Likus mėnesiui iki prezidento rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paviešino kandidatų į šalies vadovus turto ir pajamų, interesų deklaracijas, pomėgius ir biografijas, o taip pat – trumpąsias rinkimų programas, vizijas, kaip šie matytų savo prezidentavimą.
Naujienų portalas lrytas.lt supažindina, kaip save rinkėjams pristato aštuoni kandidatai į prezidentus – kas žada sugrąžinti gyventojams „teisę patiems nuspręsti savo likimą“, o kas žada sujudinti „pelkių ministrų“ valdžią.
Giedrimas Jeglinskas
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas savo rinkimų programoje akcentavo Lietuvos saugumą.
„Lietuvos saugumas – pamatas, suteikiantis galimybę kurti socialiai teisingą, politiškai ir ekonomiškai stabilią Lietuvą, kurioje svarbus kiekvienas“, – dėstė kandidatas.
Saugios Lietuvos viziją G. Jeglinskas įgyvendintų didindamas gynybos finansavimą, kuriant pažangiausią kariuomenę regione, užtikrinant NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje ir paverčiant „Suvalkų koridorių laisva karinio mobilumo zona Vokietijai, Lenkijai ir JAV“.
Saugi Lietuva, anot kandidato, būtų pasiekiama užtikrinant, kad „žmogaus sveikata yra realus, o ne tariamas valstybės prioritetas“, o „švietimo sistema ugdo žmogų, pasirengusį konkuruoti globalioje rinkoje, galintį mokytis visą gyvenimą“.
Tapęs prezidentu, G. Jeglinskas siektų kurti dialogą tarp valdžių, telkti visuomenę, įtvirtinti nulinę toleranciją korupcijai ir smurtui, formuoti stabilią socialinę aplinką dirbti ir oriai gyventi, auginti tvarią ekonomiką ir šalies energetinę nepriklausomybę, skatintų užsienio investicijas ir nukreiptų valstybės lėšas į inovacijas.
Andrius Mazuronis
Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio vizija – sutelkta Lietuva. A. Mazuronis savo programoje išskyrė penkias prioritetines sritis: užsienio politiką, saugumą, teisingumą, ekonomiką ir vaikus auginančias šeimas.
Užsienio politikoje A. Mazuronis daugiausiai dėmesio skirtų regioninių blokų formavimui ir aktyvesniam jų išnaudojimui – tai būtų NB8, Lenkija, Baltijos šalys. „Darbietis“ siektų tvirtesnės Lietuvos pozicijos Europos Sąjungoje žemės ūkio, migracijos, mobilumo paketo temomis.
Įvardydamas savo poziciją Lietuvos saugumo klausimais, A. Mazuronis nurodė esantis prieš naujus gynybos mokesčius ir prieš visuotinį šaukimą. Darbo partijos pirmininkas siektų didinti teismų nepriklausomumą ir skaidrumą, skaidrintų teisėjų veiklą.
A. Mazuronis išskyrė smulkųjį ir vidutinį verslą – akcentavo mokestinės aplinkos peržiūrą ir kontroliuojančių institucijų mažinimą, pagalbą dirbantiems pagal individualią veiklą.
Kandidatas žadėjo siekti, kad valstybė taikytų finansinius skatinimo mechanizmus šeimoms, auginančioms vaikus, kad kiekvieną vaiką pasiektų neformaliajam švietimui skirtas krepšelis ir kad jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, būtų suteiktos finansinės paskatos pirmajam būstui įsigyti.
Gitanas Nausėda
Dabartinis šalies prezidentas Gitanas Nausėda savo rinkimų programoje aiškino, kad jo pirmosios kadencijos tikslai buvo pensijų ir NPD nuolatinis didinimas, valstybės požiūrio pokytis į asmenis su negalia ir savivalda.
Anot prezidento, šiose srityse jau įvyko esminiai lūžiai, tačiau „galima padaryti daugiau ir geriau“. G. Nausėda vardijo, kad reikėtų toliau didinti NPD, skirti didesnę finansinę pagalbą vaikus auginančioms šeimoms, joms skirti mokesčių lengvatą.
„50 proc. pensijų pakeitimo norma taip pat tik pirmas žingsnis siekiant sumažinti atskirtį. Privalome pasiekti skandinavišką pensijų lygį, kuris yra apie 60–70 proc. VDU“, – dėstė jis.
