Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ketvirtadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT).
„Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio veiksmai (…) prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo, jei Seimo narys savo noru neatsisakys mandato.
Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo būtų laikomas priimtu, jei už jį balsuotų ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
„Vertindamas Seimo nario R. Žemaitaičio nurodytų pasisakymų visumos turinį, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad juose vartojami, be kita ko, tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančius asmenis niekinantys jų orumą žeminantys apibūdinimai, cituojama skaičiuotė (…), kurioje vaizduojamas smurtas prieš žydų tautybės asmenis, juos išjuokiant“, – teismo argumentus dėstė KT pirmininkas.
„Tokiais žeminančiais žmogaus orumą apibūdinimais, citatomis, kaip ir atskiroms tautinėms bendruomenėms priklausančių asmenų tarpusavio nepakantumą skatinančio pobūdžio teiginiais, taip pat teiginiu, kuriuo menkinama Holokausto tragedija, demonstruojama neapykanta tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei“, – teigė jis.
Anot KT, tai, kad panašaus turinio informacija buvo skelbiama sistemingai, leidžia spręsti, kad ši informacija buvo paskleista apgalvotai.
„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys R. Žemaitaitis sąmoningai, tikslingai ir sistemingai (…) viešai paskelbė pasisakymus, kuriais žemino tautiniu pagrindu išskiriamai visuomenės daliai priklausančių asmenų orumą ir taip demonstravo neapykantą šiems asmenims“, – aiškino G. Goda.
KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
KT pirmininkas: tai neapykantos kalba
Po posėdžio KT pirmininkas žurnalistams sakė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.
„Buvo apklausiami įvairių sričių ekspertai, jų pasisakymuose buvo daromos išvados, kad ta informacija, kuri buvo skleidžiama, yra neapykantos kalba“, – sakė G. Goda.
Jis negalėjo atsakyti, ar tai yra pirmas kartas istorijoje, kai kurios nors šalies KT nubaudžia už feisbuko įrašą.
„Gali būti, kad taip“, – teigė KT pirmininkas.
Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
G. Godos teigimu, KT nevertino specialios komisijos sudarymo.
„Apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda, kai Seimas kreipiasi (į KT– BNS). Vertiname savo posėdyje, dabar procedūra persikelia į Seimą. Apkaltos procesas yra nuo Seimo nutarimo priėmimo iki balsavimo Seime“, – kalbėjo KT pirmininkas.
A. Valinskas: KT davė aiškų signalą politikams
Seimo specialiai komisijai vadovavęs konservatorius Arūnas Valinskas po posėdžio žurnalistams teigė, kad klausti, kaip jaučiasi po sprendimo, reikia ne jo, o „mūsų bendrapiliečių žydų, kitų piliečių, kurie priklauso etninėms ar kitoms mažumoms“.
„Šiandien KT davė labai aiškų signalą, kad politikai, nepaisant to, kad vienas jų pagrindinių įrankių yra kalba, kalbėjimas ir informacijos skleidimas, negali to daryti bet kaip. Ypač taip, kad būtų pakenkiama etninėms mažumoms ar bet kokioms mažumoms“, – sakė A. Valinskas.
Pats R. Žemaitaitis žurnalistams teigė esantis nustebęs, kad KT nepasisakė dėl specialios komisijos sudarymo – šis sprendimas, anot parlamentaro, yra antikonstitucinis. Dėl to jis ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Nepaisant to, kad jis pabrėžia, kad yra teisininkas, jam teismuose labai prastai sekasi, įskaitant ir šį. Kai žmogus sako, kad teismas kažkodėl nepasisakė dėl tų dalykų, kurie net nebuvo šitos bylos objektas, man yra keista“, – kalbėjo A. Valinskas.
Pasak jo, surinkęs parlamentarų parašus, R. Žemaitaitis galėjo kreiptis į KT dėl specialios komisijos sudarymo konstitucingumo.
„Dėl komisijos sudarymo aplinkybių KT nesprendė, nes tam reikia atskiros bylos. (…) Kodėl R. Žemaitaitis nesiėmė šių veiksmų, jei jis nuoširdžiai tiki, kad būtent komisijos sudarymas buvo antikonstitucinis, aš nežinau“, – sakė A. Valinskas.
Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Seimo patvirtintoje specialios komisijos išvadoje nurodoma, kad R. Žemaitaitis nepaisė iš Seimo nario priesaikos, jos konstitucinio statuso, atsakingo valdymo principo, Konstitucijos kylančių, reikalavimų, jog tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymas, šmeižtas ir dezinformacija yra nesuderinami su laisve reikšti informaciją.
R. Žemaitaitis Seimo apkaltos komisiją vadino neteisėta, o jam metamus kaltinimus – absurdiškais.
Generalinė prokuratūra savo ruožtu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Parlamentas vasarį panaikino R. Žemaitaičio teisinį imunitetą, kad prokurorai jam galėtų pateikti įtarimus.
Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.
