Kaune ir Kauno rajone gegužės 22–23 d. vyksta Europos kelionių komisijos (EKK) visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvauja 27-ių Europos regiono šalių turizmo lyderiai. Spaudos konferencijoje Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų (EIM) viceministras Karolis Žemaitis džiaugėsi Lietuvos turizmo sektoriaus atsigavimu, o EKK prezidentas Miguelis Sanzas atskleidė šio sezono Europos turistų prognozes.
Kaunas – pavyzdys pasauliui
Anot EKK vykdomojo direktoriaus Eduardo Santanderio, jog pasirinkimas rengti visuotinį susirinkimą Kaune buvo aiškus, nes Europa po pandemijos atsigauna asimetriškai, o Lietuvai ir Baltijos šalims iššūkių sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą. EKK nori padėti ir remti Baltijos šalis, nes mato, jog gyvenimas ir turizmas mūsų regione yra visiškai normalus.
„Žmonės čia yra labai atsparūs ir inovacijos iš tikrųjų yra vienas iš Lietuvos turizmo politikos pagrindų. Nusprendėme panaudoti Kauną ir Lietuvą kaip geriausią pavyzdį, jog parodytume likusiai Europai ir pasauliui, kaip tai galima padaryti.
Kauno ir Lietuvos receptas yra tai, ką norime eksportuoti į pasaulį, nes konferencijos tema – krizių valdymas, o mes žinome, kad kita krizė tikriausiai netrukus vėl ištiks. Mes norime ne tik būti pasirengę, bet ir suteikti Europos šalims įrankius, kad jie galėtų veikti pagal juos“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo E. Santanderis.
Vykdomajam prezidentui patiko Lietuvos EIM viceministro K. Žemaičio išsakyta mintis: „Tai, ką turime ir ką rodome, yra tai, kas esame, ir mes nenorime apsimesti, kad viskas yra gerai ar blogai. Norime būti sąžiningi“.
„Tiesa, čia pastebima, kad komunikacija krizės metu yra svarbiausia. Svarbu pranešti gyventojams, lankytojams ir verslininkams, kaip viskas vyksta. Ir mes išmokome šią pandemijos pamoką, kad bendravimas yra ne tik labai svarbus, bet ir vienintelis atsparumo ginklas, todėl turite būti ne tik sąžiningi, bet ir suteikti žmonėms svarbiausią informaciją ir priemones, kad jie galėtų tęsti savo verslą ir įprastą gyvenimą“, – teigė E. Santanderis.
Turizmo situacija Lietuvoje gerėja
„Labai smagu, turėti tarptautinį turizmo renginį Kaune, kurio metu Europos turizmo lyderiai kalbasi apie atsparumą krizėms. Akivaizdu, kad turizmo sektorius yra tas, kuris turi būti pasiruošęs ir būti atsparus. Turėjome pandemiją, dabar turime geopolitinę situaciją visame regione, natūralu, kad tai skatina viso turizmo sektoriaus transformaciją“, – apie turizmo sektoriaus krizių priežastis kalbėjo K. Žemaitis.
Jis pasidžiaugė, jog Lietuvos turizmo sektorius auga, atsigauna, o turistų skaičius baigia pasiekti ikipandeminį lygį. K. Žemaitis akcentavo, jog šiame kontekste svarbi finansinė turizmo įtaka Lietuvos ekonomikai.
„Pagal atneštus pinigus Lietuvos ekonomikai, Lietuvos turizmo sektorius pralenkė ikipandeminius skaičius. 2019 m. kelionių eksportas siekė 1,33 mlrd. eurų, o 2023 – 1,66 mlrd. eurų“, – teigė jis, pridėdamas, jog per pandemiją gyventojai atrado vietinį turizmą, todėl šis jau perkopė iki pandemijos buvusius skaičius, o užsienio turistų skaičiai auga.
Anot viceministro, turizmo situacija Lietuvoje gerėja ir turi daug perspektyvos tolimesniam progresui, bendradarbiaujant su atstovais visoje Europoje.