G. Nausėda nurodė, kad Lietuva gynybai turėtų skirti apie 3 proc. BVP arba daugiau, atlikti namų darbus tam, jog Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuota 2026 metais, suformuoti diviziją, aprūpinti Lietuvos kariuomenę modernia ginkluote.
Taip pat, anot jo, privaloma žengti tolesnius žingsnius didinant savivaldos savarankiškumą, planuoti tolesnę savivaldybių kompetencijų plėtrą, perduodant joms finansavimą ir funkcijas.
Ingrida Šimonytė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad Lietuva bus stipri šalis, jei turės stiprią prezidentę.
Stipri prezidentė, anot I. Šimonytės, turėtų užtikrinti sąjungininkų paramą, neutralizuoti Lietuvai kylančias grėsmes, „mandagiai, bet griežtai išsireikalaudama rezultato Lietuvos saugumui“. Be to, prezidentė turėtų laikytis Konstitucijoje numatytos rolės.
„Bendrauti ir bendradarbiauti, bet netrukdyti veikti Seimui ir Vyriausybei, teismams. Nesivaikyti pigaus populiarumo. Visada galvoti tik apie viena – kad valstybės mechanizmas veiktų darniai. Be pozavimo ir iš nepasitikėjimo kylančių trikdžių“, – nurodė ji.
Taip pat savo pavyzdžiu užtikrinti besąlygišką provakarietiškumą, rodyti skaidrumo, sąžiningumo, nuoseklumo ir bendradarbiavimo pavyzdį, ginti žmogaus orumą – svarbiausią Vakarų demokratijos dėmenį.
Tik tada, anot premjerės, ir Lietuva bus stipri, gebės atremti agresorių, hibridines atakas, atsispirti dezinformacijai ir penktakolonininkų provokacijoms.
„Užsienio politikos reikšmė bus matuojama ne nuotraukomis, o pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Lietuva turės stiprias institucijas. Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus pagaliau bus visiškai suformuotas teisėjų korpusas ir teisingumas liausis būti lėtas. Stipri Lietuva bus tada, kai kiekviena institucija dirbs savo darbą, numatytą Konstitucijoje. Prezidentas turi nešti atsakomybės ir brandos, o ne populizmo vėliavą“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Eduardas Vaitkus
Tuo metu save išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus rinkimų programos VRK kandidatų į prezidentus rinkimų leidinyje iš viso buvo nusprendusi nespausdinti, nes ji, komisijos vertinimu, neatitinka VRK nustatytų reikalavimų.
Anot VRK, E.Vaitkaus programoje yra teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį VRK sprendimą panaikino, o E.Vaitkaus programa buvo paviešinta.
„Dabartiniai išdavikai valdžioje atėmė iš mūsų teisę patiems nuspręsti savo likimą, todėl net vasaros ir žiemos laiko negalime persukti be užsienio leidimo. Jau skelbiamas ir naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, o tai reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą“, – savo rinkimų programoje dėstė E. Vaitkus.
Anot mediko, šių grėsmių akivaizdoje „Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą“, o „Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų“.
„Atsisakyti Lietuvos Savarankiškumo ir pasiduoti Briuselio biurokratų malonei, ar ne? Atsisakyti Finansinės Nepriklausomybės garanto Lito, ar ne? Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne? Siųsti Lietuvos karius į Vakarų „proxi“ karą Ukrainos teritorijoje, ar ne? Dabar tokia teisė iš mūsų yra atimta“, – įsitikinęs E. Vaitkus.
Ignas Vėgėlė
Save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė savo programoje nurodė, kad auganti tauta – tai „taiki demografiškai, ekonomiškai, kultūriškai ir dvasiškai auganti šalis“.
I. Vėgėlė įvardijo septynis pagrindinius politinius tikslus. Pirmiausiai – tautos suverenitetas. I. Vėgėlė nurodė sieksiantis, kad Lietuvoje veiktų referendumas, piliečių įstatymų iniciatyvos teisė ir kiti demokratijos institutai, žadėjo vetuosiantis teisės aktus, kuriems nepritaria absoliuti piliečių dauguma. Kandidatas akcentavo visuomenės savarankiškumą be perteklinio valstybės kišimosi, reguliavimo ir kontrolės.
