Remiantis Sodros duomenimis, apie 80 tūkst. pensinio amžiaus šalies gyventojų dirba įvairiose darbovietėse. Tai – beveik 13 proc. visų Lietuvos pensininkų.
Ir nors 2024-aisiais Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų, nemaža dalis įmonių neišsivers be senyvų darbuotojų. Niekam ne paslaptis, kad didžiuma jų įsilieja į „sidabrinę ekonomiką“ dėl gaunamų mažų pensijų.
Balandžiui artėjant prie pabaigos, Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyti statistinio tyrimo „Pensija ir dalyvavimas darbo rinkoje“ rezultatai. Rodiklius pristatė šios agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė, juos komentavo Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Jekaterina Navickė.
Pernai daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją
Valstybinę pensiją gavo 39,6 proc. moterų ir 30,6 proc. vyrų. Ir tik 1,4 proc. šios amžiaus grupės gyventojų gavo valstybinę ir asmeninę pensiją (iš privačių pensijų fondų ar pensijų draudimo), 0,6 proc. – valstybinę ir profesinę pensiją, 0,8 proc. – tik profesinę pensiją. 61,5 proc. šios amžiaus grupės gyventojų negavo jokios senatvės pensijos. Tačiau 9,7 proc. 50–74 metų gyventojų gauna netekto darbingumo (neįgalumo) pensiją. Tokią pensiją gauna šiek tiek daugiau vyrų (10,3 proc.) nei moterų (9,2 proc.).
Anot agentūros pranešimo 90,4 proc. minimos amžiaus grupės gyventojų pirmą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją gavo be jokio sumažinimo ar padidinimo. Sumažintą pensiją dėl ankstesnio išėjimo į pensiją gavo 8,4 proc. 50–74 metų gyventojų. Iš jų moterų – 8,9proc., vyrų – 7,5 proc.). Padidintą pensiją dėl išėjimo į pensiją atidėjimo gavo 1,2 proc. 50–74 metų gyventojų.
Per 6 mėnesius nuo pirmos senatvės pensijos gavimo 38,1 proc. asmenų nustojo dirbti
Darbovietes paliko 38,9 proc. į pensiją išėjusių vyrų bei 37,6 proc. moterų. Tačiau 32,9 proc. šios amžiaus grupės gyventojų buvo užimti ir toliau dirbo be jokių pokyčių, 10,8 proc. – pakeitė darbą, dirbo mažiau valandų.
Su tam tikrais pokyčiais toliau dirbo 14,1 proc. vyrų ir 8,6 proc. moterų. Beveik trečdalis (30,5 proc.) 50–74 metų gyventojų dirbo toliau, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, dėl to, kad dirbti buvo finansiškai būtina, 28,2 proc. – nes dirbti buvo finansiškai patrauklu, 29,2 proc. šio amžiaus gyventojų toliau dirbo, nes patiko dirbti ir būti produktyviems.
Dėl pastarosios priežasties toliau dirbo 35,1 proc. vyrų ir 25,1 proc. moterų. Tačiau 5,4 proc. šio amžiaus gyventojų dirbo toliau, nes norėjo būti socialiai įtraukti, tai įvardijo 6,8 proc. moterų ir 3,3 proc. vyrų. Tuo tarpu 4,8 proc. prieš išeinant į pensiją nedirbusių 50–74 metų gyventojų, po to, kai pradėjo gauti senatvės pensiją, grįžo į darbo rinką.
Pensijos ir dalyvavimo darbo rinkoje statistinis tyrimas atliktas 2023-aisiais, jis buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką. Pasak mokslininkės dr. J. Navickės, „nėra tikslo, kad pensinio amžiaus žmonės būtinai dirbtų, bet kad jie galėtų pasirinkti savo veiklą pradėję gauti pensiją. Matome dvigubą paveikslą: dalis žmonių lieka darbo rinkoje, jeigu darbas apsimoka finansiškai, jie gauna geras algas ir turi patogias darbo sąlygas. Bet kita dalis neturi pasirinkimo ir privalo dirbti, nes kitaip negalėtų išsiversti“, – komentavo J. Navickė.
O koks darbdavių požiūris?
Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šių metų balandį paskelbė 2023-ųjų spalio – lapkričio mėnesį vykusios kasmetinės darbdavių apklausos duomenis. Apklausus 2,5 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 158,5 tūkst. darbuotojų, aiškintasi, koks yra darbdavių požiūris į pensinio ar priešpensinio amžiaus darbuotojus.
Anot UT atstovų, praėjusiais metais vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų įdarbinta 2,4 proc. daugiau nei 2022-aisiais, – iš viso 50,2 tūkst. tokio amžiaus asmenų sugrįžo į darbo rinką. Vyresnių kaip 60 metų žmonių įdarbinimas paaugo 6,9 proc. UT tarpininkaujant, įsidarbino 11,5 tūkst.
