Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjama byla, kurioje „Kamuolinių“ gaujos narys Edgaras Kalasūnas, veikdamas kartu su nusikalstama gauja, kaltinamas žiauru nužudymu, bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Toliau vykstant liudytojų apklausai paaiškėjo, jog viena moteris buvo nužudyto vyro kaimynė ir jau anksčiau buvo apklausiama, tiriant žmogžudystę. Apie itin žiaurų vyro nužudymą ji sužinojo iš kaimynės tą pačią naktį – taigi, kraupus nužudymas, kuriame dalyvavo ir E. Kalasūnas, greičiau priminė viešą egzekuciją.
Edagarui Kalasūnui, gimusiam 1982 m., anksčiau buvo pareikšti kaltinimai, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L.Ž. Su šiuo nužudymu taip pat siejamas grupuotės vadeiva Tomas Gaidanka, bei kiti dalyviai – Tomas Mickevičius, Valerijus Kolobovas, Edgaras Zapustas. Donatas Šimelevičius, bei du vyrai, nesusiję su gauja – Artūras Kliauga, bei Artūras Martinkus.
Kraupią žmogžudystę E. Kalasūnas kartu su kitais sėbrais įvykdė 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.
Šį nusikaltimą buvo nuspręsta įgyvendinti, mat L.Ž savo pasisakymais neva žemino vieno iš „Kamuolinių“ lyderių – T. Mickevičiaus autoritetą. Apie L. Ž. pasisakymų turinį jie sužinojo kartu vartodami alkokolį – apie tai prasitarė vienas iš sugėrovų, Artūras Martinkus. Šis vyras yra vieno iš byloje minimų vyrų – Valerijaus Kolobovo, pusbrolis. Šaltinių duomenimis, jis nebegyvas. Grupuotės vyrai nusprendė surengti L. Ž. egzekuciją.
Tuomet T. Mickevičius, pasikvietęs E. Kalasūną, bei kitus nužudymo byloje minimus „Kamuolinius“, nuvyko į L. Ž. gyvenamąją vietą – bendrabutį, esantį Chemijos gatvėje.
T. Mickevičius, bei jo sėbrai egzekuciją surengė antrame bendrabučio aukšte – ten esančioje bendroje virtuvėje. L. Ž. buvo suduoti daugiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas – šis išpuolis L. Ž. buvo mirtinas.
Žinia apie nužudymą keliavo iš lūpų į lūpas
Viena iš liudininkų, pirmadienį pasirodžiusi Kauno apygardos teisme, buvo nužudyto vyro L. Ž. kaimynė. Moteris atviravo, jog jau anksčiau buvo iškviesta liudyti tiriant šią žmogžudystę, o vienas iš žudikų jau anksčiau buvo nuteistas.
Tad liudytojai kilo klausimų, kodėl ji kviečiama vėl, kai žmogžudystė įvyko prieš 17 metų. Teismo pirmininkas Audrius Meilutis paaiškino, jog L. Ž. nužudymo epizodas užfiksuotas ir E. Kalasūno byloje, kuris šiuo metu teisiamas. Todėl ji privalo vėl duoti parodymus.
Moteris gyveno bendrabutyje, esančiame Chemijos gatvėje. Tiesa, moteris sakė, jog ilgai ten negyveno ir net nuomodamasi butą stengėsi ten neužsibūti – kaip pati sakė, bendrabutyje buvo pastoviai girtuokliaujama. O girtuokliaudavo ne tik L. Ž. nužudę „Kamuoliniai“, bet kaimynės teigimu, ir pats L. Ž., kartu su savo sugyventine, pastoviai vartodavo alkoholį – liudininkė mano, jog ir tą vakarą jis buvo girtas.
Liudininkės teigimu, ji pati žmogžudystės naktį buvo išvykusi. Tačiau, apie įvykį sužinojo dar tą pačią naktį – jai paskambino senyvo amžiaus kaimynė ir pranešė, kad L. Ž. yra miręs. Anot liudininkės, ši kaimynė jau seniai mirusi.