Taip pat socialinės atskirties mažinimą – I. Vėgėlė žadėjo inicijuoti struktūrines reformas, skirtas maisto, elektros ir dujų kainoms suvaldyti, siūlysiantis priemones, skirtas socialiai pažeidžiamų asmenų gyvenimo sąlygoms gerinti ir užtikrinti galimybę užsidirbti.
Advokatas minėjo valdžios atsakomybę ir kovą su korupcija, biudžeto skaidrumą, efektyvumą. I. Vėgėlė nurodė inicijuosiantis auditus, kad neefektyviai naudojamos lėšos būtų perskirstomos.
„Atsparumas grėsmėms. Visais aspektais stiprinsiu Lietuvos gynybinį pajėgumą, aktyvų dalyvavimą NATO. Sieksiu, kad visi bendrai prisiimtume atsakomybę už savo šalies saugumą. Rūpinsiuosi, kad būtų sukurta efektyvi civilinės saugos sistema“, – dėstė jis.
Užsienio politika, I. Vėgėlės manymu, turi tarnauti šalies ekonomikos augimui ir saugumui, nes Europos Sąjunga turi būti Lietuvos nacionalinių ekonominių interesų įgyvendinimo erdvė, bet netapti federacine valstybe.
Dainius Žalimas
Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas savo programoje nurodė, kad prezidentas turėtų būti teisingas visiems.
Savo prioritetais D. Žalimas įvardijo ryžtingą užsienio politiką, lyderystę gynybos politikoje, nepriklausomus, profesionalius ir atvirus teismus bei Konstitucijos ir žmogaus teisių apsaugą.
„Lietuva turi imtis lyderystės Europos Sąjungoje ir NATO, kalbėdama vieningai bei gindama savo interesus ir bendras vertybes. Laisvės gynyba – nuo Ukrainos iki Taivano, laisvės garantija – Ukrainos pergalė. Sieksiu Rusijos ir Baltarusijos atsakomybės už agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus. Aktyvi ekonominė diplomatija atvers daugiau durų verslui“, – dėstė teisininkas.
D. Žalimas nurodė, kad nuo 2025 metų Lietuva gynybai turėtų skirti ne mažiau kaip 3 proc. BVP, o tapęs prezidentu skatintų piliečius aktyviai dalyvauti rengiantis gynybai. Prezidento pareiga, kandidato manymu – įgalinti teisminę valdžią, kad ji galėtų vykdyti teisingumą nepriklausomai, profesionaliai, efektyviai ir atsakingai.
Prioritetu D. Žalimas nurodė matantis kiekvieno žmogaus orumo gynimą, visų šeimų teisinį pripažinimą, neapykantos ir diskriminacijos išgyvendinimą. „Prezidentas privalo būti atviras žmonėms. Tik taip jis gali būti telkiančiu autoritetu sprendžiant ekonomines, socialines, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitas aktualias problemas“, – dėstė jis.
Remigijus Žemaitaitis
Partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis nurodė kandidatuojantis į prezidentus, nes tiki „Lietuvos žmonių vienybės, o ne susiskaldymo galia“.
„Bankininkai grįžta dirbti į bankus, kariai ir policininkai – atsiduoda tarnybai. Vaikų auklėjimą palikime šeimoms. Valstybės kenkėjai pasitraukia kuo toliau nuo atsakingų postų“, – savo rinkimų programoje dėstė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis nurodė, kad tikisi tapti „uraganiniu prezidentu“, kuris sujudins „pelkių ministrų“ valdžią, įpūs gryno oro į politinį dvigubų standartų bei avantiūrų dumblą, sukurs tikrą politinių nuomonių kovą ir „atvers vartus, pro kuriuos Lietuva pasieks pasaulį, o pasaulis – Lietuvą“.
„Skaudu, kai išrinktieji dirba tik savo rinkimų pergalės finansuotojams ir visiškai pamiršta žmogų, kuriam sunku patekti pas gydytoją, kuris dėl valdžios sprendimų turi baigti savo šeimą maitinusį smulkų verslą. Skaudu, kai vagiama iš dabarties, o dar skaudžiau – iš ateitis. Skaudu matyti, kai neatsakinga užsieniopolitika atveda vos per plauką nuo karo. Aš renkuosi kompromisų politiką. Aš tikiu, kad visi išrinktieji taps tais, kuo ir buvo renkami, – tarnais“, – nurodė kandidatas.
