ rinktinių viršelių (2017– 2024) paroda bus eksponuojama iki gegužės 31 d. imtinai. Vėliau ją planuojama eksponuoti LR Vyriausybėje, Vilniaus viešojoje bibliotekoje, kituose Lietuvos miestuose, o galiausiai ekspozicija sugrįš į Kauną.