Pažymėtina, jog didesniuose darbo kolektyvuose dabar dirba daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų. Tai konstatavo 84 proc. darbdavių, kurių įmonėse personalas viršija 250 dirbančiųjų. Ir tik kas trečia maža įmonė (iki 10 darbuotojų) nurodė, turinti tokio amžiaus žmonių.
Daugiausiai jų darbuojasi viešojo valdymo, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo, švietimo, elektros, dujų ir garo tiekimo veiklos sektoriuose. Čia trys ketvirtadaliai ir daugiau darbdavių teigė turintys darbuotojų, kurie jau yra pensinio amžiaus arba toks sukaks artimiausiais metais.
Beveik du trečdaliai šių darbdavių – sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, žemės ūkio, apdirbamosios gamybos sektoriuose. Mažiausiai vyresnio amžiaus darbuotojų dirba informacijos ir ryšių (nesiekia ketvirtadalio), finansinės ir draudimo bei profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (trečdalis) įmonėse.
„Vyresnio ir pensinio amžiaus darbuotojai daugiausiai dirba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose, kurios susiduria su dideliu žmogiškųjų išteklių trūkumu. Kartos nepersidengia, o jaunoji karta nepakankamai papildo dar dirbančių vyresnių darbuotojų gretas. Jiems išėjus į pensiją, šioms įstaigoms teks spręsti dar didesnes personalo samdos problemas“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Net 63 proc. darbdavių, turinčių priešpensinio amžiaus darbuotojų, apklausiami nurodė, kad pensinio amžiaus sulaukę žmonės greičiausiai liks pas juos dirbti. Ketvirtadalis garantavo, kad tikrai liks dirbti, – su jais iš anksto suderintos darbo sąlygos sulaukus pensinio amžiaus. Daugiausiai tokių darbdavių – viešojo valdymo sektoriuje, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, nekilnojamojo turto operacijų, finansinės ir draudimo veiklomis užsiimančiose įmonėse.
Atsisveikinti su pensijos sulaukusiais darbuotojais ketina kas aštuntas (12 proc.) darbdavys
Daugiausiai tokių – informacijos ir ryšių sektoriuje (22 proc.). Kai kurių darbdavių skepticizmą dėl pensinio ir priešpensinio amžiaus darbuotojų patirties iliustruoja tokie atsakymai: „Ne visi pensinio amžiaus sulaukę darbuotojai geba ir toliau produktyviai dirbti“, „Kvalifikacija ir vidinė motyvacija mažėja, tėvai nenori, kad su jų vaikais dirbtų pensinio amžiaus mokytojai“, „Pensinio amžiaus žmogus turi ilsėtis, dirbo visą gyvenimą, – pakaks“.
Bet teigiamų atsiliepimų apie vyresnius kolegas UT gavo daugiau: „Kiekvienas atvejis – individualus, jei darbuotojas nori dirbti, tai ir dirba, tai – jo apsisprendimas“, „Žmogus nori dirbti, įmonei pravers darbo tęstinumas“, „Pensinis amžius – ne kliūtis dirbti toliau“, „Priklausys nuo pensijos sulaukusio darbuotojo, tai individualu, pagal situaciją“.
Pasak I. Balnanosienės, informacinių technologijų srityje dažniausiai dirba veržlios jaunos komandos, todėl vyresnio amžiaus darbuotojų įgūdžiai, tikėtina, neužtikrina veiklos efektyvumo ir spartos, o sulaukus pensijos, jų paslaugų atsisakoma. „Visgi įmonės, kurios investuoja į darbuotojų mokymus ir kompetencijų atnaujinimą, retai susiduria su darbuotojo amžiaus problema“, – sakė Užimtumo tarnybos vadovė
Darbdaviai dažnai sako, kad darbuotojo žinios ir įgūdžiai yra svarbiausi, tačiau tik 45 proc. jų, turinčių pensinio ir priešpensinio amžiaus darbuotojų, teigė, kad reikalinga tokių darbuotojų patirtis. Daugiausiai (60 proc.) darbdavių, vertinančių vyresnių darbuotojų kompetencijas, – vandens tiekimo ir nuotekų valymo, elektros, dujų ir garo tiekimo, nekilnojamojo turto operacijų sektoriuose. Švietimo sektoriuje trečdalis (33 proc.), darbdavių įvardijo tokių darbuotojų žinių ir įgūdžių reikalingumą, o žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje – 45 proc.
I. Balnanosienės teigimu, prasčiau vertinantys vyresnius kolegas jaunesni darbuotojai galbūt programuoja ir savo ateitį bei kartos požiūrį, nesusimąstydami apie jau dabar darbo rinkoje vykstančius pokyčius: „Kiekvienas šalies gyventojas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų kuo ilgiau išlikti aktyvus ir darbingas.“