Politologė: labai svarbus dalykas
Kandidatų į prezidentus rinkimų programas peržiūrėjusi Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili naujienų portalui lrytas.lt teigė labiausiai jose pastebinti labai didelį idėjų trūkumą.
„Suprantu, kad šiai dienai saugumo klausimas yra vienas iš svarbiausių, prioritetinių Lietuvai, ir, natūralu, kad tai yra ir prezidento kompetencijos dalis, bet kas daugiau? Kas toliau? Dalis teiginių, kurie yra formuluojami, ne tik visiškai prasilenkia su prezidento institucijos kompetencija, bet net ir su Konstitucija, nes pokyčiai, kurie kandidatų norimi ar planuojami, turėtų įvykti pirmiausiai keičiant Konstituciją, kas, puikiai suprantame, yra labai nelengvas procesas.
Tad faktiškai galima sakyti, kad realiai tuščiai vėjais yra išbarstomi tokie pažadai“, – įvertino G.Burbulytė-Tsiskarishvili. Politologė pripažino, kad vieninteliai kandidatai, savo rinkimų programose nežadėję dalykų, kurie nepriklauso prezidento kompetencijų sričiai, buvo I.Šimonytė ir D.Žalimas. „Nelendama į kitų valdžios institucijų daržą, bet realiai vis tiek, kaip tik žiūrėtume, inovatyvių idėjų, kažko naujo trūksta“, – neslėpė ji.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipė dėmesį į praktiškai kiekvieno kandidato rinkimų programoje išsakytą kritiką kitų kandidatų atžvilgiu.
Ir kol premjerė I. Šimonytė savo pastabas akivaizdžiai adresavo dabartiniam šalies prezidentui G. Nausėdai, kalbėdama apie netrukdymą dirbti Seimui ir Vyriausybei, „pigaus populizmo nesivaikymą“, darbą „be pozavimo ir iš nepasitikėjimo kylančių trikdžių“, tai didžioji dauguma likusių kandidatų savo kritiką skyrė jai – kaip valdančiosios daugumos atstovei.
„Kritika kitam yra ganėtinai svarbus veiksnys rinkimų kampanijoje. Tai leidžia šiek tiek pamanipuliuoti pačiais rinkėjais, rinkėjų nuomone, nes reikia mažiau sakyti, ką tu darysi, mažiau reikia vesti tos proaktyvios kampanijos, nes galima reaguoti į esančius valdžioje ir juos kritikuoti. O žinant, kad pakankamai dažnai Lietuvos rinkėjas yra linkęs kritikuoti tuos, kurie tą akimirką yra valdžioje – tiek valdančiąją daugumą, tiek prezidentą, tai ta kritika gali suveikti“, – įsitikinusi politologė.
Visgi, nepaisant neįkvepiančių ir skurdokų kandidatų rinkimų programų, politologė nenuvertina jų reikšmės – G. Burbulytė-Tsiskarishvili įsitikinusi, kad ir tokio formato kandidatų pristatymas rinkėjams yra labai svarbus dalykas.
„Jis tikrai būtinas ir aš puikiai suprantu, kodėl yra pasirinktos trumposios programos. Apskritai su jomis susipažinti turėtų būti kiekvieno rinkėjo pareiga, jas perskaityti, kad bent minimaliai būtų galima suprasti, o visgi kokią žinutę mums nori ištransliuoti kandidatas.
Turime pripažinti, kad dalis rinkėjų formuoja savo pasirinkimą remdamiesi tuo, ką pamato per televiziją, ką perskaito portaluose. Tai nėra tiesioginės kandidatų žinutės. O čia juodu ant balto jos yra surašytos, kad ir kaip jas vertintume – gerai ar blogai, kokybiškai ar ne surašytos. Bet kokiu atveju rinkėjams jas reikėtų perskaityti, nes tai yra atspirties taškas, pradžia, nuo kurios mes galime pradėti diskusijas ir kokybiškai dalyvauti susitikimuose su tais pačiais kandidatais“, – įsitikinusi politologė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