Daugiau aplinkybių ji netikslino, tačiau žinia pasklido greitai – mat egzekucija buvo surengta bendro naudojimo bendrabučio virtuvėje. Liudytojai apie nužudymą papasakojusi kaimynė daugiau aplinkybių netikslino. O pati liudininkė L. Ž. prisiminė ne tik kaip pastoviai girtaujantį, bet ir agresyvų žmogų. Liudininkė mano, jog virtuvėje galėjo būti ir nužudytojo vyro sugyventinė, tačiau tiksliai to nežino.
Liudininkai susiję su A. Martinkumi
Kiti du pirmadienį apklausti liudytojai buvo susiję su A. Martinkumi, kurio prasitarimas apie neva žeminamą T. Mickevičiaus autoritetą tapo įvardijama L. Ž. nužudymo priežastimi.
Remiantis bylos duomenimis, viena liudininkė pervedinėjo pinigus į A. Martinkaus sąskaitą, kai A. Martinkus buvo įkalintas, mat jis buvo jos dukros tėčio pusbrolis. Tiesa, daugiau detalių liudytoja papasakoti negalėjo.
Na, o trečiasis liudininkas pasakojo, jog pirmą kartą girdi apie nužudytą vyrą, tačiau teigė, jog pažinojo Valerijų Kolobovą – vieną iš įtariamųjų nužudymo byloje. Kaip pasakojo liudijęs vyras, jis gyveno tame pačiame rajone – dėl to vyrai ir buvo pažįstami. Anksčiau vyras liudijo, jog susitikęs su V. Kolobovu visuomet pabendraudavo.
Vėliau liudininkui teko netiesiogiai susipažinti ir su A. Martinkumi – kaip pasakojo liudininkas, jis pervedinėjo pinigus A. Martinkui, kuomet jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tiesa, jis pervedinėjo ne savo pinigus, o V. Kolobovo atsiųstus pinigus, mat pasak liudininko, A. Martinkus buvo V. Kolobovo pusbrolis.
Liudininkas sakė, jog pats nežinojo, kodėl tiksliai tai daro, bei kodėl A. Martinkus buvo įkalintas – anot vyro, jis tiesiog norėjo pagelbėti V. Kolobovui ir nieko blogo šioje paslaugoje jis neįžiūrėjo. Anksčiau duodamas parodymus jis sakė, kad įkaltinam A. Martinkui pervedinėjo maždaug po 500 litų, apie 10 kartų.
Apšaudė Henriko Daktaro pilį
E. Kalasūnas žinomas ir dėl kito įvykdyto neeilinio nusikaltimo. Norėdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš bene žinomiausią Kauno nusikaltėlį, Kauno „Daktarų“ grupuotės vadą Henriką Daktarą, E. Kalasūnas, kartu su sėbrais, apšaudė jo pilį.
Ši mintis jiems kilo maždaug dvi dienos iki išpuolio. Išpuolio dieną, vyrai apsiginklavo ir nuvyko į Užliedžius, sustojo prie įvažiavimo į H. Daktaro pilies teritoriją. Tuomet anksčiau minėtas gaujos lyderis T. Mickevičius iš „Kalašnikovo“ automato paleido mažiausiai dešimt šūvių link pilies teritorijos.
Maža to, vienas iš sėbrų, R. Baika, įmetė granatą į pilies kiemą, vos kelių metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Vis dėlto, H. Daktaras ar jo šeimos nariai sužaloti nebuvo – tuo metu buvo apgadinta tvoros apdaila, kitos pilies dekoracijos. Tad pilies savininkė H. Daktarienė pateikė ieškinį išpuolikams, siekdama susigrąžinti kompensaciją už patirtą žalą.
Prisidavė pats, byla nebuvo prijungta
Beveik penkerius metus ieškotas Edgaras Kalasūnas anksčiau figūravo ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašuose.
Praėjusiais metais E. Kalasūnas pats prisistatė Lietuvos teisėsaugai. Iki šiol nėra žinoma, nei kur jis slėpėsi, nei jo motyvai, prisiduodant teisėsaugai, mat įtariamasis vengia duoti parodymus.
Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama ir kita su „kamuoliniais“ susijusi byla.
„Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.
Todėl E. Kalasūno byla nebuvo prijungta prie šios itin sudėtingos bylos nagrinėjimo – be to, jau buvo pagarsintas bylos kaltinamasis aktas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