Veikia turistų duomenų sistema
EIM viceministras K. Žemaitis išskyrė du pagrindinius aspektus, kuriais derėtų vadovautis gerinant turizmo sektorių – kur parduodamas Lietuvos turizmas ir ką parduoda tas sektorius.
„Mes galime turėti nuostabias kampanijas ar Kauno, ar Lietuvos, bet jeigu mes neturėsim produktų, tai žmonės čia gal vieną kartą atvažiuos, bet tikrai negrįš.
Todėl labai svarbu dirbti dviem kryptim, čia svarbus ir savivaldų įsitraukimas, kad mes sukurtume produktą, kurį norime parduoti ir juo pritraukti turistus“, – teigė jis.
Viceministro teigimu, tikslas ir noras yra turėti duomenimis grįstą turizmo politiką. Tam padeda jau veikianti turistų duomenų sistema.
„Jau šiuo metu mes turime veikiančią turistų duomenų sistemą. Mes galime aiškiai matyti, kuriose vietose turistai lankosi, kuriose nesilanko. Tai yra labai dideli duomenys ir svarbūs aspektai sprendimų priėmėjams bei savivaldos ar nacionaliniu lygmeniu.
Elementariai paėmę Kauno pavyzdį – mes galime konkrečiai matyti kur, kokių šalių turistai čia lankosi, nesilanko, kur trūksta infrastruktūros ir tai gali padėti kurti tą produktą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Dėmesį jis atkreipė į tai, jog Kaunas lengvai susitvarkė su Eurolygos finalo ketverto srautais ir sugebėjo pritraukti šimtus užsieniečių, kurie galbūt sugrįš ir antrą kartą.
Rytų Europa nukentėjo ir nuo pandemijos, ir nuo Rusijos karo
EKK prezidentas M. Sanzas dėkojo Lietuvai ir Kaunui už šiltą priėmimą, o pirmojo apsilankymo metu išreiškė džiaugsmą, jog Kauno, kaip turistinės vietovės, patrauklumas tik auga. Jis atkreipė dėmesį, jog po pandemijos Europos šalių atsigavimas nėra homogeninis.
„Matome, kad šiaurės ir rytų Europos šalys, kurios labiausiai nukentėjo ne nuo pandemijos, o nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, vis dar atsilieka. Nors padaryta didelė pažanga, bet kai kurių šalių nuomonė gali būti, jog kelionės į šalis, kurios ribojasi su šiuo konfliktu, gali būti nutrauktos.
Lietuvos atveju matome stiprų atsigavimą nuo 2023 m. paskutinio ketvirčio, kai turizmo sektoriaus statistika vis dar buvo 32 proc. mažesnė nei 2019 m., o 2024 m. pirmojo ketvirčio skaičiau jau yra tik 14 proc. mažesnis nei 2019 m. Taigi matome atsigavimą, kuris ateina į Baltijos šalis ir Lietuvą. Tikimės, jog iškeltus tikslus pavyks pasiekti iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo M. Sanzas.
Kelionių prognozės 2024 metų sezonui
EKK atstovas tvirtino, kad kuriamos strategijos, vykdomos įvairios veiklos, kurios prisideda prie rinkos atsigavimo. Viena iš jų – pernai vykęs projektas „Eastern Europe Unveiled“, kurios metu Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Amerikos nuomonės formuotojai supažindina būsimus keliautojus su rytų Europa.
„Europos turizmo tendencijos rodo, kad šiais metais, ypač šių metų vasaros sezono metu, rytų Europos valstybės turi didelę paklausą. Tai atspindi tendenciją keliauti į vietoves, kuriose vyrauja palankus klimatas. Šios tendencijos labiausiai palankios tokioms šalims, kaip Turkija, Kroatija, Bulgarija, Portugalija, Kipras, Malta, Ispanija“, – teigė M. Sanzas, pridurdamas, kad žemyninėje rinkoje turizmas stiprus Vokietijoje, Nyderlanduose.
Jis atkreipė dėmesį, jog vietinėse rinkose JAV pasirodė esanti stabiliausia Europos šalims, o keliautojų iš Amerikos skaičius didėja beveik visose Europos kryptyse.
„Kai kuriais duomenimis, sakyčiau, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį atvykstančiųjų į Europą skaičius yra 7,2 proc. didesnis nei 2019 m. Nakvynės sudaro 6,5 proc. 2019 m. rodiklių. Tendencijos optimistinės, 75 proc. europiečių teigė, kad šiais metais planuoja keliauti bent kartą, tačiau 57 proc. europiečių teigė, kad šiais metais ketina keliauti bent du kartus. Labiausiai pageidaujamos 2024 m. vasaros kryptys yra pietų Europos šalys su Italija ir Ispanija“, – keliautojų tendencijomis dalijosi EKK atstovas.
Prognozuojama, jog Vokietija padidins bendrąsias išlaidas 16 proc., kurios bus išleistos turistų iš Vokietijos įvairiose Europos šalyse. M. Sanzas atskleidė, jog bendros keliautojų išlaidos Europoje 2024 m. bus artimos „nekonservatyviam“ skaičiui, beveik 750 mlrd. eurų.
Vilniaus reklama Europai – juoko dozė
Prieštaringai nuskambėjusi sostinės reklama Europai prajuokino EKK prezidentą, o šis pastebėjo, jog tokia reklama jam parodo, jog vilniečiai turi humoro jausmą.
„Ji atkreipia ir norisi parodyti ją kitiems. Manau, tai parodo, kad vilniečiai turi humoro jausmą, o tai yra labai svarbu. Man patiko“, – su plačia šypsena kalbėjo M. Sanzas.
Vilniaus miesto reklaminį klipą galite pamatyti čia.
Skelbs „Michelin“ gidą Lietuvoje
„Kelių savaičių bėgyje, birželio 13 dieną turėsime Michelino žvaigždės paskelbimą Lietuvoje. Tai irgi yra didelis žingsnis į priekį, matant tikrai didelį potencialą naujiems turizmo srautams ir tikėtina, kad tai atneš po 3-4 mln. eurų per metus. Vien iš papildomo turistų srauto dėl „Michelin“, – atskleidė EIM vicemeras K. Žemaitis.
Keliaudami po Lietuvą „Michelin“ gido inspektoriai ragavo klasikinių ir modernių patiekalų bei vertino produktų kokybę, maisto gaminimo techniką, skonių harmoniją, per patiekalus atsiskleidžiamą šefo individualumą ir pastovų kokybės užtikrinimą tiek žvelgiant į meniu, tiek vertinant ilgesnį laikotarpį.
„Michelin“ gidas vertina atrinktus restoranus naudodamas išsamią įvertinimų sistemą. Žinomiausias įvertinimas – visame pasaulyje žinomos „Michelin“ žvaigždutės, skiriamos išskirtinius skonio potyrius užtikrinantiems restoranams. Viena „Michelin“ žvaigždė suteikiama restoranams už „aukštos kokybės maistą, dėl kurio verta sustoti važiuojant pro šalį“, dvi žvaigždės – už „puikų maistą, dėl kurio verta nukrypti nuo pradinio maršruto“, o trys – už „išskirtinę virtuvę, dėl kurios verta specialiai planuoti kelionę“.
Visų „Michelin Guide Lithuania“ atrinktų restoranų sąrašą bus galima peržiūrėti gido internetiniame puslapyje arba išmaniojo telefono programėlėje.
EKK yra įkurta 1948 m. Tai tarptautinė turizmo organizacija, kuri populiarina turizmą, kaip svarbų ekonomikos sektorių, skatina perėjimą prie darnesnės, atsparesnės ir atsinaujinančios kelionių ekosistemos bei pristato Europos turizmo galimybes kitiems pasaulio žemynams. EKK vienija 36 Europos regiono šalis.
